american medical

Daug mergaičių skiepijama nuo ŽPV (žmogaus papilomos viruso), neva sukeliančio gimdos kaklelio vėžį. Tačiau tai nėra nerizikinga. Nauji tyrimai rodo: skiepai gali turėti šalutinį poveikį, rašo Vokietijos dienraštis "Suedduetsche Zeitung". Klausimas paprastas.

Kava ilgai buvo kaltinama dėl daugybės ligų. Nepaisant to, kai kurie naujausi tyrimai rodo, jog šis gėrimas nėra toks blogas. Esminis veiksnys – suvartojamos kavos kiekis. Tiems, kurie išgeria vidutinį šio gėrimo kiekį (3–4 puodelius per dieną, t.y. gauna 300–400 mg kofeino), rizika sveikatai nėra didelė. Pateikiame 10 potencialiai naudingų ir 11 žalingų poveikių, kuriuos galima patirti geriant kavą. Pradėsime nuo naudingųjų.

Daug metų visuomenė buvo įtikinėjama, kad su viršsvoriu reikia kovoti. Tačiau naujas išsamus JAV mokslininkų tyrimas atskleidė pribloškiančius faktus – jo autoriai priėjo išvadą, kad apkūnūs žmonės gyvena ilgiau, rašo D. Britanijos dienraštis „The Independent“ .   Naujasis JAV fiziologų tyrimas apstulbino sveikatos apsaugos profesionalus: jo išvados liudija, kad, priešingai nei buvo manyta, padidėjęs kūno svoris gali iš tiesų būti naudingas sveikatai.

Sintetiniai vitaminai, kuriuos vartoja milijonai žmonių, daro jiems daugiau žalos, negu naudos, atskleidė naujausio tyrimo rezultatai, rašo D. Britanijos dienraštis „Times“. Trys maisto papildai – vitaminai A, E ir beta karotinas – iš visko sprendžiant tik didina juos vartojančių žmonių mirtingumo koeficientą. Tuo tarpu vitaminas C ir selenas tokiu poveikiu nepasižymi.

Graikas epidemiologas Ioannidis mano, kad pusė mokslininkų skelbiamų tyrimų išvadų yra klaidingos. Žurnale „Journal of American Medical Accociation“ jis rašo, kad išsamiai išnagrinėjęs 49 populiarias medicinos žurnalų publikacijas, skelbtas 1990-2003 metais, pastebėjo, kad daugiau negu 1000 kartų vieni cituoja kitų duomenis. Net 14 straipsnių atradimai paneigti vėlesniais darbais, taigi net trečdalis skelbiamų išvadų nepasitvirtino.

Klimato kaita Afrikoje prieš tris milijonus metų galėjo būti lemiamas veiksnys, paskatinęs naujų žmogaus protėvių rūšių formavimąsi ir jų sklaidą. Anksčiau manyta, kad žmonės evoliucionavo sauso klimato sąlygomis Rytų Afrikoje. Bet naujo tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad praeityje, laikotarpiu tarp trijų ir vieno milijono metų, Rytų Afrikoje sausros periodus keitė drėgno klimato tarpsniai, o žmogus išmoko taikytis prie tokios klimato kaitos.