algirdas julius greimas

Sukako 20 metų, kai Šiauliuose atnaujinta literatūros almanacho „Varpai“ leidyba. Ta proga rašytojas, „Varpų“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius apdovanotas Garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“. Apdovanojimą įteikė Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas. Literatūros almanachas „Varpai“ – unikalus lietuvių kultūros reiškinys. Pirmieji solidūs „Varpų“ tomai pasirodė 1943 ir 1944 metais, juose išspausdinta žymiausių to meto Lietuvos rašytojų kūryba.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas žymaus lietuvių semiotiko ir mitologijos tyrinėtojo Algirdo Juliaus Greimo archyvas papildytas naujais dokumentais. Skulptorė ir keramikė Aleksandra Kašubienė, gyvenanti Naujoje Meksikoje, perdavė A.J.Greimo ir A.Kašubienės 1988–1992 metų susirašinėjimą. A.Kašubienė su A.J.Greimu susipažino 1941 metais jam mokytojaujant Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kai jam buvo 24-eri, o jai – 18-oka metų.

Ronis Vudas, Džimis Hendriksas, Deividas Gilmoras. Juos ir daugelį kitų legendinių gitaristų sieja tai, kad jie grojo mūsų tautiečio sukurtais instrumentais. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie mūsų šalies įvaizdį. Kuriamos naujos koncepcijos, prekės ženklai. Taip pat prisimenamos garsios asmenybės - ir istorinės, ir šiandienos - kurių gyslose teka lietuviškas kraujas.

Pekine įsivažiuoja olimpinės varžybos. Antidemokratinio Rytų milžino veiksmai Tibete, prieš keliolika metų sušaudytų studentų prisiminimai Lietuvos Olimpinio komiteto vadams nesukelia nieko kito, išskyrus kabinetinę baimę, kad lietuviai sporto aikštelėse gali pajusti pilietinio solidarumo jausmus su viso pasaulio pavergtaisiais. Aišku, kompartijos instruktoriaus mentalitetas veikia stipriau, nei savo vergovės traumas menančios visuomenės balsas.

Sekmadienį Estijos Tartu mieste atidengtas paminklas žymiam šalies semiotikui, kultūrologui ir literatūros tyrinėtojui Jurijui Lotmanui, rašo Postimees.ee.Paminklas pastatytas šalia Tartu universiteto, kurio ilgamečiu profesoriumi buvo J. Lotmanas, bibliotekos. Skulptūrą, kurioje suderintos metalines konstrukcijas, vanduo ir ypatingas apšvietimas, pagal architekto Andres Lunge projektą sukūrė skulptorius Mati Karmin.

Ką reiškia būti lietuviu? Prieš kokius dešimt metų nuoširdžiai nustebau gavęs pasaulinio garso JAV literatūrologo, šekspyrologo, „naujojo istorizmo“ pradininko Stepheno Greenblatto (Stiveno Grinblato) knygą su įrašu man, kuriame buvo parašyta „nuo vieno lietuvio kitam lietuviui“. Jau tada pažinojau S. Greenblattą, susirašinėjau su juo, žinojau, kad abu jo tėvai kilę iš Lietuvos ir kad jis pats puikiai išmano litvakų istoriją. Bet mane nustebino, kad jis save pavadino ne litvaku, o lietuviu.

Vaizdo ir muzikos projekto „Kauno pavasaris 1972“ (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_327699$z_353697) sumanymas subrendo 2002 metais, minint 30-metį įvykių, sudrebinusių sovietų valdomą Lietuvą. Tuo metu Kaune buvo atidengtas skulptoriaus Roberto Antinio paminklas, skirtas Romui Kalantai, iš protesto susideginusiam1972-ųjų gegužės 14 d. miesto sodo prieigose.

Per vieną orų prognozę išgirdau didesnio dėmesio vertą frazę, maždaug tokią: „Oro temperatūra dieną, deja, dar ilgokai nesušils iki 0°C“. Vasario pradžioje, pačiu šalčiausiu žiemos metu, kai mūsų platumoje ir geografinėje padėtyje gerokai žemesnė už nulinę temperatūra turėtų būti visiškai normali. Taip, išlepino ir susilpnino mus tas visuotinis klimato atšilimas. Ir nedaug kas pasiilgsta tikros žiemos, tokios, kokia būdavo prieš dvidešimt, trisdešimt ar dar daugiau metų.

Daug šansų, išbandymų, iššūkių likimas suteikia Dariui Kuoliui. Visos jo užimtos pareigos liudija apie dalyvavimą prie pačių ištakų - pirmas Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, įtakingas naujai įkurto Atviros Lietuvos fondo žmogus, vienas svarbiausių Prezidento V.Adamkaus pirmos kadencijos patarėjų, dabar vėl netikėtas posūkis - D.Kuolys tapo naujai įkurto Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi.