abiejų tautų respublika

Vakarų bendruomenė yra nedaloma visuma, vienijama bendrų vertybių, tad būtina ginti kiekvieną „Vakarų civilizacijos centimetrą“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Pirma, mes, Vakarų bendruomenė, Vakarų civilizacija, nesame atsitiktinis atskirų dalių rinkinys. Mes nesame tik žemės kilometrai, ežerų skaičius, jūrų mylios, kurias būtų galima atiduoti ar iškeisti. Esame vienas kūnas, kurį sieja vertybės“, – savo kalboje Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį teigė prezidentas.

Naktį į Valdovų rūmus atvežta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucija, šeštadienį pranešė muziejus. „Visų Abiejų Tautų Respublikos žemių istorijai brangus dokumentas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje ir tik ypatingomis progomis palieka saugyklas“, – teigiama pranešime. Jame nurodoma, kad Valdovų rūmų muziejaus ir parodos partnerių Lenkijoje – Adomo Mickevičiaus instituto ir Varšuvos karališkosios pilies – pastangomis šį dokumentą leista išvežti į Lietuvą.

Vilniuje dalį Galvės gatvės ketinama pavadinti Abiejų Tautų Respublikos plentu. Sostinės savivaldybės taryba svarsto, jog šis pavadinimas galėtų būti suteiktas gatvės atkarpai nuo Savanorių prospekto iki Leipalingio gatvės. Tuo metu dalis nuo Leipalingio gatvės iki Vilniaus miesto ribos būtų pavadinta Galvės plentu.

Neverta tikėtis pokyčių Rusijos ir Baltijos regiono šalių santykiuose, kol Kremliuje yra dabartinis režimas, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, santykių su Rusija atšalimo iniciatoriai yra ne kitos šalys, o pati Rusija, vykdanti kaimynams grėsmingą imperialistinę politiką, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange.

Paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas dažniausiai prisimenamas dėl meilės istorijos su Barbora Radvilaite. Istorikai pripažįsta, kad mitais apipinta pora tikrai buvo išskirtinis epochos pavyzdys. Tačiau Žygimantas Augustas nėra tik romantinis veikėjas – tai nevienareikšmiškai vertinama figūra, kritikuojama dėl savo neryžtingumo, tačiau giriama dėl to, ką padovanojo Vilniui.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip draugų virtusių priešais, o vėliau ir vėl draugais, – bendrame lenkų ir lietuvių kelyje būta visko. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad nors dabartiniai santykiai ir yra neblogi, tačiau džiaugtis dar anksti, o pereinamuoju laikotarpiu jie dar gali pasikeisti.

Lietuvos politikai šią savaitę rezoliucija pagerbė 450-ąsias Liublino unijos metines, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir dar aštuoni parlamentarai šeštadienį išvyksta į Lenkiją dalyvauti jubiliejiniuose renginiuose. Prieš šimtą metų tai būtų neįmanoma dėl tautinio judėjimo ypatumų ir prastų santykių su lenkais. „Tarpukariu tai būtų neįsivaizduojama.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad prieš daugiau nei du šimtmečius Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija įkūnijo siekį išsaugoti nepriklausomybę. „Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę.

Lenkijoje rekordiškai nusekusi Vyslos upė atskleidė šimtus metų slėptus lobius. Archeologai pagaliau rado dalį Abiejų Tautų Respublikos palikimo, kurį XVII amžiuje pavogė į šalį įsiveržusi švedų kariuomenė. Didžiausia Lenkijos upė pavargo slėpti šimtametes paslaptis, ir nusekus vandeniui į dienos šviesą vienas po kito ėmė lįsti architektūriniai lobiai. Vyslos dugnas dabar primena didingus griuvėsius, įklimpusius dumble.