andrejus ilarionovas

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

Andrejus Ilarionovas, žinomas rusų ekonomikos ir karybos analitikas, vieši Lietuvoje. A. Ilarionovas, baigęs ekonomikos studijas, ėjo aukštas pareigas Rusijos Federacijos vadovybėje. Buvo Jegoro Gaidaro, Rusijos Federacijos ministro pirmininko, patarėju. 2005-aisiais atsistatydino iš Vladimiro Putino administracijos kylant nesutarimų dėl vykdomos politikos.

Atšaukta pirmadienį Seime turėjusi vykti diskusija su buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju Andrejumi Ilarionovu. Kaip BNS informavo vienas diskusijos organizatorių europarlamentaras Petras Auštrevičius, A.Ilarionovas nespėjo atvykti dėl skrydžių trukdžių. „Mano žiniomis, jis strigo Maskvoje, jo bagažas vėlavo atskristi iš JAV, ir jam buvo pasiūlyta palaukti bagažo, ir tik tuomet vykti toliau“, - BNS sakė P.Auštrevičius.

Ženevos susitarimas, pasiektas balandžio viduryje, turėtų padėti normalizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau yra rimtų abejonių, kad šis dokumentas iš tikrųjų galėtų pakreipti reikalus į gerąją pusę. Kiekviena iš susitarimo dalyvių turėjo savo tikslų, kurie nebūtinai sutapo su kitų susitarimo šalių tikslais.

Šią vasarą sukanka 20 metų nuo tos dienos, kada Rusijos valdžia priėmė valstybinių įmonių privatizavimo programą panaudodama vadinamuosius vaučerius – tuos pačius, kurių kiekvienam savininkui vienas iš reformatorių – Anatolijus Čiubaisas – pažadėjo po du automobilius „Volga“. Rusijos piliečiai iki šiol negali atleisti „liberalams“ ir „demokratams“ nei privatizavimo, nei kainų liberalizavimo, kadangi tai nuskurdino milijonus žmonių.

Kalbant apie JAV ir Rusijos dvišalius santykius dažnai bandoma skirstyti jų eigą į laikotarpius pagal tai, kokie prezidentai užėmė šių šalių aukščiausius postus. Billo Clintono ir Boriso Jelcino laikotarpis pasižymėjo teigiamais JAV ir Rusijos santykių poslinkiais pasibaigus šaltajam karui. Nors didžiausių ginčų ir nesutarimų objektas buvo Balkanai ir Kosovas, vis dėlto abiejų šalių prezidentų vizija, kokią vietą pasaulyje turėtų užimti Rusija, buvo panaši.

Rusijos ekonomika stovi ant molinių kojų. Rusija – supervalstybė. Taip mėgsta savo šalį pristatinėti iš prezidento posto pasitraukęs ir vyriausybės vadovo pareigas eiti pradėjęs Vladimiras Putinas, rašo Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“. Jo teigimu, Vakarai taip pat dažnai pervertina šią didžiausią pasaulyje šalį. Aukščiau, greičiau, toliau ir, svarbiausia, daugiau – taip, pasak dienraščio, save įsivaizduoja Rusija.

Naftos gavybai šalyje šiemet gresia nuosmukis. 2003 m. naftos gavybos apimtys Rusijoje augo taip sparčiai, kad susirūpino net Saudo Arabija. Ji išsigando naujųjų Rusijos energetikos kompanijų, tarp jų „Jukos“ ir „Sibneftj“, kurios tuo metu skelbė apie daugiau nei 20 proc. išaugusias gavybos apimtis, rašo dienraštis „Financial Times“. Tačiau 2004-aisiais Kremlius pakeitė mokesčių politiką ir pradėjo kovą dėl privačių aktyvų, įskaitant „Jukos“, kontrolės.

Pagal pasaulio žiniasklaidos dėmesį Rusijos Dūmos rinkimai – bene svarbiausias pasaulio politinis įvykis. Žiniasklaidos dėmesį traukė ne tik rinkiminė isterija, bet ir antivakarietiška retorika, kuriai toną duoda pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Visi suvokia, jog ką tik įvykę rinkimai – tai būsimų prezidento rinkimų preliudija, tad galima numanyti, jog iki jų Rusijai lemta būti pagrindine pasaulio žiniasklaidos veikėja.