alkoholis

Daugelis žmonių mano, kad viena taurė vyno ar bokalas alaus per dieną nėra kenksmingi. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad net ir nedidelis, bet reguliarus alkoholio vartojimas gali turėti didesnį poveikį organizmui, nei manyta anksčiau. Tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „International Journal of Obesity“, parodė, kad reguliarus alkoholio vartojimas gali būti susijęs su visceralinių riebalų – riebalų, kaupiančiųsi aplink vidaus organus – didėjimu, rašoma unilad.com.

Po ilgos ir varginančios darbo dienos kai kuriems gerai pažįstamas noras „atsijungti“ – išgerti taurę vyno, alaus ar stipresnio gėrimo, kad atsipalaiduotų. Vieniems tai atrodo nekaltas vakaro ritualas, kitiems – būtinybė, be kurios tampa nebeįmanoma nurimti. Kada alkoholis tampa pavojingu emociniu ramsčiu, kodėl šis įprotis taip plačiai paplitęs ir kaip pradėti jį keisti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas.

Seime svarstant idėją jaunesniems kaip 18 metų asmenims neparduoti nealkoholinio vyno, alaus ar sidro, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo draudimą dar labiau sugriežtinti. SAM siekia ribojimą taikyti visiems nealkoholiniams, bet alkoholį imituojantiems gėrimams, pavyzdžiui, nealkoholiniam džinui, tekilai, trauktinei, vermutui, romui.

Vyras, pats įveikęs priklausomybę nuo alkoholio, teigia, kad dauguma alkoholikų patenka į tris gana aiškias kategorijas. Pasak jo, problema ne visada atrodo taip, kaip įprasta manyti – kartais pavojingiausi yra tie, kurių gyvenimas iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai tvarkingas, rašo ladbible.com.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi Aleksas, besiskundžiantis sugyventinės Jolitos gyvenimo būdu. Vyras tikino, kad su moterimi gyvena jau 15 metų, tačiau jam ne kartą teko atleisti Jolitai išdavystes. Aleksas piktinosi moters piktnaudžiavimu alkoholiu ir teigė, kad užsikodavimas nuo svaigalų padėtų moteriai gyventi pilnavertiškai. Ar pavyks Jolitai išpildyti Alekso prašymą? Apie visa tai – „TV pagalbos“ epizode.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas pomėgis ar būdas atsipalaiduoti po darbo, tačiau riba tarp hobio ir priklausomybės kartais yra pavojingai plona.

Nors dažniausiai kalbama apie alkoholio žalą kepenims, neigiamą poveikį jaučia visa virškinimo sistema – nuo burnos iki žarnyno. Apie tai, kokie yra realūs alkoholio pavojai ir kas virškinimo sistemoje vyksta svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroentorologė Evelina Ruibienė. Jau kurį laiką yra kalbama apie tai, kad nėra „saugaus“ alkoholio kiekio.

Policijos pareigūnai gavo pranešimą apie galimai ginkluotą ir neadekvačiai besielgiantį vyrą. Sunerimęs pilietis kreipėsi pagalbos po to, kai jo draugas per programėlę „Messenger“ skambino grasindamas šautuvu. Į įvykio vietą važiavo ir laidos „Farai“ operatorius. Atsižvelgiant į grėsmingą situaciją, į įvykio vietą buvo siunčiami keli policijos ekipažai. Pakeliui pareigūnai sustojo tinkamai pasiruošti galimiems pavojams – apsivilko šarvuotas liemenes, užsidėjo šalmus, paruošė ginklus.

Albertą paliko mylimoji, o kartu su ja, kaip teigia vyras, dingo ne tik daiktai, bet ir pinigai. Po skaudžių santykių vyras atsidūrė dugne – pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir nebesugebėjo pats išsikapstyti iš susidariusios situacijos. Ieškodamas išeities, jis kreipėsi į laidą „TV Pagalba“. Vyrui padėti bandė laidos „TV Pagalba“ gelbėtojas Linas Jakštas. Albertas pasakojo, kad su moterimi bendravo kelis mėnesius ir tikėjosi kurti bendrą ateitį su ja.

Linksmybės, draugai, alkoholis ir dugnas – tokia įvykių seka itin gerai pažįstama vilniečiui Eugenijui Šnipui, prieš devynerius metus paskutinį kartą pakėlusiam taurelę. Šiandien jis sako, kad sprendimas mesti gerti buvo sunkiausias, bet gyvenime pats svarbiausias. Savo keliu į blaivybę Eugenijus, „Laisvas protas“ blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius, pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Latvija per praėjusius metus pagamino 46,392 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 5 proc. daugiau nei 2024-aisiais, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba mažėjo 17,4 proc., 15-22 proc. – 24,9 proc., o fermentuotų gėrimų, kurių stiprumas neviršija 6 laipsnių – 7,8 procento. Vyno pagaminta 13,3 proc. mažiau.

Prieš 20 metų pora susipažino šokiuose. Nuo tada jie – visada kartu. Ant sienų kabo bendos nuotraukos, prisiminimai iš Turkijos ir Palangos. Tačiau Reginos kantrybė trūko – poros santykius sukrėtė į kitas moteris krypstančios Aloyzo akys ir alkoholis. Patarimo moteris kreipėsi į „TV Pagalbą“. „Man nepatinka visur čerka“, – pasakojo moteris. Aloyzas savo problemos taip pat neslėpė ir pats „Jeigu tik paragauju, taip ir nebegaliu sustoti“, – prisipažino jis.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo istorija, kuri dar kartą primena, kad pareigūno darbas nesibaigia nusivilkus uniformą. Net ir po darbo valandų budrumas bei atsakomybės jausmas gali padėti išvengti skaudžių nelaimių kelyje. Šįkart pavojingą situaciją pastebėjo pareigūnė, kuri tiesiog važiavo namo, tačiau abejinga neliko. Jos greita reakcija ir ryžtas galėjo apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo rimtų pasekmių.

Nuolatinis girtavimas gali padidinti kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio riziką, teigiama Amerikos vėžio draugijos (ACS) žurnale „Cancer“ paskelbtame tyrime, rašo „Fox News“. Tyrime buvo analizuojami daugiau nei 88 tūkst. suaugusių JAV gyventojų duomenys, surinkti per 20 metų siekiant nustatyti, kaip ilgalaikis alkoholio vartojimas veikia kolorektalinio vėžio (KRV) arba ikivėžinių kolorektalinių adenomų (polipų) pasireiškimo riziką.

30 metų kartu gyvenanti pora kreipėsi pagalbos. Iš šalies – stiprūs žmonės, kartu atlaikę ne vieną gyvenimo smūgį. Tačiau šiandien jų namuose tvyro neviltis, baimė ir nuolatinė grėsmė gyvybei. Priklausomybė nuo alkoholio juos įtraukė taip giliai, kad be ištiestos pagalbos rankos išlipti jie nebegali. Skaudi dviejų žmonių istorija – laidoje „TV Pagalba“. Moteris ir jos vyras turi rimtų sveikatos problemų, o alkoholio vartojimas jiems tapo ne tik įpročiu, bet ir mirtinu pavojumi.

Priklausomybes įveikusi dainininkė Michelle Heaton dabar atrodo visiškai kitaip nei anksčiau – po sunkios kovos su alkoholizmu ir narkotikų priklausomybėmis, ji pasikeitė ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Dainininkė, kuri ilgą laiką buvo įstrigusi priklausomybės gniaužtuose, dabar dalijasi savo nauja išvaizda ir atvira istorija apie atsigavimą.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vienas buteliukas alaus per dieną – nieko tokio. Tačiau medikai įspėja – įprotis vartoti alkoholį kasdien dažnai yra pirmasis signalas, kad formuojasi rimtesnė problema. Žmonės, kurie jaučia poreikį gerti kasdien, turi gerokai didesnę riziką susidurti su problemomis dėl alkoholio vartojimo, o kai kuriais atvejais tai reiškia, kad priklausomybė jau yra pradėjusi vystytis. Alkoholis veikia organizmą tyliai, bet nuosekliai.

Kasmet prie „Sauso sausio“ (angl. „Dry January“) iššūkio prisijungia daugybė žmonių. Jei jau 20 dienų nevartojate alkoholio, tai – rimtas pasiekimas ir specialistai sako, kad teigiami pokyčiai organizme greičiausiai jau prasidėjo. Pasak organizacijos „Alcohol Change UK“, „Sauso sausio“ iššūkis prasidėjo 2013 m., kai jame dalyvavo vos 4 tūkst. žmonių. Dabar, tryliktaisiais iniciatyvos metais, dalyvių skaičius išaugo iki daugiau nei 200 tūkst. 2025-aisiais.

Kourtney Kardashian palaiko savo vyro Traviso Barkerio blaivų gyvenimo būdą. Realybės šou žvaigždė penktadienį savo „Instagram“ sekėjams prisipažino, kad alkoholio negėrė jau trejus metus.

Precedento neturintis viskio, konjako ir tekilos paklausos kritimas lėmė didelių neparduoto stipriojo alkoholio atsargų susikaupimą pas pirmaujančius pasaulinius gamintojus, o tai verčia juos mažinti gamybos apimtis bei didina kainų karo tikimybę, rašo „Financial Times“. Leidinio skaičiavimais, pagrįstais bendrovių finansinėmis ataskaitomis, penkių pirmaujančių pasaulinių alkoholio gamintojų – „Diageo“, „Pernod Ricard“, „Campari“, „Brown-Forman“ ir „Remy Cointreau“ – bendra neparduotos produkci...

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad europiečių gėrimo įpročiai, kurie yra vieni iš didžiausių pasaulyje, kelia pavojų jų sveikatai, tačiau vyriausybės nesugeba panaudoti didesnių mokesčių, kad sumažintų alkoholio vartojimą, skelbia „Politico“. Nuo 2022 m. alus tapo prieinamesnis 11-ai Europos Sąjungos (ES) šalių, o šešiose šalyse – mažiau prieinamas, antradienį atskleidė PSO ataskaita.

Nors vyrai statistiškai dažniau susiduria su alkoholio ir kitų svaigalų problemomis, pagalbos dėl priklausomybių dažniau ieško moterys. Taip teigia blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas, kuris portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ atvirai prabilo apie priklausomybių kilmę, kuri dažnu atveju glūdi dar gilioje vaikystėje, bet ir paneigė mitą, jog sėkmingi žmonės alkoholį vartoja rečiau.

Donaldo Trumpo administracija pasišovė amerikiečius padaryti vėl sveikus – viešai paragino vietoj cukraus prifarširuotų nesveikų produktų rinktis baltymus ir riebalus, valgyti daugiau raudonos mėsos, pieno produktų, sviesto. Lietuvos mitybos ekspertai nieko blogo atnaujintinose Jungtinių Valstijų mitybos gairėse nemato, tačiau priduria, kad amerikiečiai blogai akcentuoja patarimus: per mažai kalba apie saiką, ir be reikalo alkoholį vadina socialiniu lubrikantu.

„Šis žeminantis incidentas draugo gimtadienio vakarėlyje parodė man, kad turiu problemų su alkoholiu. Dalijuosi su jumis visais įspėjamaisiais ženklais, kurie rodo, kad jūs ar jūsų artimieji slapta kovoja su šia problema“, – atvirai dalijasi priklausomybę nuo alkoholio įveikusi moteris. Prieš aštuonerius metus draugo gimtadienio vakarėlyje taip prisigėriau, kad nukritau ir veidu trenkiausi į betoninį grindinį, susižeidžiau veidą ir susižeidžiau lūpą, rašoma dailymail.co.uk.

Galvodami apie priklausomybę alkoholiui dažniausiai įsivaizduojame jau dugną pasiekusius asmenis, tačiau neretai priklausomybė slegia ir iš pažiūros sėkmingus, laimingus žmones. Apie tai, kada alkoholis tampa problema, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Užklupus šalčiams, gyventojai įspėjami apie išaugusią nušalimų riziką. Saugant organizmą nuo šalčio, primenama ne tik riboti laiką lauke, pasirinkti tinkamą avalynę ir aprangą, bet ir nevartoti alkoholio. Priminimu apie šalčio keliamas grėsmes ir patarimais, kaip apsisaugoti, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Higienos institutas.

Moteris, nusprendusi kurį laiką nevartoti alkoholio, pasidalijo veido transformacija, įvykusia praėjus vos aštuonioms dienoms. Jogos instruktorė Paige pasiryžo 30 dienų išlikti blaivi ir dokumentuoti šią patirtį savo socialinių tinklų sekėjams, kad šie pamatytų, kaip ji atrodo nevartodama alkoholio. Alkoholio atsisakymas sukelia įvairiausių pokyčių, vieni jų akivaizdesni už kitus.

Nemalonus alkoholio kvapas po jo vartojimo nėra tiesiog gėrimo likučiai burnoje. Tai etilo alkoholio skilimo kepenyse rezultatas. Organizmui skaidant alkoholį, susidaro acto aldehidas – toksiška medžiaga, pasižyminti specifiniu aštriu aromatu. Kadangi ši medžiaga patenka į kraują, organizmas stengiasi kuo greičiau jos atsikratyti per plaučius iškvepiant orą, taip pat per odos poras kartu su prakaitu.

Vis daugiau žmonių nusprendžia bent trumpam atsisakyti alkoholio – vieni prisijungia prie iniciatyvų, kiti tiesiog nori geriau jaustis ar pagerinti sveikatą. Net ir vienas mėnuo be alkoholio gali sukelti pastebimų pokyčių tiek kūne, tiek mintyse. Moksliniai tyrimai sako, kad alkoholis veikia beveik visas organizmo sistemas – nuo smegenų iki imuniteto. Todėl jo atsisakymas net trumpam laikotarpiui leidžia organizmui pradėti atsistatymo procesus.

Latvijoje pernai sausio-spalio mėnesiais pagaminta 61,129 mln. litrų alaus – 7,5 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizo surinkimo duomenimis. Alaus eksportas sumenko 37,1 proc. iki 34,622 mln. litrų, importas – 23 proc. iki 80,264 mln. litrų. Į vietinę rinką vartojimui nukreipta 102,35 mln. litrų alaus – 6,4 proc. mažiau nei užpernai sausį-spalį. 2024-aisiais Latvija alaus gamybą sumažino 0,3 proc., eksportą padidino 5,1 proc., importą – 7,7 proc.

Nuo 2026 metų įsigaliojantys didesni akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams lems nuo kelių centų iki kelių eurų didesnes galutines kainas vartotojams, nurodo Finansų ministerija. Pagal galiojantį Akcizų įstatymą Lietuvoje numatytas trejų metų – 2025–2027 m. – nuoseklus akcizų didinimo planas etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams bei jų alternatyvoms. Ministerija Eltai pateikė 2026 metais taikomus tarifus ir jų mokestinį poveikį kainoms.

Kepenys – vienas svarbiausių ir kartu labiausiai apkrautų žmogaus organų, kasdien atsakingas už toksinų šalinimą, medžiagų apykaitą ir gyvybiškai svarbias funkcijas. Tačiau alkoholis yra vienas didžiausių jų priešų, galintis tyliai ir nepastebimai daryti žalą metų metus.

Į „TV pagalbą“ kreipėsi pora – anot moters, vyras ją įtarinėja buvus neištikimą ir mano, kad augina ne savo biologinius vaikus. Tačiau gelbėtojui Žilvinui Žitkui atvykus pas šeimą paaiškėjo, kad bėda slypi visai ne DNR teste. Vos įžengus į poros kiemą, Ž. Žitkų ištiko šokas pamačius tvyrančią netvarką. Jos netrūko ir namų viduje. Antanas (vardas pakeistas) dėl to kaltina Astą (vardas pakeistas), o sau randa ištisą pasiteisinimų laviną.

Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo, tačiau net ir, atrodytų, nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti nemenku išbandymu. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad saikingai vartojamas alkoholis nekenkia, medikai pabrėžia – visiškai saugios dozės neegzistuoja. Vis dėlto medikė dalijasi praktiniais patarimais, kaip šventiniu laikotarpiu elgtis sąmoningiau, kad organizmui tektų kuo mažesnis krūvis.

Net laikinas alkoholio atsisakymas gali turėti apčiuopiamą poveikį sveikatai – nuo geresnio miego ir stabilesnės nuotaikos iki pagerėjusių kraujo tyrimų. Specialistai sako, kad kūnas pokyčius pradeda jausti stebėtinai greitai. Apie šiuos pokyčius komentuoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė, pasak kurios, bent mėnesį nevartojant alkoholio organizmas iš karto pradeda veikti efektyviau.

Per šventes žmonės nori atsipalaiduoti, todėl dažnai tam pasitelkia ir alkoholį. Apie alkoholio sukeliamą žalą bei su juo susijusius klaidingus mitus naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakojo kardiologas Arnas Karužas. Kardiologas paneigė mitą apie raudonojo vyno naudą. Pasak jo, norint gauti antioksidantų poveikį, vertėtų rinktis vaisius ir uogas – pavyzdžiui, mėlynes ar vynuoges, o ne gerti vyną.

Sovietmečiu ant stalų atsiradusios didelės stiklinės su alkoholiu nebuvo vien tik tų laikų pasekmė. Laidoje „Verta žinoti“ istorikas Algirdas Jakubčionis papasakojo, kad alkoholio vartojimo tradicijos šiame regione formavosi šimtmečiais – nuo Rusijos imperatoriaus Petro I „geriančių asamblėjų“ iki šoko, kurį sukėlė 1914-aisiais įvestas sausas įstatymas. Laidos vedėjai paklausus, kodėl sovietmečiu mažus stikliukus pakeitė masyvios stiklinės, istorikas siūlė atsigręžti į dar senesnę praeitį.

Šventinis periodas neretai pasižymi ne tik pertekliniais maisto, tačiau taip pat ir alkoholio kiekiais, tad vis dažniau pasitaiko tų, kurie ieško būdų, kaip palengvinti pagirias. Šįkart keliais iš jų pasidalinsime su jumis. Turbūt nėra daug žmonių, kurie nežinotų, ką reiškia atsikelti sekantį rytą po vakarėlio, kai iš praėjusios nakties yra likę tik blankūs prisiminimai. Galvos skausmas, pykinimo jausmas ir silpnumas – tai palydovai, pažįstami daugeliui.

Motina priėmė savo suaugusį sūnų gyventi pas save į namus, tačiau 32-ejų vyras, išgėręs neretai smurtauja prieš mamą ir kelia grėsmę jaunesniems savo broliams ir seserims. Nebegalėdama gyventi nuolatinėje įtampoje, moteris kreipėsi į „TV Pagalbą“, tikėdamasi, kad pagaliau pavyks išgelbėti savo vyriausiąjį sūnų Aurimą. Gelbėti mamos ir sūnaus santykius bandė „TV Pagalbos“ gelbėtojas Linas Jakštas.   „Aš tam ir prašau, kad padėtumėte jį ištraukti iš tos duobės.

Pareigūnai demaskavo 18 asmenų grupuotę, nelegaliai aprūpinusią Vilniaus ir Kauno gyventojus alkoholiniais gėrimais ištisą parą. Sandėliuose jie buvo sukaupę tūkstančius butelių svaigalų, pirktų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Daugiausia užsakymai plaukdavo po 20 valandos, kai nusipirkti alkoholio parduotuvėse nebeįmanoma, tam socialiniame tinkle netgi sukurta uždara grupė, į kurią patekti buvo itin sudėtinga.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Oskaras, vairavęs girtas ir vengęs blaivumo patikrinimo, teisinosi, kad alkoholio nevartojo – esą išgėrė tik gudobelių tinktūros buteliuką, kai jau buvo sustojęs degalinėje. Incidentas įvyko 2024 m. gegužės 5 d. apie 17 val. Kaune, „Circle K“ degalinėje Islandijos plente. Oskaras, vairuodamas „BMW 520 D Tourig“, sustojo aikštelės viduryje, išlipo iš vairuotojo pusės ir nuėjo į degalinę. Ten jį sustabdė apsaugos darbuotojas, nes vyras elgėsi keistai ir atrodė neblaivus.

Mama nerimauja dėl savo sūnaus Virginijaus. Anot jos, po skyrybų su žmona vyras pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, o motina baiminasi, kad jam gali nutikti nelaimė. Tačiau Virginijus ne tik vengia mamos, bet ir bėga nuo „TV Pagalbos“ gelbėtojų. Padėti Virginijui įveikti priklausomybę alkoholiui bandė „TV Pagalbos“ gelbėtojas Linas Jakštas. Anksčiau Virginijus alkoholio nevartojo, tačiau po skyrybų su žmona vis dažniau pradėjo siekti butelio.

Dažnai net nesužinotumėte, kiek kalorijų turi alkoholiniai gėrimai, pažvelgę į daugelio jų etiketes. Tad štai, koks jų kiekis skirtinguose gėrimuose – skaičiai pateikiami iš gamintojų svetainių ir kai kurių etikečių. 330 mililitrų butelis alaus turi tiek pat kalorijų, kiek skardinė kolos. Kai kurie turi dvigubai daugiau. O kaip dėl vyno, stiprių alkoholinių gėrimų ar likerių? Sužinokite, kiek gėrimai turi kalorijų ir kuris jų turi daugiausiai, rašo cspi.org.

„TV pagalbos“ laidoje – Jurgita, moteris, kurią kamuoja alkoholio priklausomybė. Laidos herojė atvira – ši priklausomybė ją vargina beveik visą gyvenimą. Dėl alkoholio vartojimo Jurgita buvo netekusi gyvenamosios vietos, tad nakvoti teko autobusų stotelėje. Moteris dalijasi skaudžia gyvenimo istorija. Alkoholis Jurgitos gyvenime atsirado ne be priežasties – anot laidos herojės, anksti netekusi artimųjų, ji griebėsi svaigalų. „Tėvelio netekau, vieno iš brolių netekau.

Nors daugelis žino, kad per didelis alkoholio vartojimas kenkia sveikatai, retas susimąsto, kiek laiko jis išlieka organizme ir kaip tiksliai yra skaidomas. Gydytojas paaiškina, kas vyksta su alkoholiu jūsų kūne nuo pirmo gurkšnio iki visiško pasišalinimo iš organizmo. Alkoholis ir jo poveikis sveikatai Pripažinkime: visi žinome, kad gausus alkoholio vartojimas nėra naudingas organizmui.

Šiauliuose Joninių rytas vienai moteriai baigėsi nemalonumais. 36-erių Viktorija sėdo prie „BMW 520d“ vairo dar neatsigavusi po vakarykščio šventimo – jai nustatytas 1,65 promilės girtumas. Moteris birželio 24 d. apie 8.45 val. vairavo automobilį „BMW 520d“, nors buvo neblaivi. Alkoholio matuoklis parodė 1,69 promilės pirmu pūtimu ir 1,65 promilės antru, todėl veika kvalifikuota kaip nusikaltimas.

Nors šiandien ne vienas lietuvis įsivaizduoja tarpukarį kaip laikotarpį, kai prie stalo taurės netuštėjo, istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad tikroji alkoholio vartojimo kultūra buvo visai kitokia. Laidoje „Verta žinoti“ jis atskleidė ir savo močiutės istoriją, kuri priverčia šypsotis net praėjus dešimtmečiams – nuo 20 gramų stikliuko iki kariškio reakcijos. Laidoje A. Jakubčionis paneigė mitus apie neva gausų alkoholio vartojimą tarpukariu.

Kalėdinis laikotarpis į namus dažnai atneša džiaugsmo, jaukumo ir nuoširdumo. Tačiau kartu jis neretai išbando mūsų sveikatą: ilgas laikas kelyje, gausus maistas, vėlyvos vakarienės, šaltas oras ar emocinė įtampa gali nemenkai sutrikdyti kasdienę rutiną. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė ragina išbandyti 5 paprastus, bet veiksmingus patarimus, padėsiančius šventes praleisti saugiau, sveikiau ir jaustis gerai.

Nors didžiosios metų šventės daugiausiai asocijuojasi su iššūkiais perkant dovanas ir dekoracijas, neretai jos tampa išbandymu ir širdžiai. Nors atrodo nekaltai, net vos keli šventiniai vakarai su stikliuku gali sukelti rimtus negalavimus. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.