aplinkos apsauga

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse. Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.

Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudos didės daugiau kaip du kartus, gyventojai taip pat bus baudžiami griežčiau.

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau – iki 2030 metų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šalies miestams siūlo pavyzdį imti iš skandinavų, kurie savo miestus „sužalino“ dar prieš 15 metų.

Įpusėjus pavasariui kasmet pasirodo pranešimai apie Lietuvoje atrastus nelegalius sąvartynus. Neseniai į bendruomenės narius socialiniuose tinkluose kreipėsi Kelmės rajono Liolių seniūnijos atstovai, prašydami padėti surasti asmenis, kurie teršia teritorijos aplinką. Primename, kad už šiukšlinimą neleistinose vietose gresia ir rimta atsakomybė – baudos net iki 30 tūkst. eurų. „Prieš metus laiko Pučkoriškės kaime, už Maneikių k., buvo sutvarkytas nelegalus šiukšlynas.

Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.  „Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša.

Pagiriuose gyvenantys žmonės neslepia pykčio – greta jų statoma milžiniška gamykla. Verslas statybas pradėjo neturėdamas leidimo, tad gyventojai nebepasitiki įmone. Žmonės jau skundžiasi gyvenvietėje padaugėjusiu sunkiojo transporto srautu, piktinasi, kad įmonė sumažino vandenvietę ir baiminasi, kad pradėjusi veikti gamykla terš aplinką. Verslas tikina, kad zona, kurioje statoma gamykla yra pramoninė, o jie padarys viską, kas jų valioje, kad gyventojų gyvenimo kokybė nesuprastėtų.

Jungtinių Tautų susitikime dėl biologinės įvairovės dalyvaujančios šalys anksti pirmadienį priėmė istorinį susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti dešimtmečius trunkantį aplinkos niokojimą, keliantį grėsmę pasaulio rūšims ir ekosistemoms. „Paketas priimtas“, – vėlai vakare Monrealyje vykusioje plenarinėje sesijoje pareiškė aukščiausiojo lygio susitikimo gamtos klausimais (COP15) pirmininkas, Kinijos aplinkos ministras Huang Runqiu. Jam trenkus plaktuku kilo garsūs delegatų plojimai.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos. Be kita ko, ant pakuočių turėtų atsirasti ir naujas specialus žymėjimas, palengvinantis jų rūšiavimą. Tokias europinių teisės aktų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. Tam dar turės pritarti tiek Europos Sąjungos Taryba, tiek Europos Parlamentas.