Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė

Vidutiniškai 65 proc. laiko žmogus praleidžia namie, apie 25 proc. laiko jis būna įvairiose kitose patalpose, apie 5 proc. – keliauja iš vienos patalpos į kitą ir tik apie 5 proc. laiko praleidžia lauke. Patalpose – darbe ir namie – žmogų veikia daug įvairių medžiagų. Dažnai namų oro kokybė kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pelėsių, radono. Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones.

Visi žinome, koks yra svarbus kvapas mūsų nuotaikai, o aplinka ir harmonija yra ne tik vaizdas, garsas ir spalvos, o taip pat ir oras, kuris mus supa. Tačiau ne visada tai, kas kvepia, duoda naudos, ypač neaiškios kilmės sintetiniai kvapai, galintys sukelti net sveikatos problemų. Siekinat sumažinti nemelonų kvapą patalpose dažniausiai čiumpame oro gaiviklį. Jis plačiai naudojamas biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete ar automobilyje.

Sunku kelionę įsivaizduoti be transporto priemonės. Europoje kasmet iš autotransporto priemonių į aplinkos orą patenka 840 mln. tonų CO2 dujų. Vis didėjanti anglies dioksido koncentracija yra pagrindinis globalinio atšilimo „variklis“. Siekiant išsaugoti aplinką, kurioje gyvename, tenka keisti keliavimo įpročius, bei priemones. Išgirdus žodžius „ekologiška kelionė“, pirmiausia mes pagalvojame apie elektromobilius, hibridinius automobilius arba vandenilio energiją. Tai išties perspektyvu.

Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekų susidarymu. Tvarkant atliekas pasaulinėje praktikoje labiausiai paplitęs ir pigiausias yra atliekų šalinimas į sąvartynus. Pagrindinės sąvartynų problemos – tai galimas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai, pavyzdžiui biodegraduojančių atliekų fermentacija, kurios metu pakyla sąvartos temperatūra, vyksta sąvartos sėdimai bei susidaro sąvartynų dujų (ypač metano) dideli kiekiai, infekcijų pavojus bei sąvartyno filtrato susidarymas.

Visi ko gero žinome, kad apie 71 % mūsų planetos sudaro vanduo. Tačiau, nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita kaip niekad kelia grėsmę šiam bene svarbiausiam gamtos ištekliui. Žmonėms vartoti tinka mažiau nei 1 % esančių Žemės vandens išteklių. Daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių negali gauti švaraus geriamojo vandens. Jau dabar 4 iš 10 pasaulio gyventojų kasdien susiduria su vandens trūkumu.