andrius vilkancas

 Žiniasklaida jau ne sykį kalbėjo apie gyventojus, kurie prekybos centrais naudojasi kaip pinigų keityklomis, todėl skaitant šią informaciją darosi įdomu, kaip vyko darbai tikrose keityklose – bankuose. Kalbinti bankų atstovai pasakoja, kad norint efektyviai dirbti teko priimti naujų darbuotojų, o per pirmąsias sausio dienas gyventojai iškeisti atnešė daugiau nei 400 milijonų litų.

Banką „DNB“ užpuolė vadinamieji „scameriai“ (angl. šnek. – banko kortelių duomenis vagiantys asmenys) – naudodamiesi įmonės vardu, nežinomi asmenys el. laiškuose prašo pateikti banko prisijungimo duomenis. Pastarosiomis dienomis lietuviai į savo pašto dėžutes gauna elektroninius pranešimus, kuriuose apsimetėliai prašo pateikti prisijungimo prie banko „DNB“ elektroninės bankininkystės duomenis. Žinutė lakoniška, joje pranešama, kad tariamas banko klientas gavo iš banko žinutę.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pervedant pinigus internetu bankų klientų reikalaujama nurodyti mokėjimo paskirtį, tačiau tik nuo vartotojo priklauso, ką konkrečiai jis ten įrašys – bereikšmį simbolį ar konkrečią paskirtį, sako specialistai. Neretai bankų vartotojams netrūksta kūrybiškumo – dalis jų tiesiog prirašo anekdotų. Mokėjimų paskirtimis nesidomi Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, tinklalapiui LRT.

Konkurencijos taryba skyrė didžiausias savo istorijoje baudas saugos sprendimų įmonei „G4S Lietuva“ ir trims šalies bankams. Bendrovės kreipėsi į teismą ginčydamos sprendimą, o nuo visuomenės atsitvėrė tylos siena. 57 mln. litų – tokią įspūdingą sumą baudų Konkurencijos tarybą praėjusių metų pabaigoje skyrė saugos sprendimų bendrovei „G4S Lietuva“ ir bankams „Swedbank“, SEB bei DNB. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau atmetė didžiausią baudą (24,81 mln.

Sunkiai išgalintys įsigyti namus šalyje, gyventojai apie antrąjį būstą užsienyje gali tik pasvajoti. Pastebėjusios paklausos stagnaciją, agentūros liovėsi siūlyti nekilnojamąjį turtą (NT) svetur. Susidomėjimas išgaravo Net ir krintančios NT užsienyje kainos lietuvių investuoti į antrąjį būstą svetur negundo. Pavienės NT agentūros, tarpininkavusios ieškant būsto užsienyje, šiandien sako šių objektų paklausos nematančios.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Tarp pasiėmusiųjų būsto paskolas kol kas laimingiausi yra pasiskolinusieji eurais su kintamomis palūkanomis - jau kurį laiką jie džiaugiasi mažesnėmis įmokomis nei pasirinkę fiksuotas palūkanas ar turintieji atitinkamus įsipareigojimus litais. Tačiau tai tęsis neilgai - jau pasirodo pranešimų apie būsimą euro palūkanų didėjimą.

Kupiškio teismą, kaip ir visos Lietuvos teismus, užgriuvo skolininkų bylos - jų iki vasaros pabaigos išnagrinėta tiek, kiek per visus praėjusius metus. Iš peties dirbantys teisėjai guodžiasi bent tuo, kad jų darbą palengvina supaprastinta tvarka - skolos išieškojimą galima priteisti ir be kaltininkų. Kitaip - sugaudyti pastaruoju metu slapstytis ir emigruoti į užsienį pradėjusius skolininkus būtų sudėtinga.

Vakar Lietuvos banko valdyba nusprendė sumažinti mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius ir pareiškė, jog tai turėtų būti paskata mažinti įkainius ir komerciniams bankams. Tačiau pastarųjų atstovai konkrečių pažadų dalinti neskuba. Lietuvos bankas vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nuo šių metų balandžio 1-osios skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo 31 iki 23 centų, o neskubaus - nuo 28 iki 21 cento.