aleksandras lukašenka

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka interviu naujienų agentūrai AFP pirmadienį pavadino NATO pajėgų telkimą prie Baltarusijos sienų veiksmu, kuris skatina „ginklavimosi mini varžybas“ Europoje. „Mums labai neramu dėl to, kas vyksta prie mūsų sienų... NATO lėktuvai skraido palei mūsų šalies sienas. Kodėl? Mes pradedame stiprinti savo priešlėktuvinę gynybą. Visa tai veda prie ginklavimosi mini varžybų“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, duodamas interviu agentūrai AFP, pareiškė, kad NATO pajėgų stiprinimas jo vadovaujamos valstybės pasienyje provokuoja Europoje „ginklavimo mini lenktynes“. „Mus itin neramina tai, kas vyksta prie mūsų sienų... Kodėl NATO lėktuvai rengia skrydžius prie mūsų sienų? Mes pradedame stiprinti savo oro gynybos pajėgas. Tai yra ginklavimosi mini lenktynių pradžia“ - teigė diktatorius.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido du aukšto rango prokurorus ir pareiškė, kad kris ir daugiau aukšto rango pareigūnų, susitepusių korupcija, galvų, praneša „Laisvosios Europos radijas“. Iš pareigų lapkričio 13 dieną buvo atleisti šalies generalinio prokuroro pavaduotojas bei Minsko regiono prokuroras. A. Lukašenka teigia, kad jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos.

Vilniuje viešinčios Europos Parlamento (EP) santykių su Baltarusija delegacijos vadovas Jacekas Protasiewiczius (Jacekas Protasevičius) pastebi, kad jei Baltarusijos valdžia įgyvendins santykių su Europa gerinimo strategiją „žingsnis po žingsnio“, kito vizito, kuomet bus sprendžiama, ar Baltarusijai toliau taikyti sankcijas, delegacija galėtų vykti ir į Minską. „Turėsime dar bent vieną susitikimą kovo mėnesį, jis gali vykti Briuselyje, Vilniuje, Varšuvoje, Kijeve ar net Minske.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė išsiaiškinęs pasaulinės finansinės krizės priežastis. Pasak jo, krizę sukėlė Vakarų valstybių politinėse viršūnėse klestinti korupcija. Apie tai Baltarusijos prezidentas, vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, paskelbė per bendrą valstybės tarybos ir parlamento atstovų posėdį.

Spalio viduryje, kai daugelio dėmesys buvo sutelktas į nesibaigiančias politines rietenas Ukrainoje ir į nesėkmingai prasidėjusias Gruzijos ir Rusijos derybas, dar vienoje posovietinėje šalyje tyliai įvyko prezidento rinkimai, kuriais nesipiktino nei tarptautinės organizacijos, nei Europos demokratai.

Spalio viduryje, kai daugelio dėmesys buvo sutelktas į nesibaigiančias politines rietenas Ukrainoje ir į nesėkmingai prasidėjusias Gruzijos ir Rusijos derybas, dar vienoje posovietinėje šalyje tyliai įvyko prezidento rinkimai, kuriais nesipiktino nei tarptautinės organizacijos, nei Europos demokratai.

2008 m. rugpjūčio 8 d. pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Olimpinių žaidynių atidarymo šventę Pekine, tačiau prasidėjęs karas Gruzijoje privertė pasaulį atsigręžti į šią mažytę valstybę. JAV pozicija buvo gana aiški, nors ir išsakyta kiek pavėlavus – griežta kritika Rusijos atžvilgiu ir deklaruojama parama Gruzijai skambėjo tiek iš George‘o W. Busho, tiek iš Condoleezzos Rice lūpų.

Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paragino Vakarus panaikinti sankcijas jo šaliai nepaisant to, kad sekmadienį Baltarusijoje vykę parlamento rinkimai neatitiko demokratinių normų. „Mes laukiame, kol jūs panaikinsite sankcijas, kurias įvedėte, ir kurios įžeidė visą Baltarusijos liaudį. Kodėl jūs pastatėte aplink mus geležinę sieną? Ši geležinė uždanga turi būti panaikinta“ – kalbėjo A. Lukašenka.

Ką tik buvo uždarytos rinkimų urnos ir oficialiai baigti šiandien 8 valandą ryto Lietuvos laiku Baltarusijoje prasidėję parlamento rinkimai, kuriuos it po padidinamuoju stiklu sekė ir tarptautinė bendruomenė. Dabar skaičiuojami rinkėjų balsai ir nekantriai laukiama rezultatų.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Rusijos sprendimas pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją mažų mažiausiai gali būti pavadintas kebliu. Tai – labai stebinantis sprendimas net ir tiems, kurie puikia pažįsta Rusiją. Juk Rusijos lyderiams didžiulį nerimą kelia tai, kad ši šalis gali išgyventi tokį pat suirimo procesą, kokį prieš porą dešimtmečių išgyveno Sovietų Sąjunga. Kad išvengtų šio košmariško scenarijaus, Rusija nedvejojo griebtis brutalios jėgos tam, kad sunaikintų Čečėnijos nepriklausomybės judėjimą.

Prieš trejus metus Lietuvos parlamentarų neįsileidęs oficialusis Minskas šįkart neužtrenkė durų stebėti rinkimų šioje šalyje susiruošiam politikui. Rugsėjo 26-29 d. Seimo narys Skirmantas Pabedinskas, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos narys, stebės parlamento rinkimus Baltarusijoje. 2006 m. kovą jis su tokia pačia misija norėjo vykti į Minską, tačiau tuomet Baltarusijos ambasada Vilniuje jam ir dar penkiems Lietuvos parlamentarams nedavė vizos.

Baltarusijoje antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas parlamento rinkimuose, kurie vyks rugsėjo 28 dieną. Į 110 vietų parlamente pretenduoja 280 kandidatų, tarp kurių yra ir 75 opozicijos atstovai. Tiesa, mažai tikėtina, kad opozicijos kandidatams bus leista patekti į parlamentą. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka siekia, kad šie rinkimai būtų pripažinti sąžiningais ir dėl to į šalį pakvietė daugiau nei 400 stebėtojų iš užsienio.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka perspėjo, kad nei Minske, nei kituose šalies miestuose rinkimų metu neleisiantis kilti jokiems neramumams, skelbia „Unian.net“. Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas politikas pareiškė, kad Baltarusijos opozicija yra pasirengusi šalyje pakartoti kažką panašaus į Ukrainos scenarijų. „Pažiūrėkite.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nutrauks visas derybas su Vakarais, jei Europos Sąjunga ir JAV pareikš, jog rugsėjo 28 dieną vyksiantys parlamento rinkimai yra nedemokratiški. Opozicijos politikai pareiškė neboikotuosiantys rinkimų, tačiau rengsiantys protesto akcijas iki pat balsavimo dienos ir jos metu.

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos.

Vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandras Kozulinas pareiškė, kad šalies opozicija dalyvaus rugsėjo 28 dieną vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Teigiama, kad opozicija savo rinkiminę veiklą koncentruos ties 20-25 rinkiminėmis apygardomis, kuriose jų kandidatai turi puikias galimybes surinkti balsų daugumą.

Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sukritikavo Baltarusijos kinematografiją ir pareiškė, kad nėra tikslinga kino kūrimui eikvoti biudžeto lėšas „Imkite paskolas, filmuokite filmus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija laukia, kad be paties Kremliaus ir Nikaragvos siekiančias atsiskirti nuo Gruzijos  separatistines Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikas pripažins dar 5 valstybės – Baltarusija, Sirija, Libija, Jordanija ir Marokas. Apie tai trečiadienį rašo dienraštis „Kommersant“. Teigiama, kad Baltarusija separatistinių respublikų pripažinimo klausimą veikiausiai svarstys po rugsėjo 28 dienos. Būtent tą dieną šalyje vyks parlamento rinkimai.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad, nepaisant bandymų užmegzti šiltesnius santykius su Europos Sąjunga, Baltarusija nesiruošia išmainyti draugystės su Rusija mainais į glaudesnį bendradarbiavimą su Vakarais. „Nesvarbu, kiek kartų mes bučiuosime Vakarams ir Amerikai į įvairias vietas, jie niekada mūsų nesupras“, – pareiškė A. Lukašenka.

Rusija sutiko išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos iki spalio vidurio. Toks sutarimas buvo pasiektas vakar Maskvoje tarp Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo, rašo antradienio internetinis dienraštis „guardian.co.uk“. Šaltinio teigimu, Maskva yra pasiryžusi per savaitę panaikinti kontrolės punktus Gruzijoje ir per mėnesį pašalinti visus karinius dalinius iš separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis klausimą dėl Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų pripažinimo svarstys po parlamento rinkimų, kurie šalyje vyks rugsėjo pabaigoje. A. Lukašenka jau kuris laikas nepasiduoda Kremliaus spaudimui pripažinti nuo Gruzijos atsiskirti siekiančių separatistinių respublikų nepriklausomybę. „Ateis naujas parlamentas ir išnagrinės Pietų Osetijos bei Abchazijos klausimą.

Neseniai iš kalėjimo paleistas buvęs Baltarusijos socialdemokratų lyderis Aleksandras Kozulinas abejoja, ar Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ryšis palaikyti Rusiją ir pripažinti Abchazijos bei Pietų Osetijos nepriklausomybę. „Jis galėjo seniai pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, jeigu būtų norėjęs. Ir turėjo pripažinti, kaip didžiausias Rusijos rėmėjas“, - penktadienį Lietuvos žurnalistams Vilniuje sakė A.Kozulinas.

Prezidentas Valdas Adamkus, grįžęs iš ES viršūnių pasitarimo Briuselyje, džiaugėsi: derybos buvo sunkios, nuomonės įvairavo, tačiau išvados pasigėrėtinos – Miuncheno pakartojimas išvengtas.

Rusija atsidūrė kryžkelėje. Vakarai turi įdėmiai ją stebėti atmindami, kad po Veimaro respublikos iškilo Trečiasis reichas. „Didvyriams gynėjams – dėkingi gyventojai“. Tokiu transparantu Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje buvo pasitikti rusų muzikantai. Reikia manyti, kad koncertas buvo puikus, tik beveik be publikos, rašo Lenkijos savaitraštis „Wprost“. Po atviru dangumi, tarp daugybės griuvėsių, Šostakovičiaus, Rachmaninovo ir Bethoveno kūriniai turbūt skambėjo absurdiškai.

Gruzijos ir Rusijos konfliktas įdomus buvo tuo, jog Rusijos sąjungininkai reagavo gana pasyviai. Vienos keisčiausių - jei taip galima sakyti - reakcijų sulaukta iš Minsko, prezidento Aleksandro Lukašenkos vyriausybės, kuri elgėsi gana ambivalentiškai ir vis dar svyruoja. Baltarusijos televizija tyliai pasitiko žinias apie įsiliepsnojusį konfliktą. Keletą dienų baltarusiai žinių apie įvykius sulaukdavo tik iš rusų televizijos kanalų. Netgi „Panorama“ vengė aštriau gvildenti šią temą.

Gyvenome Sovietų Sąjungos okupuoti, tad žinome sovietinės propagandos subtilybes, taip pat valdančių požiūrį į žmones – lagerių dulkės. „Lageriai“ buvo ta didžioji žinia, kurią Rusija XX amžiuje teigė pasauliui, siekdama įsiviešpatauti. Lagerių sistema išauklėjo paklusnią tais lageriais besididžiuojančią visuomenę – juk ir branduolinė ginkluotė buvo kuriama lagerininkų. Tačiau buvo puoselėjamas ne tik nuolankumas, bet ir agresyvumas, padedantis išlaikyti imperinę paskatą užgrobti ir nusiaubti.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad remia Rusijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. „Šioje situacijoje Rusija neturėjo kito moralinio pasirinkimo, ji galėjo tik paremti Pietų Osetijos ir Abchazijos žmonių prašymus pripažinti nepriklausomybę ir įgyvendinti jų apsisprendimo teisę pagal tarptautinius dokumentus“, - pareiškime teigė Baltarusijos vadovas.

Į Rusijos įsiveržimą į Gruziją Lietuva atsakė aktyviais diplomatiniais veiksmais ir pilietinėmis palaikymo akcijomis. Tai, kas prasidėjo rugpjūčio 8 dieną, galima pavadinti svarbiausiu pastarųjų metų įvykiu postsovietinėje erdvėje. Šio įvykio svarbą pirmiausiai pajuto buvusios sovietinės respublikos. Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir priklausiusi sovietiniam blokui Lenkija išreiškė Gruzijai paramą. Kitų buvusių sovietinių respublikų vadovai santūriai tylėjo, pasirinkę neutralią poziciją.

Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka išleido dekretą, kuriame numatoma, kad šalyje grąžinama vienuolikametė mokykla, skelbia „Lenta.ru“. Mokiniai į mokyklą turės keliauti šešis kartus per savaitę. Praėjusioje dešimtmečio pabaigoje buvo pradėta vykdyti reforma, kuria siekta pereiti prie dvylikametės mokyklos, tačiau reforma nebuvo pilnai įgyvendinta. Reformos esmė buvo siekis palengvinti mokinių mokslo savaitę ir padaryti taip, kad jaunuoliai į mokyklą eitų tik 5 dienas per savaitę.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iš pareigų atleido valstybės saugumo departamento generalinį sekretorių Viktorą Šeimaną. Iš pareigų taipogi atleistas ir prezidento administracijos vadovas Genadijus Neviglasas, skelbiama oficialioje Baltarusijos prezidento svetainėje. Teigiama, kad abiejų pareigūnų atleidimas yra susijęs su jų paskyrimu į naujas pareigas.

Ką bekalbėtų Aleksandras Lukašenka, Baltarusija balansuoja ties ekonominio nuosmukio riba, o kaltininko toli ieškoti nereikia, rašo dienraštis „Vedomosti“. Minskas įsiskolina Rusijai už dujas maždaug 45 mln. dolerių per ketvirtį. Jeigu dujų kaina augs ir toliau, tai, Baltarusijos ekonomikos ministro Nikolajaus Zaičenkos nuomone, sukels didžiulį šalies biudžeto deficitą.

Lietuvos ambasados Minske duomenimis, tarp nukentėjusiųjų per praėjusios nakties sprogimą Minske lietuvių greičiausiai nėra. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Edmino Bagdono, tikimybė, kad tarp sužeistųjų yra lietuvių - labai maža. "Mes neturime žinių, kad Lietuvos piliečiai būtų išreiškę norą dalyvauti Nepriklausomybės dienai skirtame koncerte", - BNS penktadienį sakė E.Bagdonas.

Maždaug 40 žmonių buvo sužeisti, kai Baltarusijos sostinėje penktadienį netrukus po vidurnakčio (ir Lietuvos laiku), per koncertą Nepriklausomybės dienai, buvo susprogdintas sprogstamasis užtaisas, pranešė policija ir liudininkai. "Maždaug 40 žmonių patyrė įvairaus laipsnio sužeidimus, bet žuvusiųjų nėra, - sakė vienas policijos pareigūnas. Tas užtaisas tikriausiai buvo susprogdintas iš chuliganiškų paskatų.

Baltarusijos parlamento rinkimai pademonstruos respublikos politinės sistemos demokratiškumą, pareiškė prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Rudenį vyksiantys parlamento rinkimai patvirtins, kad mūsų šalies politinė sistema yra atvira ir demokratinė“, - sakė šalies vadovas iškilmingame susirinkime, skirtame Nepriklausomybės dienai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasisako prieš Antrojo pasaulinio karo istorijos peržiūrėjimą ir nacistų bei jų parankinių teisinimą. „Šventvagiškai skamba kai kurių šiandienos „liaudies globėjų“ tvirtinimai, esą fašistai nešė mūsų tautoms laisvę ir galimybę kurti savo nacionalines valstybes“, - pareiškė A.Lukašenka trečiadienį Minske iškilmingame susirinkime, skirtame respublikos Nepriklausomybės dienai.

Venesuela suteiks Baltarusijai 500 milijonų JAV dolerių kreditą. Dėl šio kredito Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka susitarė dar 2007 m. gruodį savo vizito Karakase metu. Apie strateginio Venesuelos-Baltarusijos aljanso sukūrimą šalys paskelbė dar 2006 metais, Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui lankantis Minske. Šalys sutarė bendradarbiauti mokslo ir technikos, pramonės bei energetikos srityje.

Kažkada Lietuvos ir Baltarusijos, buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, siena buvo tik linija žemėlapyje. Dabar per sieną nutiesta metalinė tvora simbolizuoja naują geležinės uždangos versiją. Ši uždanga po komunizmo žlugimo atskyrė Rytų ir Vakarų Europą. Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, o Baltarusiją valdo autokratinis Aleksandro Lukašenkos režimas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskyrė rugsėjo 28 dieną eilinius parlamento rinkimus, kuriuose opozicija turi galimybę į jį atvesti savo kandidatus - po to, kai valstybės vadovas iš anksto su tuo sutiko. Birželį A.Lukašenka interviu „Reuters" sakė, jog „nuoširdžiai norėtų", kad rinkėjai remtų kelis opozicionierius, o Vakarai liautųsi „priekaištauti" Minskui, kad Baltarusijos parlamente nėra nė vieno prezidento kritiko.

Rusija ir Baltarusija griežtai smerkia bet kokius bandymus perrašyti istoriją ir peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo išdavas. „Rinkiminiam, politizuotam požiūriui į istoriją turi būti priešpastatyti garbingi moksliniai debatai.

Parlamento rinkimai Baltarusijoje įvyks šių metų rugsėjo pabaigoje, turbūt rugsėjo 28 dieną. Tiksli data dar kol kas nėra žinoma, nes prezidentas Aleksandras Lukašenka dar nepasirašė dėl jos dekreto. Tačiau niekas neabejoja, kad rinkimus laimės A. Lukašenkai lojalios politinės jėgos. Visų pirma šalies opozicija yra kaip niekada silpna ir susiskaldžiusi. Šiuo metu šalyje yra du opoziciniai, tarpusavyje nesutariantys, blokai. Pirmasis – tai Jungtinių demokratinių jėgų susivienijimas.

Jonas Čepulis - vienas iš nedaugelio žvaigždžių fabriko “produktų”, sugebėjęs įsitvirtinti muzikos pasaulyje. Neseniai pasibaigusiame TV projekte “Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas” jis užėmė trečią vietą ir kartu su Indre Valentaite išsiskyrė skoningais pasirodymais. Už tai jis ir pristatomas “Laisvalaikio“  rubrikoje “Subjektas”. - Beprotiškiausias gyvenimo poelgis? - Važiuodamas sutikti Naujųjų metų į Rygą, netikėtai juos pasitikau Helsinkyje su miela suomių šeimyna.

Prieš keletą mėnesių jau teko rašyti straipsnį tokia tema. Tada nagrinėjau roko muzikos fenomeną Rusijoje ir tai, kokias metamorfozes jis išgyvena šiandien. Nemažą dėmesį skyriau ir roko muzikantų santykiams su dabartine Rusijos valdžia. Tačiau muzikos ir politikos tema pasirodė esanti žymiai platesnė. Grįžti prie jos šiuo atveju paskatino vienas dokumentas, priimtas kaimyninėje Baltarusijoje. Tiksliau – Baltarusijos prezidento įsakymas nr.

Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybių vadovai šią savaitę susitiks Baltarusijos sostinėje Minske. Tačiau susitikimą gaubia neaiški pačios organizacijos ateitis. Kaip skelbia „Russia Today‘, 11 pokomunistinių valstybių vadovai svarstys su ekonominiu bendradarbiavimu, migracija, nusikalstamumo kontrole bei kitomis esminėmis problemomis susijusius klausimus. Tiesa, kol kas NVS neturi jokios aiškios savo ateities vizijos.

Pirmųjų tvirtų ir griežtų naujojo Rusijos premjero Vladimiro Putino kalbų apie savo planus ilgai laukti neteko. Leidęs šalies liaudžiai pasidžiaugti prašmatnia naujojo prezidento inauguracija ir vėl po sovietmečio atgaivintu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje, buvęs ir, tikėtina, dabartinis Rusijos vadovas vėl prabilo apie naftą. Šį kartą Kremliaus planai susiję su šios žaliavos tiekimu į Baltijos šalis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasina, kad tokiu atveju, jei Europos Sąjunga parems JAV sankcijas Minskui, tai pakenks ir savo pačios interesams, skelbia „Russia Today“. A. Lukašenka liepė ES narėms prisiminti, kad Baltarusija yra tranzitinė šalis, per kurią į Europą yra tiekiamos dujos bei nafta. „Amerikiečiai nori priversti europiečius įvesti sankcijas Baltarusijai. Tačiau tai tik pakenktų pačios Europos interesams.