Vytenis Radžiūnas, LRT.lt

 Partijų atsinaujinimas – tuščia sąvoka, reiškianti tik kaitą dėl kaitos, pastebi politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Mūsų partijose nėra tikros partinės kraujotakos – tik ta pati nomenklatūra, tie patys žmonės, metų metus sėdintys partijų viršūnėlėse. Jie tiesiog stengiasi išlaikyti savo turimą įtaką ir valdžią įvairių manipuliacijų ir gudrybių būdu, ir viena iš tokių gudrybių – kalbos apie naujoves“, – LRT.lt tvirtina V. Bruveris.

 Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien? Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai nesitaiksto su apverktina situacija partijoje, bet nemato tinkamo kandidato į pirmininkus – arba partijos narių skaičius tiesiog yra tiesiog fiktyvus. Tokias priežastis išskiria politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Lauras Bielinis, analizuodami, kodėl į TS-LKD pirmininko rinkimus neatvyko daugiau kaip 40 proc. narių.

 Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien? Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno.

Praėjusiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose Vytautas Landsbergis gana rimtai varžėsi su Andriumi Kubiliumi, tuo metu Gabrielius Landsbergis noro laimėti partijos lyderio rinkimų nerodo, portalui LRT.lt tvirtina politologas Algis Krupavičius. „Po pirmojo rinkimų rato visa savo laikysena G. Landsbergis rodo, kad jis nedega entuziazmu ir energija vadovauti TS-LKD, o veikiau gana formaliai kalba apie partijos „atsinaujinimą“, – teigia A. Krupavičius.

Norintys atostogauti švariausiuose paplūdimiuose turėtų rinktis piečiau Klaipėdos sąsiaurio arba ties Latvijos pasieniu esančius paplūdimius, pataria gamtosaugos specialistai. Jie taip pat aiškina, kada geriausia rinktis atostogas prie Baltijos jūros. Ar maudynės Baltijos jūroje – sveikos? Ar jūros oro ir vandens teigiamas poveikis sveikatai nenublanksta prieš jūros užterštumą chemikalais, nuotekomis ir kitais teršalais? Baltijos jūra – labiausiai užteršta vidinė jūra pasaulyje.

 Prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimus Gabrielius Landsbergis akcentuoja savo naujumą partijoje, o Irena Degutienė – patyrimą. Savo ruožtu Mantas Adomėnas teigia, kad TS-LKD jis yra geriausias rinkimų strategas. „Tiesiog taip yra“, – LRT.lt sakė politikas. TS-LKD jau šį savaitgalį rinks naują partijos pirmininką.

Latviai dairosi naujo šalies vadovo – gegužę čia vyks prezidento rinkimai. Dabartinis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis nesieks antros kadencijos, o kaimynai nori ryžtingesnio prezidento nei turėjo iki šiol. „A. Bėrzinis nuolat lyginamas su Lietuvos ir Estijos vadovais. Tikimasi, kad naujasis prezidentas galėtų būti toks, kaip jie“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologė Anete Vitola. Likus kelioms savaitėms iki balsavimo, 70-metis A. Bėrzinis paskelbė, kad nebesieks antros kadencijos.

Paaukoti savo partijos narių įdirbį ir užleisti vietą sąraše ateinančiam garsiam vardui yra trumparegiška, mano politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė. Politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad politikas, norėdamas išlikti, turi ieškoti komandos: „Politikoje po vieną nepažaisi. Tik tokie politikai kaip Julius Veselka galėdavo išsikelti patys ir laimėti be konkurencijos.“ Parlamentaras Andrius Mazuronis šių metų sausį paliko partiją „Tvarka ir teisingumas“ (TT) bei TT frakciją Seime.

 Kauno automobilių turguje nuotaikos kur kas geresnės nei metų pradžioje – pavasarį suaktyvėjo naudotų automobilių prekyba. „Pardavimai įsibėgėja, per dieną grįžta vidutiniškai 15 pakrautų autovežių, tai turgelis nėra miręs“, – portalui LRT.lt sako UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Kur kas liūdniau turgus atrodė sausį – automobilių aikštelės buvo tuščios, pagrindiniai pirkėjai atostogavo, Vakarų šalyse tuo metu buvo užsidarę garažai.

Liberalų sąjūdis (LS) kaip galimus partnerius, kurie Seime padėtų suformuoti centro dešinės koaliciją, mato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Taip LRT Radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ kalbėjo liberalas Gintaras Steponavičius. „Mūsų partneriai išlieka TS-LKD. Man atrodo, kad stiprėjanti LVŽS perlips 5 proc. barjerą, turės vienmandatininkų ir jos svoris kitame Seime bus didesnis.

Vasarį su partija „Tvarka ir teisingumas“ atsisveikinęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigia dar neapsisprendęs, prie kurios partijos galėtų prisijungti, nors kalbasi „beveik su visomis“. Politikas su portalu LRT.lt pasidalijo savo įžvalgomis apie Darbo partijos (DP), Liberalų sąjūdžio (LS) ir Socialdemokratų partijos (LSDP) privalumus ir trūkumus.

 Pučiantis Liberalų sąjūdžio (LS) reitingams, sėkmė šiai partijai Seimo rinkimuose dar negarantuota – LS savo stipriausius lyderius išsiuntė į savivaldą bei Europos Parlamentą, o nauji lyderiai kol kas nepristatomi. Politologai aiškina, kad partijoms kur kas naudingiau turėti keletą lyderių, nes pirmininkų žvaigždės bet kada gali užgesti.

Šią vasarą atostogos Lietuvos pajūryje ir kaimo turizmo sodybose poilsiautojams atsieis panašiai, kaip ir praėjusiais metais. Turistų iš Rusijos toliau mažėja, todėl valiutos pasikeitimas neleido verslininkams išpūsti apgyvendinimo kainų. Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad rusų pamėgtas atostogų modelis, kai išvykstama į užsienį dukart per metus, sugriuvo dėl dviejų priežasčių.

Politikos užkulisiuose pradėjo sklisti kalbos, kad į 2016-ųjų Seimą gali kandidatuoti iš visuomeninių rinkimų komitetų, pirmiausia Visvaldo Matijošaičio ir Vytauto Grigaravičiaus komandų, suformuota nauja politinė jėga. Patys naujieji merai nuo tokių kalbų atsižegnoja, nors politologai skaičiuoja, kad sukauptas didelis rinkėjų kapitalas, o V. Matijošaitis – vienas iš komitetų lyderių. Savivaldybių tarybų rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai gavo apie 120 tūkst. rinkėjų balsų (7,1 proc.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) teks išmokti bendrauti su Liberalų sąjūdžiu kaip su lygiaverčiu partneriu, o ne iš vyresniojo brolio pozicijų, kaip buvo iki šiol, LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Pasak politologų, dešiniųjų rinkėjai nebeatiduos savo balso konservatoriams vien todėl, kad jie iki šiol buvo stipresnė ir tuo patrauklesnė partija centro dešinėje.

„Dabar pats geriausias metas partijai eiti realaus atsinaujinimo link, o ne vieną veteraną pakeisti kitu. Laikas suteikti didesnę atsakomybės naštą jaunesnės kartos lyderiams, padedant jiems tą atsakomybės naštą efektyviai realizuoti“, – interviu LRT.lt teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pareigas eiti baigiantis Andrius Kubilius.

Nepaisant to, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ savivaldos rinkimuose pasirodė prastai, jos pirmininkas Rolandas Paksas ketina ir toliau sukioti partijos vairą. „Tiems, kurie pavargo, linkiu gerai pailsėti, o tiems kurie nusiteikę nešti atsakomybę – eiti pirmyn“, - LRT.lt komentavo R. Paksas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Andrius Kubilius pirmadienį paskelbė, kad nebesieks būti perrinktas partijos vadovu.

 Mažesnėse savivaldybėse gyventojai tikisi, kad merai bus ūkvedžiai, o didmiesčiuose – interesų derintojai. Tai LRT.lt teigia sociologas Vladas Gaidys. Per savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų laikotarpį viešojoje erdvėje diskutuota, ar miestams reikia mero kaip politiko, ar mero kaip administratoriaus arba ūkvedžio. Vienų nuomone, miestui reikia gero šeimininko, kiti atremia, jog miesto savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras, yra politinė, o ne ūkinė institucija.

 Mažas rinkėjų aktyvumas antrajame tiesioginių merų rinkimų ture yra dėl to, kad balsuoti nebematė prasmės dalis protesto elektorato ir tautinių mažumų rinkėjų, teigia ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus. Išankstiniais 19 val. duomenimis, rinkimuose iš viso balsavo 37,33 proc. rinkėjų. VRK vadovas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkimų aktyvumas sieks 38-39 procentų. Prieš dvi savaites bendras aktyvumas pirmajame ture siekė 47,17 procento.

  Jei Šiauliai į merus rado tik tokius kandidatus, Šiaulių politika – mirusi praeitame amžiuje, teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. „Iš tiesų partijos Šiauliuose priėjo liepto galą“, – sako R. Valatka.   Pirmajame ture Šiauliuose daugiausiai balsų gavo Visuomeninio rinkimų komiteto „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ atstovas A. Visockas, gavęs 17,15 proc.

Vilniaus meru greičiausiai taps Remigijus Šimašius, Kauno – Visvaldas Matijošaitis, o Klaipėdos – Vytautas Grubliauskas, prognozuoja politologai ir viešųjų ryšių ekspertai. Tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje rinkimų baigtis sunkiai prognozuojama – čia viską lems rinkėjų aktyvumas. Sostinėje per pirmąjį savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų turą už Liberalų sąjūdžio (LS) kandidatą į merus Remigijų Šimašių balsavo 34,53 proc.

 Į papildomus mokymus dažniausiai siunčiami chuliganiški, keliuose vairavę būdami neblaivūs vairuotojai, greičio mėgėjai. Vairavimo mokyklų atstovai pasakoja, kad į šiuos mokymus vairuotojai ateina burbėdami, jog tai – pinigų melžimas, bet išeina perauklėti. „Pabendravę su psichologu jie būna kaip „šilkiniai“, išsipasakoja kaip mamai. Jie puikiai suvokia, kad, nebaigę mokymų, neatgaus vairuotojo pažymėjimo, o pastarojo jiems labai reikia“, – LRT.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gegužę laukia partijos pirmininko rinkimai. LRT.lt žiniomis, iššūkį dabartiniam partijos pirmininkui Andriui Kubiliui greičiausiai mes ne tik apie tai anksčiau skelbęs Seimo narys Mantas Adomėnas, bet ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios kandidatūrą jau siūlo kai kurie TS-LKD skyriai. Šaltiniai partijoje nurodo, kad dalis žinomų TS-LKD politikų, anksčiau palaikiusių A. Kubilių, dabar nori permainų.

 Savivaldybių tarybų rinkimuose žmonės mažesniuose miestuose balsuoja už gerai pažįstamus veidus, tačiau didmiesčiuose didelę įtaką turi partijų lyderiai ir jų agitacija. Taip portalui LRT.lt teigia politologė Ainė Ramonaitė ir sociologas Vladas Gaidys.

 Įrengdama greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nesirūpina, kiek bus surinkta baudų – svarbiausia esą sumažinti eismo įvykių skaičių tam tikruose kelių ruožuose. Savo ruožtu policijos pareigūnai aiškina, jog, esant dabartinei tvarkai, vairuotojai prieš greičio matuoklius pristabdo, o vėliau vėl spaudžia akceleratorių.

Metų metus šalies politinėms jėgoms nereikėjo ugdyti lyderių, todėl partijos neturi tokių žmonių, kurie eitų į mases ir sugebėtų įtikinti žmones už juos balsuoti, portalui LRT.lt teigia politologai. „Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, partijos priverstos ieškoti ryškių asmenybių, iškalbingų žmonių. Keičiasi žaidimo taisyklės, todėl ir žaidėjai bus kiti, bet tokių, kaip Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas, turėsime dar negreitai“, – įsitikinęs politologas Vytautas Dumbliauskas.

Iki savivaldos ir Seimo nario Žirmūnų vienmandatėje apygardoje rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės. Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, užimti laisvą vietą parlamente šansų daugiausiai turi Liberalų sąjūdžio (LS), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Socialdemokratų partijos atstovai. Laisva Seimo nario vieta liko po to, kai į Europos Komisiją dirbti išvyko socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Rinkėjų korteles dalijantys asmenys neturėtų kortelių atiduoti kaimynams, jei šeimininkų tuo metu nėra namuose, pažymi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Tačiau, kaip rodo patirtis, būtent taip neretai nutinka. „Grįžęs namo iš darbo sutikau kaimyną, kuris perdavė rinkėjų korteles mano šeimos nariams. Matyt, rinkėjų korteles dalijantis žmogus buvo atėjęs į namus dieną, manęs nerado, todėl atidavė korteles mano kaimynui.

Specialistai teigia, jog kai kuriuose magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose būtų galima leisti skrieti iki 150 km/h, tačiau vairavimo profesionalai siūlo dar labai gerai dėl to pagalvoti. Savo ruožtu susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius naujienų portalui LRT.lt pripažino, kad greitis greitkelyje Vilnius–Kaunas greičiausiai bus didinamas, kai bus išspręstas klausimas dėl dviejų sankryžų.

Nors Seimas pavasario sesijoje vėl spręs dėl elektroninio balsavimo rinkimuose įteisinimo, nėra jokių garantijų, kad greitu metu balsuosime patogiau, teigia LRT.lt kalbinti politologai. „Nesuinteresuotumas tarp partijų yra visuotinis, tik ne visi tiesmukai tai pasako – vienų pozicija yra aiškesnė ir tvirtesnė, o kitų – labiau paslėpta“, – tvirtina politologas Bernaras Ivanovas.

Praėjusiais metais, palyginti su 2013-aisiais, girtų vairuotojų šalies keliuose užfiksuota 5 proc. mažiau. Policijos pareigūnai teigia, kad efektyviausia priemonė – reidai. Tuo metu psichologė Laima Bulotaitė mano, kad kelių „didvyrius“ dar labiau pažabotų didesnės baudos. „Be to, ne visiems vienodai pritaikomas įstatymas – kai žinomoje byloje kalbama apie kažkokius gudobelių ekstraktus, žmonės turi žinoti, kad jokių lengvinančių aplinkybių negali būti“, – tvirtina L. Bulotaitė.

 Lietuvos lenkai balsavo ir balsuos už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) ir Valdemarą Tomaševskį, o kitoms partijoms ar politikams atsikovoti balsų iš LLRA praktiškai nėra galimybių, tvirtina LRT.lt pašnekovai. Ne vienas kandidatas į Vilniaus miesto merus kaip įmanydamas stengiasi užsitikrinti tautinių mažumų paramą savivaldos ir tiesioginiuose merų rinkimuose, mat suvokia, jog tai gali būti lemiamas veiksnys, ypač antrajame merų rinkimų ture.

Šiemet autoservisuose jau apsilankiusius ar netrukus apsilankysiančius vairuotojus pasitiks didesnės paslaugų kainos. Pasak LRT.lt pašnekovų, po euro įvedimo Latvijoje paslaugų kainos taip pat pabrango, nors ir nedrastiškai. „Rygoje turime dirbančių kolegų, kurie šiemet jau lankėsi autoservisuose atlikti profilaktinių darbų. Jie gerai išmano paslaugų kainas, todėl pastebėjo, kad jos yra didesnės, nei buvo prieš euro įvedimą.

Dėl galimybės pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus galime tikėtis ir didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas. Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė, savo ruožtu, tvirtina, kad įdomiausi lietuviams – prezidento, mažiausiai įdomūs – savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Praėjusių metų pabaigoje padidėjusi automobilių paklausa lėmė išaugusias jų kainas, tačiau prekybos apimčių tai nesumažino. Tai rodo valstybės įmonės „Regitra“, skelbimų portalo autoplius.lt ir „Autotyrimų“ duomenys. Nauja automobilių įregistravimo ir išregistravimo tvarka, artėjantis euro įvedimas bei Rusijos ir Ukrainos konfliktas paveikė pardavėjų planus ir paskatino kainų augimą. Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais labiausiai brango 21 metų ir senesni automobiliai.

Daugelis patriotų ar laikančiųjų save tikrais lietuviais gyvena kaip prieš 80–150 metų: jie vis dar galvoja, kad Vilnius priklauso Lenkijai ir vis dar jį vaduoja, interviu portalui LRT.lt teigia publicistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas, kurio knyga „Įžvalgos“ neseniai pasiekė knygynus. LRT.lt pašnekovas stebisi, kodėl Lietuvos lenkai, kurie nori dvikalbių lentelių, yra laikomi mažesniais Lietuvos patriotais ar net Lietuvos priešais.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

 Politikai Jungtinėje Karalystėje vengia kalbėti apie tai, kaip pasikeistų laisvas darbo jėgos judėjimas šaliai išstojus iš ES. „Ši tema labai nepatogi, nes šalyje dirba milijonai imigrantų, kurių dauguma yra įleidę šaknis į vietines bendruomenes ir juos visus išprašyti būtų labai sunku“, – sako LRT Radijo korespondentas Jungtinėje Karalystėje Paulius Kaliačius. LRT.lt pašnekovai svarsto porą galimų scenarijų, kas išstojimo atveju lauktų imigrantų iš kitų ES šalių.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė nori išsaugoti stabilią Vyriausybės veiklą iki rinkimų, todėl vengia papildomų „bangų“ ir nusišalina nuo kritikos valdančiųjų lyderiams, sakydama, kad nekomentuos politikų pasisakymų. Taip portalui LRT.lt tvirtina politologai Lauras Bielinis ir Algis Krupavičius bei apžvalgininkas Virginijus Savukynas.

Kaip automobilių pardavėjai baigė 2014-uosius, taip pasitiko ir naujus metus: Kauno automobilių turgus ir automobilių aikštelės tuščios, pagrindiniai pirkėjai atostogauja. Pardavėjai viliasi, kad didysis automobilių prekybos sezonas prasidės nutirpus sniegui. Pirkėjams sausis ir vasaris – idealus deryboms. „Lietuvis, gerai „paspaudęs“, gali nusipirkti automobilį kur kas pigiau, nei jis kainavo anksčiau“, – portalui LRT.lt sako UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.

Per nepriklausomybės metus lietuviai tapo mandagesni, jaunoji karta dažniau šypsosi, į viską žiūri paprasčiau ir nėra prisirišusi prie materialių dalykų, pastebi psichologas psichoterapeutas Olegas Lapinas ir LRT televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Be to, jauni lietuviai nesijaučia prastesni nei vakariečiai, o netgi atvirkščiai – pranašesni. „Kai jie išvažiuoja į Vakarų valstybes, supranta, kad mūsų – rytiečių – alkis ir plėšrumas yra didžiulis pranašumas“, – tikina E. Mildažytė.

Didžiausią įtaką Lenkijos politiniam gyvenimui 2014-aisiais turėjo konfliktas Ukrainoje ir premjero Donaldo Tusko persikėlimas į Briuselį. Iš ekonominių įvykių galima išskirti pirmą kartą per daugiau kaip keturis dešimtmečius fiksuotą defliaciją. Kalbant apie krašto apsaugą, gynybos sistemos ir techninei kariuomenės modernizacijai šiemet buvo skirta 8 mlrd. zlotų – tai didžiausia suma per visą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų istoriją.

Šiemet Latvija įsivedė eurą, Ryga puikavosi Europos kultūros sostinės titulu, metų pabaigoje kaimynai išrinko naują parlamentą. Šiuos įvykius išskiria Latvijos 2014-uosius metus apžvelgiantis LRT radijo korespondentas Arūnas Vaikutis. Pasak jo, šiuo metu latviai intensyviai ruošiasi pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2015-aisiais, taip pat svarsto, kaip karas Ukrainoje gali atsiliepti Latvijai.

Naujų metų pradžia bus šilta – bent jau vakarinėje Lietuvos dalyje, o sausio ir vasario mėnesių vidutinė temperatūra bus aukštesnė už vidutinę, portalui LRT.lt sako klimatologas Justinas Kilpys. „Tačiau negalima sakyti, kad žiemos nebus. Gali būti, kad ji bus labai permaininga“, – teigia klimatologas. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo klimatologas J. Kilpys, naujųjų metų pradžia bus šilta, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje lengvųjų automobilių pagausėjo triskart – šiandien tenka gerokai pavargti, kol randi vietą automobiliui daugiabučio kieme, ir stipriai nustembi sutikęs 1990-aisiais šalyje populiarius „Moskvičių“ ir „Žigulį“. Nors naudojamų automobilių markės ir žmonių požiūris į transporto priemones per beveik 25 metus pasikeitė, tačiau ne kardinaliai – naujų automobilių pirkimas vis dar didelės dalies tautiečių laikomas nesąmone, o elektromobilių išpopuliarėjimo taip pat...

Sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje parduotuvių lentynos buvo tuščios, todėl žmonės Kalėdų dovanomis rūpindavosi iš anksto, prisimena ekonomistė Aušra Maldeikienė ir žurnalistas Liudvikas Gadeikis. „Šiandien žodį „išmetė“ suprantame kaip „ką nors paliko prie konteinerių“, o tuomet, kai „išmesdavo“ kostiumėlį, visi mesdavo darbus ir bėgdavo į parduotuvę jo įsigyti“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Maldeikienė.

Konservatoriai pripažįsta – dešiniosios jėgos reitinguose nestiprėja taip, kaip norėtų, ir kol kas neaišku, kaip jos galėtų sudaryti kitą valdančiąją daugumą. „Kitąmet reikės įdėmiai dairytis, ar nekils nauja politinė jėga. Jei pasiseks, gal tai bus potencialus koalicijos partneris konservatoriams ir liberalams“, – LRT.lt teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys parlamentaras M. Adomėnas. Tačiau naujoms jėgoms susikurti, pasak apžvalgininkų, yra mažai galimybių.

Praėjusią žiemą euro dar laukusioje Latvijoje buvo sumažėjusi prekyba, nes gyventojai vengė išlaidauti dovanoms, tačiau per šias žiemos šventes kaimynai pasiryžę išleisti gerokai daugiau, tvirtina LRT radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis. „Latvijos žiniasklaida juokauja, kad žmonės suprato, koks žvėris yra euras, ir išmoko prie jo prisitaikyti“, – portalui LRT.lt komentuoja A. Vaikutis.