a. jakubčionis

Alkoholis sovietmečiu liejosi laivai. Juo girdyti kareiviai einantys į frontą, juo kaimynai mokėjo už paslaugas kaimynams, o nuo žemės nuvaryti valstiečiai ramino skaudulius. Gerta daug, visur ir viską. Tiesa, alkoholio vartojimo tradicijos ankstyvuoju sovietmečiu skyrėsi nuo vėlyvojo, o Lietuvoje gerta kultūringiau ir mažiau nei plačioje Sovietų Sąjungoje. Polėkis išgerti buvo toks didelis, kad gydyti alkoholikus steigtos sanatorijos-kalėjimai, o darbo vietose vykdyti reidai.

Sovietinė mada, kaip ir daugelis dalykų sovietmečiu, egzistavo, bet tai buvo patiekalas skirtas ne kiekvienam. Gražių drabužių parduotuvėse nebūdavo, „išmetus į pardavimą“ madingas striukes ar kvepalus sovietiniai piliečiai juos išgraibstydavo greičiau nei šiltas bandeles, o pasitaikius nusipirkti trokštamus batus niekas nežiūrėjo į jų dydį, pirkdavo ir tikėdavosi sėkmingai susikeisti su kitu laimingu pirkėju.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

Istorija iš tiesų darosi rimtu mūšio lauku, tvirtina istorikas dr. Algirdas Jakubčionis, LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuodamas kai kurių Rusijos ir Baltarusijos istorikų bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją. „Bandoma suabejoti net ir Lietuvos valstybės teritorija. Neseniai skaičiau, kad krivičiai – viena iš slavų genčių – gyveno iki Nevėžio. Taigi visi kauniečiai turi suprasti, kad jie gyvena slavų žemėse.