abiturientai

Vyriausybė vakar paskelbė, kad kol kas nesvarsto galimybių atnaujinti kontaktinį ugdymą 5-8 klasių moksleiviams, nors tokių siūlymų ir sulaukia. Ekspertai sukritikavo tokius Vyriausybės žingsnius. Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigia, jei sklandžiai vyks abiturientų sugrįžimas, tuomet galėsime kalbėti ir 5-8 klases. „Jei gegužės 3 d. sklandžiai įvyks abiturientų grįžimas į klases, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, galėsime realistiškai kalbėti.

Abiturientai į mokyklas galės grįžti nuo gegužės 3-iosios, trečiadienį sutarė Vyriausybė. Taip pat numatyta leisti dvigubai didesnes abiturientų grupes atvykti į kontaktines konsultacijas – vietoje dabar nustatytų 5 asmenų kartu su pedagogais konsultuotis galėtų 10 abiturientų, nustatyti reikalavimai ir brandos egzaminams.

Galima svarstyti abiturientų grįžimą į mokyklas, po švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tokie svarstymai galimi, nes jau beveik pusė abiturientų pasiskiepijo arba jau turi imunitetą (yra persirgę), o apie 66 proc. mokytojų, dirbančių pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat yra paskiepyti arba yra persirgę“, – pranešė ministerija.

Pirmadienį ir antradienį visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šis patikrinimas nėra privalomas. Jam užsiregistravo 16 848 abiturientai – beveik visi, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą.  „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui.

Dėl pandemijos metu taikyto nuotolinio mokymo brandos egzaminų užduotys lengvinamos nebus, tačiau į susiklosčiusią situaciją bus atsižvelgta, „Kauno dienai“ sakė Nacionalinės švietimo agentūros (NSA) direktorė Rūta Krasauskienė. „Jei norime ugdymo kokybės, lengvindami egzaminų užduotis jos nepasiektume. Tad nors nuotolinis mokymasis galimai paveikė mokymosi rezultatus, turinio prasme sutarta užduočių nelengvinti“, – laikraščiui sakė brandos egzaminų užduotis rengiančios įstaigos direktorė.

Mokyklose – baimė ir chaosas prieš abiturientams pradedant teikti kontaktines konsultacijas. Daug mokytojų ir abiturientų dar nepasiskiepiję, tad bijo užsikrėsti. Mokytojai neįsivaizduoja, kai reikės suktis, mat moksleivius reikės mokytis tik mažose grupėse, po penkis. Profsąjungos dėl tvyrančio chaoso kaltina ministeriją.

Vyriausybei prieš daugiau nei dvi savaites leidus kontaktines konsultacijas abiturientams, šalies mokyklos sako to negalinčios daryti, kol nėra baigta pedagogų ir abiturientų vakcinacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta apie penktadalis abiturientų, bent vieną skiepų dozę taip pat gavo 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Ministerijos duomenimis, iš viso vakcinuota daugiau kaip 59 tūkst.

Kaune paskiepyta apie 80 proc. abiturientų – beveik visi, kurie išreiškė norą, ketvirtadienį informavo Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybės duomenimis, Kaune yra 2308 abiturientai, iš jų norą skiepytis pareiškė 1814. „Vieninteliai likę nepaskiepyti – apie 40 dvyliktokų, pasirinkusių konkrečiai „Moderna“ vakciną. Juos irgi paskiepyti tikimės artimiausiu metu“, – žurnalistus informavo mero patarėjas Tomas Jarusevičius. Abiturientai Kaune pradėti skiepyti kovo 25 dieną.

Vyriausybės sprendimu abiturientai įgijo pirmumo teisę skiepytis nuo koronaviruso. Kodėl svarbu, kad kuo greičiau ir kuo daugiau abiturientų pasiskiepytų, kovo 30 d. nuotolinėje diskusijose aiškinosi ir į abiturientų klausimus atsakė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, atlikėjas, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Klėja Merčaitytė bei Visagino „Atgimimo“ gimnazijos istorijos mokytoja Eleonora Dutkevičienė.

Dėl COVID-19 pandemijos namuose besimokančių abiturientų pagalbos projektams žadama skirti 150 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šiuo metu ji kviečia pedagogų bendruomenės asociacijas, kurių veikla susijusi su mokomaisiais bendrojo ugdymo dalykais, iš kurių abiturientai laiko valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus, teikti projektų paraiškas.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, abiturientų grįžimo į mokyklas dar teks palaukti. Švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad tai bus įmanoma, kai sergamumas Covid-19 visoje šalyje nukris iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje Covid-19 pandemijos metu.

Švietimo profesinės sąjungos stebisi Vyriausybės sprendimu nuo pirmadienio jau leisti kontaktines konsultacijas abiturientams, nors juos mokantys pedagogai kol kas net nėra įtraukti į vakcinavimo prioritetų eilę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad šie pedagogai bus pradėti skiepyti tik užbaigus 65-erių ir vyresniųjų gyventojų vakcinaciją. „Abiturientų mokytojų vakcinavimas išlieka aktualus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ukmergės rajone krūvai abiturientų šimtadienis pasibaigė policijos vizitu. Nelegalų šimtadienio vakarėlį surengę jaunuoliai mokyklą baigs kišenėje turėdami ir administracinį nusižengimą bei ne vieną šimtą eurų siekiančias baudas. Už tai, kad pažeistos karantino taisyklės gali tekti atsakyti ir sodybą išnuomojusiems žmonėms. Nuomojamoje sodyboje Dastainiškio kaime – krūva paauglių, nukloti stalai – akivaizdu, kad susirinkę ne vienos šeimos nariai.

Ukmergės rajono Dastainiškio kaimo sodyboje 17-kai šventusių asmenų šeštadienio naktį surašyti protokolai dėl karantino sąlygų pažeidimo.   Kaip pranešė policija, vasario 12-ąją, apie 23.37 val. buvo gautas pranešimas, kad švenčiamas šimtadienis ir susirinkę daug žmonių. Patikrinus Ukmergės rajono, Dastainiškio kaime sodybą, surašyta 17 administracinių nusižengimų protokolų dėl karantino sąlygų nesilaikymo.

Abiturientų egzaminai, greičiausiai, bus atidėti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Tačiau kuriam laikui, o ir kada tikėtina į mokyklas grįš mokiniai, kalbėjome su ministre Jurgita Šiugždiniene. Laba diena, sakote, kad abiturientų egzaminai, greičiausiai, šiemet bus atidėti. Kada tai bus nuspręsta? Laba diena. Egzaminai tikrai vyks. Čia turbūt pagrindinė žinia, tačiau šiuo metu svarstome įvairius variantus, kaip padėti abiturientams geriau pasiruošti.

Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus“ mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.

Vos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad šiemet abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, pasipylė abiturientų siūlymai atšaukti ir valstybinio anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Abiturientai jaudinasi, kad egzamino metu gali užstrigti internetas ar sustreikuoti kompiuteris, tačiau anglų kalbos mokytojai egzamino dalies siūlo neatšaukti – kalbėjimas yra labai svarbi kalbinio ugdymo dalis.

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Artėjant brandos egzaminams daugėja ir diskusijų apie tai, kaip juos šiemet reikėtų vykdyti. Švietimo ministerija jau teikia savo pirmuosius siūlymus, bet abiturientai skundžiasi – nuotolinis mokymas veikia ir fizinę, ir psichologinę sveikatą, tad tinkamai pasiruošti egzaminams itin sunku.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas kvietimų studijuoti universitetuose ir kolegijose sulaukė 22 tūkst. 271 stojantysis. Labiausiai stojantieji šiemet rinkosi Vilniaus universitetą, o valstybė daugiausia finansuos teisės ir ekonomikos studijas šioje aukštojoje mokykloje bei programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete.

Daugiausia šimto balų įvertinimų brandos egzaminuose gavę geriausi šalies abiturientai per apdovanojimų iškilmes, užuot džiūgavę, rėžia karčias pastabas valdžiai. Esą švietimo ir mokslo sistema skylėta, vaikai mokosi ne dėl savęs, o dėl bereikšmio pažymio. Šalies vadovų apdovanoti gabiausi jaunuoliai aiškina lengvai susitvarkę su prieštaringas reakcijas sukėlusiu matematikos egzaminu, tačiau sako visiškai suprantantys savo bendraamžius, kurie šio barjero įveikti nesugebėjo.

Kad mokiniai labiau norėtų mokytis matematikos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja jiems samdyti psichologus. Taip ministerija ketina reaguoti į siaubingus matematikos egzaminų rezultatus. Psichologai tokiam ministerijos žingsniui pritaria, o štai vienos pažangiausių sostinės mokyklos direktorius sako, kad, deja, psichologai čia menkai tepadės. Esą norint mokėti matematiką, jos paprasčiausiai reikia ilgai ir kantriai mokytis, be to, toli gražu ne visi jaunuoliai gali ją suprasti.

Lietuvoje apdovanoti gabiausi abiturientai, kurie už egzaminus pelnė šimtukus. Po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis šimtukus surinko devyni abiturientai, o tris šimtukus – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso surinko 2132 Lietuvos abiturientai. Pakalbinus gabiausią mūsų šalies jaunimą dažnai buvo galima išgirsti, kad jie palieka Lietuvą ir išvyksta studijuoti svetur. Pasak abiturientų, juos vilioja gera specialybė ir žinomas aukštosios mokyklos vardas.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanos geriausiai brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Apdovanoti ketinama 82 „šimtukininkus“, surinkusius po penkis, keturis ar tris šimto balų įvertinimus. Švietimo ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas informavo BNS, kad po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis – devyni, tris – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso gavo 2132 abiturientai.

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos abiturientai ir jų tėvai pakraupo, kai išvydo matematikos egzamino vertinimus. Atsidarę savo egzamino vertinimą jie pirmiausia išvydo, kad neišlaikė. Tik po kurio laiko sužinojo, kad jų matematikos egzaminų darbai ir įvertinimai buvo sumaišyti. Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos administracija pati susisiekė su abiturientais ir prašė pasitikrinti sistemoje vertinimų lapus, juodraščius, ar darbai nesusimaišė.

Lietuvos abiturientai šiandienos laukė su nekantrumu ir net baime. Paskelbti dėl pandemijos šiemet kiek vėliau prasidėjusio abitūros egzaminų maratono rezultatai. Jei anglų kalba ar istorija dvyliktokams sekėsi kaip iš pypkės, tai matematikos egzaminas šiemet buvo blogiausiais istorijoje. Jo neišlaikė kas trečias – 5 tūkstančiai Lietuvos moksleivių. Itin sėkmingai 12-okams sekėsi anglų kalba. Iš 18 tūkstančių laikiusiųjų nepasisekė vos vienam procentui.

Tokio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebuvo jau penkerius metus – šimtukus gavo 214 abiturientų. Kol Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi abiturientų rezultatais, ekspertai svarsto, kad tokį pasiekimą galėjo lemti karantinas bei politikų ir švietimo valdininkų pataikavimas abiturientams prieš Seimo rinkimus.

Abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Pirmieji lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino rezultatai paaiškės penktadienį. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė baigianti vertinti abiturientų darbus ir vertintojos papasakojo, kokias tendencijas jau mato. Pasak NŠA direktorės Rasos Krasauskienės, šiemet proveržio nėra: rezultatai nepagerėjo ir jie turėtų būti panašūs, kaip ir praėjusiais metais.

Antradienį, liepos 21 d., Lietuvos abiturientai laiko fizikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 2,4 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį, liepos 20 d., Lietuvos abiturientai laiko chemijos valstybinį brandos egzaminą.  Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Ketvirtadienį vyks biologijos valstybinis brandos egzaminas. Šį egzaminą laikyti rinkosi 9935 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 21 dieną fizikos brandos egzaminu. Pakartotinė sesija vyks nuo liepos 22-osios iki rugpjūčio 4-osios.

Antradienį rengiamas istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 8459 kandidatai. Anot Nacionalinės švietimo agentūros pranešimo, egzamino užduotyje bus klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos viduriniais, naujaisiais amžiais ir iš naujausiųjų laikų istorijos. Užduotyje bus po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Penktadienį, liepos 3 d., Lietuvos abiturientai bandys savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 16 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Penktadienį vyks matematikos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 15 tūkst. 957  kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Egzamino užduotį sudarys trys dalys, iš viso bus galima surinkti 60 taškų. Egzamino programoje nurodoma, kad pirmą užduoties dalį sudarys dešimt uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais, už kiekvieną teisingą bus skiriama po vieną tašką. Antrą dalį sudarys trumpojo atsakymo uždaviniai. Jų gali būti nuo keturių iki dešimties.

Po anglų kalbos valstybinio egzamino kalbinti abiturientai tikino, kad tikėjosi sunkesnių užduočių, o temos apie koronavirusą nenustebino. Po mokyklos baigimo jaunuoliai planuoja skirtingą ateitį – vieni likti gimtinėje, kiti studijuoti užsienyje, o treti po mokyklos svarsto pasiimti laisvus metus. Trečiadienį Lietuvos abiturientai savo jėgas išbandė laikydami anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikė beveik 19 tūkst. moksleivių.

Prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientams buvo rekomenduojama savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones ir vienkartines pirštines, tačiau po egzamino jaunuoliai sakė nematantys tame prasmės, todėl apsauginių kaukių ar pirštinių nedėvėjo.

Lietuvoje abiturientai jau praėjusią savaitę pradėjo laikyti valstybinius brandos egzaminus. Startiniu išbandymu tapo užsienio kalbų egzaminai žodžiu, o šiandien visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Apie tai, ko tikėtis iš egzaminų, kaip suvaldyti stresą bei nerimą ir ką turi žinoti abiturientų tėvai, pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientų pirmadienį laukė rimtas iššūkis – visoje Lietuvoje vyko privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Šiemet abiturientai galėjo pasirinkti iš 4 temų. Dvi iš jų samprotavimo, o kitos – literatūrinės. Nors egzamino trukmė 4 valandos, abiturientai Vilniaus Žvėryno gimnazijos duris varstė jau po dviejų su puse valandų.

Pirmadienį visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Egzaminą laiko visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų. Egzaminas vyksta keturias valandas – nuo 9 iki 13 valandos. „Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų.

Pirmadienį šalyje laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų. Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Visą mėnesį vėluoja ir dar su papildomomis apsaugos priemonėmis – taip šiemet prasideda abiturientų iššūkių metas, brandos egzaminų sesija. Pirmasis žinių patikrinimas –  anglų kalbos egzamino žodinė dalis. Egzaminų rengėjai ir pedagogai tikina, kad net tris mėnesius trukęs karantinas abiturientų rezultatams smarkiai pakenkti neturėtų, o štai po šią savaitę vykusio egzamino moksleiviai neslepia, kad kartais mokslas nuotoliniu būdu pareikalaudavo milžiniškų valios pastangų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kartu su Nacionalinės švietimo agentūros direktore Rūta Krasauskiene šiandien lankėsi Vilniaus „Minties“ ir Vilniaus rajono Pagirių gimnazijose. Mokyklose, kurios yra ir valstybinių egzaminų centrai, ministras ir agentūros vadovė apžiūrėjo, kaip paruoštos patalpos saugiam egzaminų laikymui, susitiko su egzaminų vykdytojais ir paskirtais stebėtojais, rašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 d. „Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių.

Dėl karantino apribojimų pasikeitė moksleivių išleistuvių datos. Dauguma abiturientų išleistuves nukelia į rugpjūčio mėnesį ir tikisi, kad jas bus galima organizuoti įprastai, kaip ir prieš pandemiją. Kiti išleistuves planuoja liepos mėnesį, o kai kurie renkasi tarpinį variantą ir liepą švęs paskutinį skambutį. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė tv3.lt teigė, kad moksleiviai jau galvoja apie išleistuves.

Seimas po pateikimo pritarė ir imasi toliau svarstyti šalies vadovo Gitano Nausėdos pataisas, kuriomis būtų įteisintos tikslinės stipendijos valstybei reikalingas specialybes pasirenkantiems studentams bei profesinių mokyklų mokiniams. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Toliau įstatymas bus svarstomas rudens sesijoje. Projektais prezidentūra sako siekianti sudaryti sąlygas valstybei stipendijomis skatinti žmones rinktis trūkstamas specialybes.

Nors dvyliktokai nepatenka į rizikos grupę, bet jiems šiuo metu lygiai taip pat svarbu saugotis kaip ir vyresnio amžiaus žmonėms ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Tai patvirtina ir egzaminams šiuo metu besiruošianti abiturientė Miglė, kuri nerimauja tiek dėl pasiruošimo egzaminams, tiek dėl baimės susirgti, kad netektų egzaminų metu būti saviizoliacijoje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip egzaminai vyks tiems, kurie privalės likti izoliacijoje.