aistė stankevičienė

Nevaldomo brangios diagnostinės medicinos technikos pirkimo pasekmės sunkmečiu atsirūgsta itin nemaloniai. Kitąmet valstybei teks apmokėti dešimtis milijonų litų siekiančias sąskaitas už avansu įsigytus aparatus, o jau įsiplieskė kovos dėl naujų. Sveikatos apsaugai skiriamomis lėšomis Lietuva toli gražu nėra pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal apsirūpinimą brangiausia medicininės diagnostikos įranga veržiasi į lyderius. Technikos stebuklas.

Ukrainoje siautėjant vadinamajam kiaulių gripui mūsų krašto gyventojai raginami nesibaiminti šios ligos protrūkio, nors akivaizdu, kad Lietuva nepasirengusi atremti iš gretimų valstybių atsėlinančios grėsmės. Lietuva atsidūrė tarp 8 Europos šalių, neapsirūpinusių vakcina. Vakarų Ukrainoje pastarosiomis dienomis kilęs ūmaus gripo protrūkis jau nusinešė beveik 100 gyvybių. Lietuvos užsienio reikalų ministerija mūsų šalies piliečiams rekomenduoja atsisakyti kelionių į Ukrainą.

Turtingosios pasaulio šalys paskelbė būsimąja pandemine vakcina nuo vadinamojo kiaulių gripo skiepysiančios nuo 30 iki 100 proc. gyventojų. Lietuva kol kas neturi išankstinių sutarčių dėl tiekimo. Mes laikomės nuomonės: pažiūrėsime, kas bus rudenį. Artimiausiomis savaitėmis Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi gauti Finansų ministerijos atsakymą dėl 5 mln. litų skyrimo antivirusiniams vaistams ar priešpandeminei vakcinai įsigyti.

Jau ir mūsų šalyje plintantis vadinamasis kiaulių gripas A(H1N1) kol kas nėra piktas: daugeliu atvejų susergama lengvos formos liga, žmonės išsigydo namuose, tačiau rudenį prognozuojama stipresnė pandemijos banga. Rudenį galbūt turėsime profilaktinės vakcinos. Infektologų duomenimis, ji jau sukurta, bet dar reikia ją išbandyti. Deramasi ir dėl Lietuvos dalyvavimo atliekant šiuos tyrimus.

Kol mokslininkai tiria, kaip paveikti mūsų naudai genus, atsakingus už senėjimą, dėl ilgesnio savo gyvenimo turime daugiau stengtis patys. Žmogaus amžių maždaug 25-30 proc. lemia genai, o visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Socialinių sveikatos problemų tyrimo skyriaus vadovo prof. Algirdo Juozulyno teigimu, fizinės, dvasinės, socialinės gerovės darna ir yra gyvenimo pamatas, padedantis išlikti jaunam.

Iš rinkos bandoma išstumti jau antrą Lietuvos biotechnologijų kompanijos "Sicor Biotech" mokslininkų sukurtą vaistą. Tarptautiniu mastu pripažintus lietuviškus preparatus diskredituoja savi - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) valdininkai. Pakvipo ne tik vienos bendrovės, bet ir visos biotechnologijų pramonės šakos žlugdymu. Naujiems vaistams sukurti ir išbandyti reikia šimtamilijoninių lėšų.

Nutukimą lydintis metabolinis sindromas, susijęs su medžiagų apykaita, gresia daugybe pavojingų ligų. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus gastroenterologo Jono Valantino, metabolinis sindromas galėtų būti diagnozuotas maždaug 5 proc. Lietuvos gyventojų ir ateityje jo atvejų daugės. Apie sindromą signalizuoja nutukimas pilvo srityje, gliukozės tolerancijos bei lipidų apykaitos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis.

Gydytojų ir farmacininkų pasisėdėjimai pacientų priėmimo metu, kai už kabineto durų laukia ligoniai, tebėra kasdienybė. Įpročių, nepalankių valstybės ir paciento kišenei, nepažaboja nei teisės aktai, nei apeliavimas į etiką. Pirmiausia truputis aritmetikos. LŽ šaltinių teigimu, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. farmacijos kompanijų atstovų. Tarkime, kiekvienas jų kasdien, nuo 8 iki 16 valandos, atlieka maždaug po 10 vizitų į sveikatos priežiūros įstaigas. Per dieną susidaro 20 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sumažintas brangių diagnostinių tyrimų apmokėjimas. Didėjant biudžeto skylėms gresia ir kitų išlaidų karpymas, bet žadama, kad pacientai nuo to nenukentės. Brangius magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos bei kitus tyrimus gydymo įstaigos iki šiol atlikdavo pagal poreikį. Pastaruoju metu jis nuolat augo. Be to, dažna ligoninė įsigijo modernios, itin brangios aparatūros.