aidis mieželis

Parlamentinė specialiųjų tarnybų kontrolė mūsų šalyje "atranda save". Ją vykdanti Seimo komisija susirado sau pramogą - turistinę kelionę į generolo Povilo Malakausko ūkį. Kai dar buvau mokinukas ir mokiausi tuometėje 27-ojoje Vilniaus vidurinėje mokykloje, mus vedė į ekskursiją. Į šalia esančią duonos kepyklą. Anuomet ji dar nepriklausė "Maximai", o apie viską galvojo kompartija. Ten spoksojome, kaip atsiranda batonas.

Nauja valdančioji koalicija Lietuvos žvalgų bendruomenei maloningai leidžia (o gal ir skatina) žaisti kagėbistinius žaidimėlius, tad gal kam nors bus įdomios jų taisyklės. Tarkim, reikia „sutvarkyti“ kokį netinkamą žurnalistą, oficialios valdžios ar įtakingos grupuotės dėdei arba tetai nepatikusį asmenį. Kaip tai daroma? Schema paprasta ir - įgudus ją taikyti - nesunkiai paleidžiama konvejeriu. Pradžioje būna žodis. Jį iš dar didesnio viršininko paprastai išgirsta koks nors padalinio vadovas.

Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir jo išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinio tyrimo lauktas valstybės gyvenimo apsivalymas neįvyko, o „valstybininkų“ klanas liko nepaliestas, rašo „Lietuvos žinios“. O gal „valstybininkų“ klano niekad nebuvo, tai tik prielaidos, fikcija? Tada ir pulkininko auka būtų beprasmė? Bet tai ir siekė įrodyti Seimo tyrimo priešininkai, šmeiždami pulkininką po mirties ir drabstydami purvais, persekiodami visus, kurie bandė aiškintis, kam trukdė V.Po...