Graikas epidemiologas Ioannidis mano, kad pusė mokslininkų skelbiamų tyrimų išvadų yra klaidingos. Žurnale „Journal of American Medical Accociation“ jis rašo, kad išsamiai išnagrinėjęs 49 populiarias medicinos žurnalų publikacijas, skelbtas 1990-2003 metais, pastebėjo, kad daugiau negu 1000 kartų vieni cituoja kitų duomenis. Net 14 straipsnių atradimai paneigti vėlesniais darbais, taigi net trečdalis skelbiamų išvadų nepasitvirtino.
Pavyzdžiui, iš pradžių rašyta, kad hormonų terapija moterims neturi neigiamų padarinių, o vėliau paaiškėjo, kad turi; pirma tvirtinta, kad vitaminas E stiprina širdies kraujagysles, o paskui paneigta; nemažai skelbta straipsnių apie širdies ligų gydymo metodus, neigiant vieną ir aukštinant kokį kitą, ir atvirkščiai.
Pasitelkęs į pagalbą matematinius metodus, daktaras Ioannidis pamėgino paieškoti klaidingų duomenų skelbimo priežasčių. Viena jų – aklas pasitikėjimas statistika. Rezultatas yra statistiškai patikimas tuomet, kai jis kartojasi dažniau nei vienas iš dvidešimties. Kai reikia išanalizuoti tūkstančius galimybių, pavyzdžiui, ieškant kokios nors ligos genetinių priežasčių, nesunku suklysti, grupuojant tariamai reikšmingus rezultatus, o vėliau manyti, kad tokia grupė yra atsitiktinis, atspindintis tikrovę pavyzdys. Šitaip iškreipiama realybė, mokslininkui net neįsisąmoninat savo subjektyvumo.
Kitos klaidingų išvadų priežastys – mažos tiriamųjų grupės, labai silpni, bet mokslininkų išpučiami reiškiniai, menkaverčiai, prastai suplanuoti tyrimai, kurių rezultatai neaiškūs, bet reikia sugalvoti kokias nors išvadas. Ne paslaptis, kad mokslininkų pasaulyje ne visada sąžiningai nepaisoma tyrimų užsakovų ir finansuotojų interesų. Kartais tiesiog nesugebama arba nenorima atsiplėšti nuo vyraujančių teorijų ir įžvelgti jas neigiančius faktus. Beje, nuomonė, kad klaidingus duomenis dažniausiai skelbia smulkių tyrimų autoriai, yra neteisinga.
Daktaras Ioannidis teigia, kad tikimybė, jog paties kruopščiausio ir išsamiausio, netendencingo ir gerai suplanuoto tyrimo rezultatai bus teisingi, yra tik 85 proc. O jei tyrimas tendencingas ir paviršutiniškas –beje, ne paslaptis, kad taip neretai tikrinamas vaistų poveikis – tai teisingų išvadų tikimybė čia tik 17 proc. Apibendrindamas savo rezultatus daktaras Ioannidis sako, kad dažniausiai pusė visų skelbiamų mokslininkų straipsnių yra klaidingi. Belieka atsakyti į paskutinį klausimą: „Kuriai pusei priklauso daktaro Ioannidis publikacija – teisingųjų ar klaidingųjų?“
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
