Vytenis Radžiūnas, LRT.lt

Gana palankūs kadenciją įpusėjusios Vyriausybės ir jos vadovo Algirdo Butkevičiaus reitingai – geras kapitalas būsimiems Seimo rinkimams, portalui LRT.lt tvirtina politologai ir apžvalgininkai. Tuo metu opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pasak politikos apžvalgininko Virginijaus Savukyno, „turės sukti galvą dėl galimų koalicijos partnerių – kitaip nei 2008-aisiais, per 2016-ųjų Seimo rinkimus nebus Arūno Valinsko ir draugų.

Daugelis žmonių gali patys išmokti suorganizuoti kelionę ir tapti savo kelionių agentais, portalui LRT.lt tvirtina keliautojas, knygos „Mokėk keliauti“ autorius Robertas Pogorelis. „Tos agentūros, kurių vienintelis verslas yra su antkainiu parduoti tą patį, ką nesunkiai galima užsisakyti internete pigiau, anksčiau ar vėliau žlugs, ir mano knyga – tai vinis į jų karstą“, – įsitikinęs pašnekovas. Ketvirtadalį pasaulio pamatęs kelionių entuziastas tikina niekada neįsigyjantis kelionių paketų.

Nuomojantis būstą Vakarų Europos šalyse tenka pasirašyti ir finansiškai įsipareigoti dėl ten esančių daiktų, pavyzdžiui, knygų, nudėvėjimo ir sugadinimo. Nekilnojamo turto (NT) ekspertai teigia, kad tokia praktika – dar tik pakeliui į Lietuvą, tačiau tautiečiai bent jau apie natūralų nusidėvėjimą pagalvoja ir nustato didesnę nuomos kainą.

Latvijos parlamento rinkimus turėtų laimėti prorusiška partija „Santarvės centras“, tačiau koaliciją lipdyti turėtų centro dešiniosios partijos – „Vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS), mano LRT.lt kalbinti politologai. Šeštadienį kaimynai latviai stos prie balsadėžių ir rinks 11-ąjį Latvijos parlamentą. Apklausos rodo, kad rinkimuose geriausiai pasirodyti turėtų partija „Santarvės centras“, kurią remia kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų.

Didžiųjų šalies parlamentinių partijų lyderiai teigia, jog Škotijai naudingiau negriauti Jungtinės Karalystės. Konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, Škotijos atsiskyrimas netgi galėtų turėti ilgalaikių pasekmių NATO bei ES saugumui. Ketvirtadienį įvyks Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės. Portalo LRT.

Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Kaip teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė, vaikščioti po miškus ramiau bus galima nuo lapkričio. „Nesu grybautojas, tačiau mėgstu vaikščioti po mišką, fotografuoti gyvūnus. Deja, bet visą vasarą į miškus dėl erkių stengiuosi nekelti kojos, girdėjau, kad dabar jos yra labai išbadėjusios.

„McDonald`s“ restoranų atidarymas Rusijoje laikytas kapitalizmo pradžios ženklu. Ar uždaryti penki šio tinklo restoranai rodo, kad kaimynėje valstybėje atėjo kapitalizmo pabaiga? Knygos „Lietuvos verslo istorija“ redaktorius ir sudarytojas Liudvikas Gadeikis sako, jog tai pernelyg suabsoliutintas požiūris, tačiau kaip tam tikrą simbolį suvokti galime: „McDonald`s“ buvo uždarytas ne kur nors Rusijos gilumoje, kur sanitariniai pažeidimai galėtų būti tikėtini labiau, o Maskvos centre, kur restorano...

Užsisakę kaimo turizmo sodybą pagal skelbimą negalite būti tikri, kad būtent tokia tvarka, kokia matoma nuotraukose, bus ir atvykus pailsėti. Portalo LRT.lt skaitytojas Andrius pasakoja, kokią kokybę gavo sumokėjęs 100 Lt už parą. „Kartu su drauge keliavome pasižvalgyti po Anykščių apylinkes, o nakčiai netoliese išsinuomojome kambarį sodyboje už 100 Lt.

Kai kurių veislių šunims, pavyzdžiui, bokseriams, prancūzų buldogams, mopsams ar jorkšyrams per didžiuosius karščius lauke geriau nesirodyti, įspėja veterinarai. „Šių veislių šunims perkaisti kur kas lengviau. Esame skubėję juos gelbėti“, – portalui LRT.lt pasakoja veterinarijos gydytoja Birutė Litvinienė. Tuo metu daugelio mylimoms katėms, atrodo, karštis nė motais. „Kartais žmonėms kyla klausimas: kaip jos taip iškenčia?“ – juokiasi veterinarė.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Laikas ieškoti įvairesnio požiūrio į Žalgirio mūšį, sako konservatorius Mantas Adomėnas. Jo nuomone, „kultūrinio gyvenimo aplink Žalgirio mūšį nevyksta. Stovi jis iškilmingai kaip Gediminas Katedros aikštėje ir niekas nedrįsta prisiartinti.“ Tuo metu istorikas Rimvydas Petrauskas mano, kad Žalgirio mūšį užgožia Mindaugo karūnavimo diena. Tradiciškai liepos 15-ąją rengiami įvairūs renginiai, skirti pergalei Žalgirio mūšyje.

Ar europiečiams pavyks pirmą kartą istorijoje laimėti pasaulio futbolo čempionatą Pietų Amerikoje? Futbolo specialistai – Tautvydas Meškonis, Arminas Narbekovas, Nerijus Kesminas bei Žydrūnas Grudzinskas – vardija priežastis, kodėl galėtų laimėti viena ar kita komanda.

Žirafos, ruoniai, liūtai ir beždžionės džiaugiasi pagaliau sulaukę vasaros karščių, tačiau kitiems Kauno zoologijos sodo augintiniams, pavyzdžiui, arktiniams vilkams ar šiauriniams elniams jau darosi per karšta. Sodo darbuotojai tvirtina, kad gyvūnams per tokius karščius skiriama daugiau dėmesio.

Oro temperatūra siekia kiek daugiau nei dešimt laipsnių, merkia lietus, tačiau tautiečiai neatšaukia rezervacijų kaimo turizmo sodybose. Pastarųjų šeimininkai neslepia, kad atvėsus orams kur kas mažiau teiraujamasi dėl laisvų vietų, bet tie, kurie poilsį užsisakė iš anksto, randa ką veikti ir prastais orais – žiūri futbolo čempionatą ar skaito knygas.

Vos pasirodžius pirmosioms voveraitėms į miškus su pintinėmis suskubo grybautojai. Darbus pradėjo ir miško gėrybių supirkėjai, pastebintys, kad grybų šiemet daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Netoli Lazdijų gyvenantis Algis ieškoti pirmųjų grybų išėjo prieš dvi savaites – kai tik pasklido gandai apie dygstančias voveraites. „Gyvenu į vakarus nuo Druskininkų, netoliese stiebiasi gerai pažįstamas pušynas, kuriame kasmet randu ankstyvųjų voveraičių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, didmiesčiuose lyderiais išliktų esami merai, sako politologai. Vilniuje pakovoti dėl mero posto nemažų šansų taip pat turi Remigijus Šimašius bei Valdemaras Tomaševskis, Kaune – Rimantas Mikaitis bei Visvaldas Matijošaitis, o Klaipėdoje – Agnė Bilotaitė ir Naglis Puteikis. Valdantieji puoselėja viltį rinkti merą tiesiogiai jau per artimiausius savivaldybių tarybų rinkimus kitų metų pradžioje.

Į Briuselį pamažu renkasi naujai kadencijai išrinkti Europos Parlamento nariai. Didžioji dalis portalo LRT.lt kalbintų Lietuvos europarlamentarų žada likti gyventi Lietuvoje, tik Antanas Guoga norėtų apsigyventi Briuselyje. Per ateinančius penkerius metus Europos Parlamente (EP) dirbs 751 narys. Kone pusė jų į EP išrinkti pirmą kartą. Lietuvai atstovaus 11 europarlamentarų. Penki iš jų – naujokai. Tarp jų – liberalas A. Guoga, kuris pirmadienį jau išvyko į Briuselį.

Nuoseklus tam tikrų visuomenės veikėjų ir politikų darbas davė vaisių – savo NATO partnerę Lenkiją laikome priešiška valstybe, nuomonių apklausos rezultatus komentuoja LRT žurnalistas Virginijus Savukynas. „Nemanau, kad tai gerai mūsų visuomenei ir valstybei. [...] Dabar viskas yra Seimo rankose dėl pavardžių rašybos. Tai būtų rimtas žingsnis savitarpio pasitikėjimui“, – įsitikinęs pašnekovas.

Nei kandidatai, nei jų rinkimų kampanijos antrame Prezidento rinkimų ture netapo aktyvesnės ar įdomesnės, pastebi dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris bei viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Kandidatai nesineria iš kailio, kad pritrauktų neapsisprendusius rinkėjus – viskas paliekama jų pačių valiai.

Užkietėję žvejai ir naujokai žūklės reikmenų parduotuvėse vis aktyviau dairosi, kuo papildyti savo turimą arsenalą. Skaičiuojama, kad per metus žvejas vidutiniškai išleidžia apie 400–500 Lt, tačiau yra ir tokių, kurie pakloja tiek, kiek kainuoja 4–6 metų naudotas automobilis. „Žvejyboje per daug daiktų niekada nebūna, – sako užkietėjęs žvejas, klubo „Sidabrinis kablys“ prezidentas Andrius Čebanauskas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sprendimas nekelti kandidatu į prezidentus Valentino Mazuronio buvo klaida, nes V. Mazuronis turėjo realius šansus varžytis su Dalia Grybauskaite dėl šalies vadovo posto vietoje Zigmanto Balčyčio, tvirtina politikos ekspertai.

Kilus tikimybei, kad šalyje gali būti įvykdytas plataus masto teroristinis išpuolis, užkirsti tam kelią skubėtų ne tik elitinis policijos padalinys „Aras“. Pagalbos būtų galima tikėtis ir iš kitų stipriausių ES antiteroristinių padalinių, kuriuos vienija organizacija ATLAS. Kolegų iš ES pagalbos lietuviams dar neprireikė, bet „Aras“ jau pagelbėjo estams.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis naujienų portalą LRT.lt informavo, kad Kuršių nerijoje įdiegta miško gaisrų stebėjimo sistema sureagavo kone tuo pačiu metu, kaip ir buvo gautas pranešimas į Bendrąjį pagalbos centrą. Anot ministro, gesinti gaisro bus pasitelkiami ir kaimynai latviai, padėję lietuviams ir 2006-ųjų pavasarį. „Mano turima informacija, praktiškai vienu metu ir žmonės, ir gaisrų sistema sureagavo, nes reaguoja nuo dūmų“, – portalui LRT.lt komentavo aplinkos ministras.

Kauno automobilių turguje nuotaikos panašios kaip ir prieš kelis mėnesius – nėra aktyvios naudotų automobilių prekybos. Pasak, UAB „Varanas“ direktoriaus Valentino Naujanio, guodžia tik tai, kad transporto priemonių, atėjus pavasariui, aktyviau dairosi tautiečiai bei mūsų kaimynai. Pasak V. Naujanio, pirkėjams šis metas – idealus deryboms. LRT kovo pradžioje jau skelbė, jog rekordiškai smukęs rublis stabdo ir prekybą naudotais automobiliais.

Liberalų sąjūdis (LS) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) susikūrė tvirtą pagrindą naujiems startams Vilniuje, todėl esminė kova savivaldos rinkimuose gali vykti būtent tarp šių partijų, portalui LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Jei taip nutiks, tuomet lyderio bruožai lems, kuris iš norinčiųjų tapti meru – konservatorius Mantas Adomėnas ar liberalas Remigijus Šimašius – sėkmingiau pritrauks dešiniųjų rinkėjus.

Nuo antradienio atšaukiami šaltuoju sezonu galioję greičio apribojimai – automagistralėse bei greitkeliuose lengvaisiais automobiliais bus galima lėkti greičiau. Savo ruožtu policija vairuotojus ragina užmesti akį ir į orų prognozes. Lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val.

Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, nėra naujas Šaltasis karas ir negali juo būti. Šaltasis karas esą buvo jėgų balanso sistemos palaikymas tarp dviejų supervalstybių, priverčiantis laikytis taisyklių ir mažesnes šalis, bei turėjo aiškias ribas. „Rusijos noras būti pripažintai labai gerai atitinka XIX a. Europos galių koncerto logiką – visi pripažįsta vienas kito teisę į Europos tvarkos nustatymą.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Politinės partijos sutarė, kad krašto gynybos finansavimas 2 proc. nuo BVP turi pasiekti 2020 metų pabaigoje, teigia socialdemokratas Gediminas Kirkilas. „Tikimės, kad rytoj partijų lyderiai pasirašys 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą pasiekti iki 2020 metų pabaigos. Tai yra principinis susitarimas ir mūsų žinia NATO partneriams, jog Lietuva finansavimą padidins iki reikiamo lygio“, –penktadienį teigė G. Kirkilas.

Penktasis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys Seime ketvirtadienį, bus rinkiminis, mano politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Tiek jis, tiek kiti LRT.lt portalo kalbinti politologai sako, kad šalies vadovė greičiausiai skirs sau nuopelnų dėl makroekonominių procesų, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio politikai. Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai.

Sostinėje vairuotojai skundžiasi po žiemos suprastėjusia gatvių būkle – be žiojinčių duobių esą prastai ir su gatvių ženklinimu. „Geležinio Vilko gatvėje tenka žaisti žaidimą „atspėk, kurioje eismo juostoje esi“. Neretai suprantu važiuojanti dviejų eismo juostų viduriu“, – pripažįsta vilnietė Viltė B. Savivaldybės atstovai informuoja šiuo metu tikrinantys gatvių ženklinimo būklę. Šešerius metus Geležinio Vilko gatve į darbą keliaujanti vilnietė Viltė B. LRT.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gynybos ekspertų sukritikuotų išminavimo laivų bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vertina teigiamai. „Šitie pirkimai iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę“, – interviu portalui LRT.lt teigia J. Olekas. Atsargos karių vertinimu, šiuo metu lėšos skiriamos technikai, nesukuriančiai kovinio pajėgumo, – pavyzdžiui, už 200 mln.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Tikėtina, kad Rusija sieks užimti Rytų Ukrainos teritorijas, o ateityje – galbūt ir Vakarų Ukrainą, naudodama minkštąsias galias. Taip interviu portalui LRT.lt teigia buvusi krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Rasa Juknevičienė. Anot politikės, Rusija siekia atkurti imperiją, o Lietuva patenka į jos interesų zoną.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas klasėse turėtų sėdėti po 25 vaikus, tačiau daugelis mokyklų į klases sutalpina ir po 30 mokinių. Anot portalo LRT.lt kalbintų pašnekovų, dėl pergrūstų klasių atskiram mokiniui mokytojas skiria vos po minutę, tačiau mokykloms tokia situacija finansiškai naudinga. Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė portalui LRT.

Į Vilniaus knygų mugę atvykę lankytojai susidūrė su dilema: statyti automobilį klampynėje ar palikti jį nuo parodų centro „Litexpo“ nutolusiuose rajonuose. Portalui LRT.lt parašiusi alytiškė teigia pasibaisėjusi nesutvarkyta aikštele, savo ruožtu „Litexpo“ atstovai teigia, kad pavasaris atėjo netikėtai. Nuotraukoje, kurią portalui LRT.lt atsiuntė alytiškė Vilija S., matyti, kad dalis atvykusiųjų į tarptautinę Vilniaus knygų mugę lankytojų savo transporto priemones turėjo palikti klampynėje.

Specialistai skaičiuoja, kad įpuolus į duobę automobilio remontui gali tekti pakloti kelis šimtus litų. Šylantis oras jau atidengė dalį per žiemą susidariusių duobių, tačiau savivaldybės tvirtina laukiančios tikrojo pavasario – tuomet pradės jas masiškai lopyti. Be to, žadamas didesnis dėmesys ir daugiabučių kiemų remontui. „Tik toks įvaizdis, kad Kaunas duobėtas“ Kaunietis Danas Bankauskas sako, kad duobėtos gatvės Kaune jau seniai virtusios gėdinga miesto vizitine kortele.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Ketvirtadienį baigiasi politinės kampanijos dalyvių registravimas Prezidento rinkimams bei prasideda oficialus pretendentų būti kandidatais registravimo procesas. Politologas Lauras Bielinis prognozuoja, kad iš kol kas 18-os politinės kampanijos dalyvių realiai rinkimuose dalyvauti turėtų trečdaliu mažiau.

Sociologas dr. Vladas Gaidys neabejoja, kad automobilių mokestis socialdemokratams atsirūgs – nepaisant to, kaip baigsis svarstymai dėl šio mokesčio įvedimo, klausimo eskalavimas jau gali turėti pasekmių. „Apmokestinti automobilį lietuviui – kaip apmokestinti ausį ar akį. Tai nepatrauklu, nepriimtina, ir neabejoju, kad socialdemokratų reitingai turėtų mažėti“, – portalui LRT.lt teigė V. Gaidys.

Per pavasario sesiją vietoj konservatoriaus Egidijaus Vareikio Seimo delegacijoje Europos Tarybos parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) bus siūlomas kitas atstovas, pirmadienį pareiškė opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Kandidatų esą jau yra, tačiau konkrečios pavardės kol kas neįvardijamos. „Per pavasario sesiją siūlysime E. Vareikį šioje delegacijoje keisti kitu mūsų atstovu“, – pirmadienio spaudos konferencijoje sakė TS-LKD pirmininkas A. Kubilius.

1991-ųjų įvykiai tebegyvi daugelio atmintyje, todėl jų visiškai neveikia informaciniuose karuose naudojamos priemonės, tačiau jaunoji karta, kuri neprisimena šių įvykių, gali tapti informacinės kovos taikiniu, tvirtina istorikas Valdas Rakutis. „Jaunajai kartai galima sukelti abejonę. Jos sukėlimas – informacinio karo sėkmė“, – pastebi istorikas.

Vairuojantiems lietuviams būdinga ne tik atvira agresija, bet ir pasyvi, kai vairuojama laikantis taisyklių, bet kiti vairuotojai nervinami ir provokuojami, interviu portalui LRT.lt sako psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė. Tyrimų duomenimis, net 95 proc. Lietuvos vairuotojų kelyje bent retkarčiais patiria neigiamų emocijų. Ypač daug įtampos patiria pradedantieji vairuotojai.

Kandidatai į prezidentus Artūras Zuokas bei Artūras Paulauskas neabejoja, kad antras šalies vadovo rinkimų turas tikrai bus. Be to, abu šie kandidatai tvirtina, kad jame dalyvaus. Portalo LRT.lt kalbinti kandidatai į prezidentus – A. Zuokas, Linas Balsys bei A. Paulauskas – vieningai tvirtina, kad antro rinkimų turo neabejotinai prireiks. Pasak L. Balsio, tą patvirtina tiek žmonių nuotaikos, tiek visuomenės nuomonių apklausos.

Nors valdžia ragina žmones aktyviai pranešinėti apie asmenis, kurie neteisėtai gauna socialines pašalpas, šalies savivaldybių darbuotojai pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę skųsti kaimynų. Ekonomistė Aušra Maldeikienė pripažįsta, kad ir pati nepraneštų apie kaimynę, mėginančią išgyventi iš socialinės pašalpos ir namuose įkurtos nelegalios kirpyklėlės. Pavydi pašalpos, todėl paskundžia kaimyną Nuo šių metų sausio visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Tvarkietis“ Andrius Mazuronis nebeištvėrė ir pasisakė dėl partijos lyderio Rolando Pakso ambicijų kandidatuoti prezidento rinkimuose. „Akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija prezidento rinkimuose nusprendžia neturėti savo kandidato, taip netiesiogiai paremdama dabartinę prezidentę“, – socialinio tinklo paskyroje pareiškė A. Mazuronis. Politologo vertinimu, šioje partijoje jau seniai ruseno konflikto židinys.

90-ies proc. šernų sumedžiojimas atsilieps miško gyvenimui, LRT.lt portalui sako medžiotojai. Anot jų, drastiškai sumažinus šernų populiaciją, vilkų maisto šaltiniu taps stirnos, todėl jų miškuose lakstys taip pat gerokai mažiau. Atstatyti populiaciją bus labai sunku Lietuvoje užfiksavus afrikinį kiaulių marą, Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar atskiruose šalies rajonuose skelbti ekstremalią padėtį. Ją norima skelbti Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose.

Aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis neatmeta galimybės kandidatuoti prezidento rinkimuose, nors kiek anksčiau LRT.lt yra teigęs, kad mestis į šią kovą neturi noro. „Politika yra komandinis žaidimas“, – sako jis. Partijos lyderis R. Paksas patvirtino, kad V. Mazuronis – vienas iš realiausių kandidatų. V. Mazuronis kol kas teigia nesulaukęs siūlymų jam kandidatuoti prezidento rinkimuose, tačiau tokios galimybės neatmeta.

Neoficialiais duomenimis, Ukrainoje apie milijoną šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose, todėl neatmestina, kad, jei ir toliau bus liejamas kraujas Kijeve, tie ginklai gali būti panaudoti, mano politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Jei bus bandoma jėga išvaikyti tuos radikalus, o be kraujo praliejimo jų išvaikyti neįmanoma, gali prasidėti partizaninis karas. Iš esmės Ukraina stovi ant karinio konflikto slenksčio“, – portalui LRT.lt kalbėjo politikos apžvalgininkas.

Nors atverti duris į prezidento rinkimus partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui žada parlamentarai iš įvairių frakcijų, jo perspektyvos nėra tokios šviesios, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Palaikančiųjų R. Paksą yra tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, tačiau labai tikėtina, kad reikiamų balsų pritrūks. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų R. Paksui siekti prezidento posto.

Spustelėjus šalčiams, neužvedantieji automobilio puola skambinti draugams ar ieško galinčio pagelbėti kaimyno, tačiau į ką kreiptis, jei nėra galinčių pagelbėti nemokamai? Portalas LRT.lt aiškinasi, kiek kainuoja automobilio užvedimas įvairiose tarnybose. Praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ avarinė tarnyba suteikdavo pagalbą vairuotojams, kurių automobiliai dėl didelių šalčių užgeso bei neužsivedė ir dėl to buvo sustoję gatvės važiuojamoje dalyje.

Geras naudotas automobilis visų pirma yra tas, kuris turėjo gerą šeimininką, sako ekspertai. Vis dėlto jie pripažįsta, kad iš kai kurių šalių atvežtos transporto priemonės laikomos patikimesnėmis. Renkantis automobilį iš Vokietijos ar Prancūzijos, svarbu, iš kurio regiono jis atgabentas. Dėmesio taip pat vertos Lenkijos ir Šveicarijos rinkos. Keturi penktadaliai lietuvių įsitikinę, kad geresnės kokybės automobiliai yra tie, kurie dar nėra važiavę Lietuvos keliais.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Jei Europos Parlamento (EP) rinkimai nesutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje per šiuos rinkimus bus kritinis kaip ir 2009-aisiais, kai prie balsadėžių atėjo vos 21 proc. rinkėjų, portalui LRT.lt tvirtina politologas Algis Krupavičius. Jo manymu, ši institucija pati kalta, kad lietuviams ji neįdomi. Jei rinkimai sutaps, balsuos 50 proc. Gegužę Europos Sąjungos (ES) šalys rinks naują Parlamentą.