amerikiečiai

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad rengia naują pasiūlymą Rusijai dėl dviejų įkalintų amerikiečių paleidimo po to, kai Maskva atmetė ankstesnį pasiūlymą. „Dedame visas pastangas, kad pamatytume, ką galime padaryti, kad gautume kitą, galbūt sėkmingesnį, pasiūlymą“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

JAV gyventojai pastaruoju metu labiau linkę leisti pinigus kelionėms nei prekėms, skelbia CNBC, tvirtindama, jog tokia tendencija reiškia, kad parduotuvių tinklų laukia sunkiausia nuo pandemijos laikų kova dėl pirkėjų tuo metu, kai prekių kainos stiebiasi į rekordines aukštumas, o jų paklausa mažėja. Be to, anot CNBC, mažmeninės prekybos įmonės priverstos tuo pat metu spręsti virtinę kitų problemų, įskaitant sukauptų perteklinių atsargų išpardavimą.

Alexas Drueke ir Andy Tai Huynhas kelias valandas bėgo nuo Rusijos pajėgų. Kad liktų nepastebėti, jie slinko per Ukrainos pušynus ir pelkes. Šie Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų veteranai liko užnugaryje (nors, kaip sakė patys kariai, jie buvo „palikti“) po to, kai buvo užpultas jų dalinys. Jie nusprendė, kad saugiausia išeitis, leisianti išgyventi, yra pėsčiomis grįžti į jų bazę Charkive. Šį jų sprendimą sekė kančių ir baimės pilnos 104 dienos nelaisvėje.

Jungtinių Valstijų miestų gatvėse jau netrukus kur kas daugiau amerikiečių nešiosis šaunamuosius ginklus. Amerikos Aukščiausiasis teismas priėmė istorinį ginklų lobistams ir mėgėjams naudingą sprendimą, panaikindamas Niujorke galiojančius apribojimus nešiotis šaunamuosius ginklus. Tai reiškia, kad ir kitų valstijų ginklų lobistai sieks laisvės visur nešiotis ginklus.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.    Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje.

Baltieji rūmai penktadienį dar kartą perspėjo, kad didelis Rusijos puolimas prieš Ukrainą, kuris tikriausiai prasidėtų nuo aviacijos bombardavimų ir raketų smūgių, gali įvykti artimiausiomis dienomis, ir paragino toje šalyje esančius amerikiečius per dvi paras išvykti. Šis perspėjimas žymi dramatiškai išaugusią karo grėsmę. „Toliau matome Rusijos eskalavimą, įskaitant naujas pajėgas, atvykstančias prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

JAV kariuomenė pirmadienį išgabeno dar tūkstančius žmonių per Kabulo oro uostą, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, amerikiečiams stengiantis užbaigti sudėtingą logistikos operaciją iki rugpjūčio 31-osios – numatyto pajėgų išvedimo iš Afganistano galutinio termino. Per pusę paros iki pirmadienio 15 val. JAV Rytų pakrantės (22 val. Lietuvos) laiku iš Hamido Karzai tarptautinio oro uosto buvo evakuota apie 10,9 tūkst.

JAV prezidentas Joe Bidenas tvirtai pažadėjo sugrąžinti iš Afganistano visus amerikiečius ir jiems per karą padėjusius afganistaniečius, o pareigūnai patvirtino, kad JAV kariniai sraigtasparniai buvo išskridę už Kabulo oro uosto ribų paimti 169 evakuojamų amerikiečių. J. Bideno penktadienio pažadas paskelbtas tūkstančiams amerikiečių ir kitų išvykti norinčių žmonių negalint prasiveržti pro oro uostą apsupusias minias, Talibano patikrinimo postus ir, kartais, JAV biurokratiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį kreipsis į tautą dėl amerikiečių pajėgų dramatiško pasitraukimo iš Afganistano, pranešė Baltieji rūmai. Prezidentas nutrauks planuotas atostogas ir sugrįš į Vašingtoną iš Kemp Deivido rezidencijos bei „pateiks komentarų dėl Afganistano“, kalbėdamas Baltųjų rūmų Rytiniame kambaryje, sakoma pranešime. Planuojama, kad J. Bideno kalba prasidės 15 val. 45 min. vietos (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku.