Pakalbėta gražiai, bet kas realiai daroma, kad sukurti ir įtvirtinti naują Lietuvos ir Lenkijos bendrystę? Teisingais ir lygiateisiais pagrindais, ne kokiais nors Poniatovskio ar Pilsudskio-Želigovskio metodais, o tikrai broliškais ir draugiškais, kaip deklaruoja dabartiniai vadovai. Ar eilinį kartą kalbos, gražūs žestai ir deklaracijos liks tik popieriuje ir palaipsniui nueis į užmarštį?