andrius navickas

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo. „Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų.

Į finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinio, konservatoriaus Audriaus Skaisčio viešojoje erdvėje išsakytą kritiką streikuojantiems mokytojams sureagavo ir pedagogų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, A. Skaistys, teigdamas, kad mokytojai yra „komuniagos“, parodė tikrąjį konservatorių veidą.

Vilniaus miesto savivaldybė jau gavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) kreipimąsi dėl leidimų rugsėjo 29-ąją piketuoti prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Seimo. „Esame gavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešimą apie nuo rugsėjo 29 d. planuojamus piketus prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo“, – teigiama Eltai perduotame savivaldybės komentare. „Leidimų derinimas numatytas kitą savaitę“, – priduriama komentare.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas žada viešinti garso įrašus, kuriuose, pasak jo, mokyklų vadovai spaudžia pedagogus atsitraukti nuo streiko idėjos. „Vadovai prašo (mokytojus – ELTA) išsibraukti iš streikuojančių sąrašų. Įrašų kol kas dar neturime, bet prašėme, kad įrašytų. Kokios pokalbio detalės, tada gal ir sužinosime... Planuojame tuos įrašus daryti ir viešinti.

Penktadienį vyks įspėjamasis mokytojų streikas, kuriame, anot protestą organizuojančios pedagogų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, turėtų dalyvauti apie 5 tūkst. mokytojų. A. Navicko teigimu, penktadienį streikuoti ketina 228 švietimo įstaigos. „228 švietimo įstaigos, apie 5 tūkst. mokytojų dalyvaus įspėjamajame streike“, – teigė jis. Pasak švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko, pedagogai streikuos pirmųjų dviejų pamokų metu.

 Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukia Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti. „Vilniaus mokyklų vadovai psichologiškai spaudžia, bando įbauginti, kad mokytojai nestreikuotų. Masiškai skambina Vilniaus mokyklų pirmininkai, kad žiaurus psichologinis smurtas prasidėjo prieš streikuojančius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, sostinės tarybos narys ir finansų ministrės Gintarės Skaistės vyras Audrius Skaistys internete pasidalino nuomone apie streikuoti planuojančius mokytojus. Politikas juos išvadino broileriais ir komuniagomis. Tai ne juokais supykdė A. Skaisčio bendrapartietę mokytoją, kuri tokius politiko pasisakymus pavadino apgailėtinais.

 Prisijungti prie pedagogų streiko penktadienį ketina 228 ugdymo įstaigos – tiek mokyklos, tiek darželiai visoje Lietuvoje.  „228 įstaigos ir apie 5000 jų darbuotojų. Skaičiai kažkiek gali pasikeisti, niekas nedraudžia prisijungti ar pasitraukti iš streiko tą pačią dieną“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Penktadienį įvyksiančiame įspėjamajame streike dalyvauti pasiryžo apie 5 tūkst. mokytojų. Pasak streiką organizuojančios pedagogų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko, protestuoti ketina 228 švietimo įstaigos. „228 švietimo įstaigos, apie 5 tūkst. mokytojų dalyvaus įspėjamajame streike“, – Eltai trečiadienį teigė A. Navickas. Pasak jo, įspėjamajame streike dalyvaus pedagogai ne tik iš bendrojo ugdymo, bet ir iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Įspėjamasis mokytojų streikas įvyks kaip ir planuota penktadienį, neradus sutarimo su švietimo ministerija, patvirtino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. „Sprendimas jis jau yra priimtas, kad penktadienį (streikas - BNS) įvyks“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo A. Navickas. „Ministras bandė rodyti dėmesį ir galbūt tarimąsi.

Teismui apskųsdama planuojamą mokytojų streiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parodys savo tikrą veidą, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Jo teigimu, ministerija siekia sustabdyti streiką, nes nuogąstauja, kad gali nesuvaldyti jo masto.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad per metus įgyvendinti visų streikuoti ketinančios pedagogų profsąjungos reikalavimų yra neįmanoma, o Vyriausybė laikysis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų smarkiau atlyginimus mokytojams didinti kitąmet. Taip jis kalbėjo pirmadienį susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku. Ši profsąjunga streikuoti ketina ragindama sparčiau didinti mokytojų algas ir mažinti vaikų skaičių klasėse.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga antradienį paskelbė, kad įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo pabaigoje bus surengtas ir tikrasis streikas. „Mes nusprendėme rugsėjo 15-ąją skelbti įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką“, – BNS antradienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, įspėjamojo streiko numatoma trukmė – dvi valandos.

Seimo nariai nepasigailėjo skandalisto Petro Gražulio – nubalsavo, jog jis balsavo už kitą Seimo narį ir jam reikia pradėti apkaltos procesą. Tik pats Gražulis dėl to nė kiek nesusikrimto – nors ir pašūkavo salėje, tačiau sako, kad į eilinį bandymą juo atsikratyti žiūri ramiai. Vis tik atrodo, kad parlamentarai pametė sveiką protą – pagal Gražulio diktuojamą stilių negalėjo įvairiausių įžeidimų vienas kitam.

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Į Lietuvą atvykęs rusų rašytojas, Putino kritiku vadinamas Viktoras Šenderovičius buvo apipiltas kečupu. Ketvirtadienį Vilniuje savo pasirodymą surengęs rašytojas išėjo pasikalbėti su būriu proukrainietiškų aktyvistų, kurie kaltino Šederovičių dėl jo pasisakymų apie karą – neva rašytojas išvadino ukrainiečius naciais ir gailėjosi propogandos užsombintų rusų karių, žūstančių Ukrainoje.

Lietuvoje masiškai trūksta mokytojų. Mokytojų paieškos vyksta darbo portaluose, socialiniuose tinkluose ir per asmenines pažintis. Kad mokiniai klasėse nesėdėtų vieni, mokytojai priversti vieni kitus pavaduoti, dirbti viršvalandžius ir atidėlioti išėjimą į pensiją. Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Nuolat kovojant su patyčiomis mokyklose, be jų, deja, neapsieinama ir Seime. Artūro Skardžiaus taikiniu antradienį tapo Andrius Navickas, kurį pašaipiai pavadino „vyriškumo etalonu“. Aistros Seimo posėdžių salėje antradienį užvirė dėl Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotos pataisos, kuriomis jos nebebūtų saugomos laisvalaikiu, jei jų sveikatai ir gyvybei nekyla grėsmių. Anot politikių, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Lietuva turi nedelsdama paleisti visus du su puse tūkstančio stovyklose tebelaikomų neteisėtų migrantų. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, esą Lietuvos pareigūnai migrantus žemino ir net kankino, pusnuoges moteris laikė lauke surištomis rankomis. Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad savo politikos Lietuva nekeis ir aiškina, kad ataskaita šališka. O Seimo salėje ir vėl pasigirdo įžeidžiančių replikų moterų atžvilgiu.

„Dugnas ar demokratijos kaina?“, – tokį klausimą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iškėlė konservatorius Andrius Navickas. Jo teigimu, pirmadienį vykusio neeilinio Seimo posėdžio metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas priėjęs prie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavadino ją „nužmogėjusia kale“. „Šiandienos neeilinis posėdis.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.  „Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų.

Opoziciniai socialdemokratai, kai kurie švietimo profesinių sąjungų atstovai kritikuoja „Tūkstantmečio mokyklų“ programą ir teigia, kad tai tėra jaukas savivaldybėms vykdyti Švietimo ministerijos inicijuojama ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Praėjusį savaitgalį Šiluvoje minint Didžiųjų Šilinių atlaidų Šeimos dieną, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas paskelbė Šiluvos deklaraciją, kurioje teigiama, kad „žmogaus laisvei reikalinga pagalba“ bei netiesiogiai kritikuojami valdžios sprendimai. Šią deklaraciją ir jos teiginius neigiamai vertina kai kurie Seimo nariai, pastebėdami, kad dokumentas turi politinių prieskonių.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Seime antradienio vakarą įkaltinti Seimo nariai smerkia riaušes sukėlusius protestuotojus. Dalies parlamentarų teigimu mitinguotojai peržengė ribas, prie Seimo atsiveždami kartuves, apsirengdami holokausto aukomis, taip pat žemindami ir grasindami Seimo nariams. Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Įtūžusių protestuotojų minia antradienį vakare parlamentarams užvėrė išvažiavimą ir tokiu būdu neleido palikti Seimo. Tiesa, daliai seimūnų pavyko saugiai grįžti namo, tačiau kai kurie iš jų susidūrė su agresyviais protestuotojais. Konservatorius Andrius Navickas socialinėje paskyroje pasidalijo, ką teko patirti, kuomet jį užsipuolė nepatenkintų žmonių minia. „DIALOGAS PRAKTIKOJE I. Išeinu pro Seimo rūmų duris. Ausis užgula nuo pypsėjimo, būgnijimo ir šauksmų „Gėda“. Keli šimtai žmonių.

Lietuva kol kas neplanuoja kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiąją kolegiją dėl sprendimo „Romuvos“ byloje. „Pagal labai preliminarų vertinimą aš nematyčiau, kad šioje byloje būtų perspektyvu teikti prašymą dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai“, – praėjusią savaitę per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Registruotas Partnerystės įstatymo projektas šeimai grėsmės kelti negali, nes vienai visuomenės grupei užtikrinant tam tikras teises iš kitos grupės jos niekaip nėra atimamos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šeimai grėsmės jis negali kelti, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos.

Konservatorius Andrius Navickas sako, kad didesnė dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nusiteikę palaikyti partnerystės įstatymą. Tuo metu projekto kritikai frakcijoje sako, kad tai atneštų naują, Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą ir ilgainiui atvertų kelią įvaikinimui.

Kai kuriose mokyklose testavimas dėl Covid-19 mokiniams yra privalomas. Tačiau aišku viena – testuotis sutinka toli gražu ne visi. Vieni vaikai nenori testuotis patys, o kitiems neleidžia tėvai. Tokiu atveju mokytojams kyla dvigubas iššūkis – tenka pamokas vesti ir klasėje sėdintiems mokiniams, ir tiems, kurie mokosi namuose. Pedagogų atstovai sako, kad tai kelia papildomą stresą, o išaugęs krūvis pedagogams dažniausiai nėra niekaip apmokamas.

Partnerystės įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas artimiausiomis savaitėmis, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pateikimas įvyks, manau, artimiausiomis savaitėmis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji. Įstatymų projektus dėl partnerystės įteisinimo parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.

Lietuvą sukrėtė žinia apie jaunos medikės savižudybę. Nepatvirtintais duomenimis, jauna specialistė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje patyrė mobingą, kas galėjo ir privesti medikę prie mirties. Sveikatos apsaugos ministro patarėja teigia, kad šiuo metu nereikia ieškoti kaltų ar teisių, tačiau žada, kad ministerija tyrimo nepaliks tik teisėsaugai. Iniciatyvos po rezonansinio įvykio gimsta ir Seime.

Lietuva sulaukė raginimo jungti mažas mokyklas ir naikinti tas, kuriose mokosi mažiau nei 200 moksleivių. Ekspertai tikina, kad panaikinus mažas mokyklas ir sutaupius lėšų, nereiškia, kad švietimo kokybė automatiškai nuo to pagerės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo rekomendacijose Lietuvai ragina Vyriausybę jungti mažas mokyklas. EBPO rekomendacijose nurodytas ir kriterijus – jungti mažesnes nei 200 mokinių turinčias švietimo įstaigas.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Siūlymas formuoti Vyriausybę pirmiausia turėtų būti teikiamas didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiai partijai, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Konservatorių kandidate į premjerus įvardijama I. Šimonytė taip BNS komentavo šalies vadovo Gitano Nausėdos svarstymus, kad po Seimo rinkimų nederėtų laikytis nuostatos, kad Vyriausybės formavimas turi būti patikėtas tik rinkimus laimėjusiai partijai.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo skiriant seniūną atsižvelgti į gyventojų nuomonę.  Šiuo metu seniūnai savivaldybėse skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numato, kad konkurso metu atrinkus du geriausiai įvertintus kandidatus būtų organizuojama seniūnijos gyventojų apklausa. Gyventojai balsuotų už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų į seniūno pareigas. Apklausos rezultatai būtų patariamojo pobūdžio.

Mokytojų profsąjunga pateikė reikalavimų sąrašą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tarp pagrindinių reikalavimų – didesnė alga, daugiau laiko pasiruošimui pamokoms, mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir pagalba psichologinį spaudimą patiriantiems pedagogams. Siūloma patirties semtis iš Suomijos, o mokytojai kvalifikaciją galėtų kelti komandiruočių į šią šalį metu.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi Vyriausybės nuolaidų derantis dėl pedagogų darbo sąlygų ir apmokėjimo, neatmeta galimybės lapkričio pabaigoje pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama jo pagalbos sprendžiant etatinio apmokėjimo problemas.