algos

„Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos planuojamos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, todėl eilėje prie biudžeto pinigų nebus nei „lygių ir lygesnių“, nei nusipelniusių ar kitaip privilegijuotų ministerijų ir institucijų“, - žada finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiandien ji susitiko su Darbo partijos frakcija Seime, kurioje buvo klausiama dėl galimybių kitąmet didinti gyventojų atlyginimus.

Šį siūlymą ministerija aiškina tuo, kad apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos dydis esą yra neproporcingas, atsižvelgiant į teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jų darbo krūvį, už darbą gaunamo atlyginimo santykį su kitiems pareigūnams, tarnautojams, taip pat kitų teismų teisėjams iš valstybės biudžeto lėšų mokamais atlyginimais.

Pradedant darbą tikimasi, kad kylant karjeros laiptais kils ir mokamas atlyginimas. Nors daugumai būtent šitoks scenarijus ir pažįstamas, apklausos parodė, kad kai kurių darbo užmokestis menko.  Beveik kas penktas 26-40 metų lietuvis teigia, kad per savo karjerą algą išaugino daugiau nei dvigubai, tačiau kas septintas skundžiasi per karjerą netgi „atpigęs”, teigia specialistų portalas cvmarket.lt.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Panašu, kad ekonomikos atsigavimą po 2009 m. finansinės krizės Lietuvoje pajuto beveik visi – vidutinis darbo užmokestis kyla, minimali mėnesinė alga ir toliau didinama, mokytojų, policijos pareigūnų algos ūgtelėjo. Vis dėlto, panašu, kad valdžia tarsi užmiršo vieną darbuotojų sektorių ir diržus veržtis jiems gali tekti ir kitąmet.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Kitąmet politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų pareiginė alga turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis tuo pačiu baziniu dydžiu, kaip iki šiol, siūlo Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Pagal registruotą projektą, 2017 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis siektų 130,5 euro. Toks pat bazinis dydis yra nustatytas ir skaičiuoti šiemetiniams tarnautojų, teisėjų bei politikų atlyginimams.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

„Lidl Lietuva“ ruošiasi parduotuvių tinklo atidarymui ir intensyviai ieško darbuotojų. Išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad  įsidarbinusieji „Lidl“ parduotuvėse pirmaisiais metais uždirbs nuo 3,33 eurų per valandą (neatskaičius mokesčių), t. y. 1,5 karto daugiau už oficialų minimalų atlygį, o pardavėjų darbo laikas bus lanksčiai planuojamas. „Esame nauji Lietuvos rinkoje, todėl puikiai suvokiame savo atsakomybę kurti patrauklią darbo aplinką.

Šiuo metu kas septintas šalies gyventojas svarsto per artimiausius metus keisti darbą, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Tiesa, tie darbuotojai, kurie yra nepatenkinti dabartiniu darbdaviu, apie darbo keitimą artimiausiu metu galvoja net 5 kartus dažniau negu savo darbdaviu patenkinti respondentai.

Lietuvoje pernai spalį 19,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. 2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento. Didesnį kaip 3 tūkst.

Tik kas aštuntame darbuotojų paieškos skelbime darbdavys įrašo siūlomą atlyginimą. O tai, kokio atlyginimo pageidauja, savo CV nurodo tik mažiau nei kas trečias ieškantis darbo.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Nepaisant to, kad Vyriausybė su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje ir toliau giriasi apie ekonomikos augimą, ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių. Anot jos, senatvės pensijų srityje atrodome dar prasčiau.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir kyla, dažnai girdime, kad tuo pačiu kyla paslaugų bei prekių kainos. Galiausiai žmonės emigruoja, ieškodami geresnio darbo užmokesčio ir galimybės padoriai pragyventi. Ekonomistai vertina, kad atlyginimas Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos normų, o svarbiausia – keisti darbdavių ir darbuotojų santykius. Kauno Technologijos universiteto Finansų katedros vedėjas prof.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo kukliausiai ir išlieka mažiausias Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sparčiausiai atlyginimai per metus augo Latvijoje, o geriausiai darbo jėga vertinama Estijoje. Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 735 eurai, Latvijoje - 829 eurai, Estijoje - 1045 eurai.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Kilstelėti Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatorių algas tikimasi kitų metų viduryje, viliamasi, jog tai padės pritraukti į centrą trūkstamus darbuotojus. „Manau, kad 800 - 900 eurų kažkur nuo rugpjūčio 1 dienos priklausomai nuo stažo tarnyboje turėtų pasiekti“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. Augimas siejamas su nauju Vidaus tarnybos statutu, leisiančių geriau apmokėti, pavyzdžiui, už darbą naktimis.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

Kitąmet numatoma didinti socialinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Derybose su finansų ministru pavyko suderėti, kad socialinio sektoriaus darbuotojai, kurių yra apie 9 tūkst., turėsime galimybę pakelti, nes jiems, vertinant visus sektorius, iš tiesų jie vieninteliai, kuriems nebuvo kelta. (...) Vidutiniškai iki 70 eurų galėtų kilti darbo užmokestis ir tai pareikalautų apie 6,5 mln.

Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti suplanuotos lėšos paskirstytos savivaldybėms ir joms nepavaldžioms įstaigoms. Muziejų, teatrų, bibliotekų, universitetų ir kitų įstaigų kultūrininkų algoms didinti nuo liepos iš viso skirti beveik 5 mln. eurų. Tvirtinant 2015 metų biudžetą, šios lėšos buvo numatytos Kultūros ministerijai. Penktadienį Vyriausybė patvirtino, kaip pinigai bus padalyti konkretiems asignavimų valdytojams.

Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo norima parlamentarams grąžinti per krizę nurėžtus atlyginimus. Teoriškai įstatymas pinigines papildytų valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, prokurorams. Tačiau, regis, nusiskriausti neketinantys Seimo nariai patyliukais įrašė ir punktą, kad sumažintas algas reikia grąžinti ir išrinktiesiems. Nes, anot jų, visi žmonės yra lygūs.

 Per ekonominę krizę sumažintas pareigūnų ir karių pensijas Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kompensuoti nuo 2017 iki 2021 metų. Pagal VRM siūlomą mechanizmą, pareigūnams ir kariams 2017 metais būtų išmokama 10 proc. visų per ekonominę krizę sumažintų pensijų dalių, 2018 metais - 20 proc., 2019 metais - 30 proc. ir 40 proc. 2020 metais. Asmeniui, kuriam priklausytų kompensacija, mirus, ji būtų išmokama paveldėtojams.

Savivaldybėje atliktas auditas rodo, kad nepaklūstanti reikalavimui prisijungti prie bendrojo pagalbos telefono sistemos įstaiga savo darbuotojams moka dvigubai didesnius atlyginimus nei, pavyzdžiui, Seimo narių. Į Vilniaus tarybą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė tiesiog nustėro – stoties administratorė gauna daugiau kaip 2000 eurų atlyginimą, kiti darbuotojai dar daugiau. „Po 15 tūkst. Lt algos, rezultatas – beveik 64 tūkst. Lt viršytas darbo užmokestis planuojamas.

Vyriausybė šią savaitę numato apsipręsti, kaip nuo kovo didės biudžetininkų atlyginimai. Seimui šių metų biudžete skyrus lėšų vidutiniškai 5 proc. didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė atitinkamo nutarimo projektą, kurį ministrai posėdyje svarstys trečiadienį. Pasak SADM, specialisto su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu minimalus atlyginimo schemos koeficientas turėtų didėti nuo 2,5 iki 9,2 proc.

 Zenonas Gipiškis, LRT Radijas, LRT.lt Tik apie 1,5 procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu, rodo apklausa. Beveik 40 procentų darbuotojų taikosi į ne mažesnį kaip 725 eurų, tai yra 2,5 tūkstančio litų atlyginimą. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa rodo, kad tik apie pusantro procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu.

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas. „Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui.

 Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali. Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

Minimalius atlyginimus uždirbantys Vilniaus gatves prižiūrintys kiemsargiai teigia algų nesilaukią nuo praėjusių metų lapkričio, todėl ketina skelbti streiką, jeigu jiems nebus išmokėtas darbo užmokestis, nes negaudami atlyginimų ir nebegalėdami išmaitinti šeimų jie priversti imti greituosius kreditus ir klimpti į skolas, šeštadienį pranešė LNK „Žinios“. Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, kad su kiemsargiais buvę atsiskaityta iki Kalėdų. „Visi darbuotojai turėjo gauti atlyginimus.

Lietuvos politikai, metų metus nesugebantys išspręsti teisėsaugos sistemos problemų, turėtų kuo skubiau vykti į Estiją ir ten gerai išmokti šios šalies pamokas, - įsitikinusios pareigūnų interesus ginančios profesinės sąjungos. Nuo 2015 m. pradžios Estijos policija pradeda programos „1000” įgyvendinimą, kuomet minimalus pradedančio policininko darbo užmokestis bus 1000 eurų.

  Nuo kitų metų kovo siūloma 5 proc. didinti mažiausias biudžetininkų algas - tam reikėtų 85 mln. litų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį įpareigojo Vyriausybę bei Socialinės apaugos ir darbo ministeriją rasti tam reikalingų lėšų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo nuo kitų metų finansuoti 8 valandų ikimokyklinio ugdymo programą vietoje dabar finansuojamų 4 valandų. Be to, siūloma tesėti kultūros darbuotojams duotus pažadus palaipsniui jų atlyginimus sulyginti su pedagogų algomis ir nuo kitų metų liepos jiems pridėti žadėtą dalį. Komitetas tokius siūlymus pateikė šią savaitę apsvarstęs kitų metų biudžeto projektą.

 Premjeras teigia, kad socialinių darbuotojų atlyginimus galima didinti, mažinant valstybės investicija, tačiau ne papildomai skolinantis. Anot Algirdo Butkevičiaus, politinėje taryboje sutarta, kad kartu su Finansų ministerija bus bandoma rasti sutarimą dėl kitų metų biudžeto.

Žinių radijas  Lietuvoje įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimai šiuo metu skiriasi beveik aštuonis kartus ir šis rodiklis yra vienas didžiausių ES. Tai rodo tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimas.  Pramonininkų ekonomikos ir Finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas Žinių radijui sakė, kad reali situacija yra kitokia.

Šią savaitę į pirmą posėdį rinksis premjero sudaryta darbo grupė švietimo problemoms spręsti. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis viliasi, kad ši darbo grupė parengs ilgalaikę mokytojų darbo apmokėjimo programą. „Poryt turėtų įvykti pirmas šios darbo grupės posėdis, jame žadėjo dalyvauti ir premjeras.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis žada, kad kitąmet mažiausiai uždirbančių kalėjimų prižiūrėtojų algos didės. Profsąjungos sako, kad pagal ministro pažadus jos turėtų augti 150-200 litų. „Kitų metų biudžete numatomas papildomas finansavimas Kalėjimų departamentui, todėl atsiras galimybė mažiausius atlyginimus gaunantiems pareigūnams juos pakelti“, - antradienį po susitikimo su pareigūnų profesinių sąjungų lyderiais antradienį žurnalistams teigė J.Bernatonis.

Nuo 2015 metų didės algos pagal sutartis dirbantiems biudžetininkams, žada premjeras Algirdas Butkevičius. „Turbūt didinsime ir darbo užmokestį. Mes kalbame apie paslaugų sektorių, kur dirbama pagal darbo sutartis“, - trečiadienį Seimo opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių frakcijoje pareiškė A.Butkevičius. Pasak premjero, šiai iš biudžeto atlyginimus gaunančių tarnautojų daliai darbo užmokesčio didinimas yra neišvengiamas.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

 Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė niekada nesvajojo tapti finansų ministre ir Žinių radijo laidoje „Ačiū, kad atėjote“ tikino, jog prieš 5 metus būtų tik nusijuokusi, jei kas būtų pasakęs, kad taip nutiks.  Pavogė tai, ko nebuvo  „Tas ministras yra visiems blogas, todėl jį geriausiai atsimena”, – juokavo pašnekovė naujoje radijo laidoje. Savo kadencijos metu politikė tikino sulaukusi daugiau palaikymo iš visuomenės narių nei kritikos.

  Per ekonominį sunkmetį sumažinti gydytojų rezidentų atlyginimai nuo 2014 metų grįžta į ankstesnį lygį – atlyginimai išaugs vidutiniškai 10 proc. Tam posėdyje trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, pranešė Vyriausybės Spaudos tarnyba. Atlyginimų padidinimui 2014 metų valstybės biudžete skirta beveik 40 mln. litų. Pasak pranešimo, jaunesnio rezidento pareiginė alga bus 1342, o vyresniojo rezidento – 1708 litai.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad patikslintame 2014 metų biudžete numatytas didesnis finansavimas kultūrininkų, policininkų, ugniagesių algoms. „Kalbant apie socialinį teisingumą, galiu pasakyti, kad mes numatėme jau ateinančių metų biudžeto įstatyme kultūros darbuotojams nuo liepos 1 dienos padidinti atlyginimus ir tam yra skirta 25 mln. litų. Policijos departamentui pirmame biudžeto projekte buvo skirta 36 mln. litų, dabar dar yra padidinta 9 mln.