adhd

Išsiblaškymas, užmaršumas, sunkumai užbaigti užduotis, hiperaktyvumas – tokios ir panašios problemos seka dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) turinčius žmones. Nors neretai žmonės yra linkę šiuos dalykus įvardinti kaip dėmesio stoką ir išsiblaškymą, ši diagnozė ne visada kelia juoką, nes gali sukelti rimtų nemalonumų, pavyzdžiui, darbe ar santykiuose.

42-ejų Tyler Barnett ilgus metus gyveno jausdamasis tarsi „kitoks“. Tik 2026 m. balandžio 13 d., kai jam oficialiai diagnozuotas 1 lygio autizmas ir dėmesio trūkumo bei hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), viskas pagaliau stojo į savo vietas. Jis atvirai prabilo apie tai, kaip daugelį metų buvo neteisingai diagnozuojamas ir gydomas: „Sistema, kuri skatina prisitaikymą, mane nuvylė. Ji nebuvo sukurta man.

Elita Žakevičiūtė kiek kitokia nei aplinkiniai jautėsi nuo mažumės. Tačiau apie visą gyvenimą lydėjusią būseną paaiškinantį aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ji sužinojo tik pernai, jau sulaukusi 42-ejų. Pasak gydytojų, turinčiųjų šį sutrikimą skaičiai auga, tačiau stigma dar didelė, o ir vaistų prieinamumas Lietuvoje skurdokas.  Pastaruoju metu apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS, angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) kalbama vis daugiau.

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje turi psichikos sveikatos sutrikimų. Paskutinį kartą duomenys buvo renkami 2000 metais, ir per pastaruosius 25 metus šie skaičiai išaugo. „2011–2021 m. psichikos sutrikimų turinčių žmonių skaičius augo sparčiau nei pasaulio gyventojų skaičius“, – teigiama PSO „Pasaulinė psichikos sveikata šiandien“ ataskaitoje.

Ukmergiškio Martyno Jurkevičiaus gyvenimas – spalvingas. Jis kuria savo verslą, organizuoja renginius ir gyvena aktyvų gyvenimą. Vis tik retas kuris žino, kad vyras kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) bei bipolinio sutrikimo. Martynas sutiko atvirai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti, ką reiškia gyventi su dviem sutrikimais. Jis pasakojo, kad šiuo metu jaučiasi pakankamai gerai, o su sutrikimais išmoko gyventi tuomet, kai jam buvo pritaikyti vaistai.

Kiek kartų vaikystėje girdėdavome, kad vaikas, kuriam sunku susikaupti, nusedėti vietoje ar ilgai atlikti tam tikrą užduotį – yra neklaužada? Šiandien galime tik pasidžiaugti, kad tokius vaikus matome kitomis akimis ir ieškome būdų, kaip jiem padėti. Ir ne tik jiems. Šiandieniniame kontekste ypatingai daug dėmesio skiriama ir būsimų mamų sveikatai – ne tik fizinei, bet ir emocinei.

Vaikai, kuriems yra sunkiau susikaupti, skaityti, rašyti, ar turintys kitų mokymosi sunkumų – mūsų visuomenėje dažnai laikyti nepaklusniais ar tingiais – tapdavo tikru galvos skausmu tėvams, kurie bandydavo jiems padėti. Bet kaip gali padėti vaikui, nežinant to neklausymo ar nesusikaupimo priežasties? Dabartinėje visuomenėje ieškome būdų ir, kas svarbiausia, priežaščių - kodėl vaikas turi tam tikrų mokymosi sunkumų.

ADHD arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas išsivysto vaikystės amžiuje ir nors jo simptomai laikui bėgant nyksta, o paauglystėje gali net visiškai išnykti, pasitaiko suaugusiųjų ADHD atvejų. Gydymas, nepaisant amžiaus, nėra lengvas, tačiau padeda sumažinti simptomus ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Psichoterapeutas Marcin Skrzydlowski papasakojo apie ADHD ligos simptomus ir gydymą.

Kiekvienais metais diagnozuojama 3 milijonai naujų dėmesio trūkumo/hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) diagnozių, todėl tai yra viena dažniausių mūsų kartos klinikinių diagnozių. ADHD kelia didelius iššūkius vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomai gali būti suskirstyti į 2 elgesio problemų tipus: nedėmesingumas (sunku koncentruoti dėmesį ir jį fokusuoti); hiperaktyvumas ir impulsyvumas.

Panašiai kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas ( angl. santrumpa OCD) arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. santrumpa ADHD) yra viena iš tų būklių, į kurias žmonės nežiūri rimtai. Tiesą sakant, tai gali būti labai sekinantis sutrikimas – sergantiesiems gali būti sunku atlikti mokyklines užduotis ir socializuotis, o tiems, kuriems pavyksta kovoti su sutrikimu, dažnai reikia daugybės mechanizmų, kad jie galėtų išgyventi visą dieną.