Vilius Narkūnas

Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai siekia verbuoti į šią valstybę keliaujančius Lietuvos piliečius, o taip pat taikosi ir į trečiųjų šalių piliečius, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Taip pat akcentuojama, kad diversinėms operacijoms Europoje vykdyti Rusija taikosi į kriminalinę patirtį turinčius asmenis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako pritariantis prezidentūros siūlymui griežtinti Lietuvoje dirbančių migrantų sistemą. Kartu jis apgailestavo, kad trūksta politinės valios žengti dar toliau.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui kalbant apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, premjerė Inga Ruginienė akcentuoja, jog sprendimai turi būti suderinti tarp Europos Sąjungos (ES) ir NATO. „Mes esame ES šalis ir mes esame NATO aljanso narė. Jeigu mes kalbame apie saugumo klausimus platesne prasme, už Lietuvos ribų, turime nepamiršti, kad esame šitose dviejose šeimose“, – trečiadienį Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.

Artimuosiuose Rytuose prasidėjus kariniam konfliktui, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nefiksuoja požymių, kad Lietuvoje reikėtų kelti terorizmo grėsmės lygį. „Terorizmo grėsmės lygį Lietuvoje nustato Nacionalinis krizių valdymo centras. VSD tuo tarpu nefiksuoja indikatorių, skatinančių siūlyti kelti grėsmės lygį“, – teigiama departamento atsakyme Eltai. Terorizmo grėsmės lygį iš Europos šalių pakėlė vienintelė Vengrija.

Prancūzijos prezidentui užsiminus apie galimybę plėsti branduolinį skėtį, kad jis apimtų daugiau Europos šalių, Lietuvos vadovo patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nereikėtų skaldyti NATO. Anot jos, amerikiečių branduolinis arsenalas suteikia daugiau garantijų.  „Esame šitos diskusijos tik stebėtojai, nes diskusija pirmiausiai turi įvykti Prancūzijos viduje, ar tikrai Prancūzija yra pasirengusi suteikti Europos šalims branduolinį skėtį. Kol kas šito nėra.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) oro uostuose netrukus bus pradedami vykdyti specialūs skrydžiai, skirti dėl situacijos regione įstrigusiems keleiviams išvykti, praneša JAE Civilinės aviacijos generalinės tarnyba. Priduriama, kad planuojami „Etihad“, „Emirates“ ir „flydubai“ skrydžiai. Pažymima, kad skrydžiai bus organizuojami pagal oro bendrovių sudarytus grafikus.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ragina Olandų kepurės lankytojus būti atsargiais, kadangi dėl atitirpstančio sniego fiksuojamos smėlio nuošliaužos prie skardžio. Pasak direkcijos, šiemet dėl itin šaltos žiemos, gan staigaus temperatūros atšilimo bei didesnio temperatūrų svyravimo pastarosiomis savaitėmis, smėlio nuošliaužų Olandų kepurėje galima tikėti anksčiau ir daugiau.

Su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu socialdemokratams ne pakeliui, sako penktadienį su premjere Inga Ruginiene susitikęs Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Anot jo, situacija yra nedėkinga ir kaistanti, o kantrybės taurė – jau perpildyta.  „Socialdemokratams, manau, ne pakeliui, nes mes matome, kaip atrodo reitingai, matome, kokia yra situacija (…). Aš įgarsinu tai, ką mano bent Alytaus skyrius šitoje vietoje ir ką aš manau pats.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas teigia, kad kontrabandinių balionų nukreipimas į Lietuvą yra pilkojoje zonoje vykdoma karinė operacija. Anot jo, šaudyti į tokius objektus nerekomenduojama, tačiau už jų leidimą atsakinga Rusija ir Baltarusija turi žinoti, kad bus pasekmės.  „Toks yra pilkųjų operacijų pobūdis, jos nebūtinai yra nuspėjamos ar vyksta pagal grafiką. Manau, kad čia mums reikia pakeisti mąstyseną.

Vengrijai blokuojant Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, premjerė Inga Ruginienė sako, jog toks elgesys Lietuvai yra nepriimtinas. Anot jos, Bendrija turi rasti būdą, kaip įgyvendinti paramą Ukrainai.  „Man tai labai jautrus klausimas, nes esu kilusi iš šalies, kuri jaučia spaudimą ir grasinimus. Mes, lietuviai, suprantame, kaip yra svarbu investuoti į Ukrainos pergalę, kaip yra svarbu sustabdyti žmonių žudymą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo I. Ruginienė.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui užsimenant apie galimybę išplėsti savo šalies branduolinį skėtį į likusį kontinentą, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas tikina, jog amerikiečiai ir toliau bus suinteresuoti užtikrinti branduolinę apsaugą. „Amerika ir toliau užtikrins branduolinio atgrasymo pajėgumus Europoje, nes tai yra mūsų interesas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo B. Hodgesas.

Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai pasirašė deklaraciją, kuria stiprinamas bendradarbiavimas saugant išorines valstybių sienas ir kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. Bendrą deklaraciją pasirašė premjerė Inga Ruginienė, Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina bei Lenkijos Vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas. „Aiškiai matome, kad tai, ką priešiški režimai išbando prieš vieną iš valstybių, netrukus imama naudoti ir prieš kitas.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui siūlant įstatymiškai apriboti Rusijoje ir Baltarusijoje veiklą vykdžiusių atlikėjų atvykimą į Lietuvą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog tai yra diskutuotinas klausimas.  „Aš galvoju, kad ji (kryptis – ELTA) diskutuotina (...). Jeigu reikia papildomų priemonių – mes pasirengę apie tai diskutuoti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.

Po praėjusią savaitę Prezidentūroje įvykusio susitikimo dėl Lietuvos užsienio politikos, premjerė Inga Ruginienė sako, jog reikia atnaujinti diskusijas su Taivanu dėl jų investicijų Lietuvoje. Tiesa, kokiu formatu tos diskusijos būtų atnaujintos, Vyriausybės vadovė nedetalizuoja.  „Mano pozicija nesikeičia. Tą, ką pasakiau, to žodžio laikausi.

Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui paraginus lenkų piliečius išvykti iš Irano po to, kai Baltieji rūmai vėl užsiminė apie karinius veiksmus prieš Islamo Respubliką, savo rekomendacijas primena ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM). „URM konsulinės informacijos interneto svetainėje nuo 2025 m. birželio mėn. skelbiama rekomendacija į Iraną nevykti, o esančius šalyje – nedelsiant išvykti“, – rašoma ministerijos atsakyme Eltai.

Ketvirtadienį į Prezidentūrą diskusijai dėl Lietuvos užsienio politikos tolimesnės krypties atvykus tik valdančiųjų atstovams, šalies vadovas Gitanas Nausėda neatmeta, jog ateityje panašus susitikimas galėtų įvykti kartu ir su opozicinėmis partijomis. „Aš neatmetu tokios galimybės padiskutuoti tokiame tarppartiniame rate.

Viešojoje erdvėje komunikacijos ekspertui Karoliui Žukauskui pradėjus kelti klausimus dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš 2024 m. Seimo rinkimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Jeigu informacija pasitvirtins, šalies vadovas sako, kad pasekmės turėtų būti labai aiškios.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė teigia, jog Seime Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas svarstančios darbo grupės nariai jau gavo parengtą visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą, kurį ketvirtadienį turėtų pristatyti. Jos manymu, šis variantas kur kas blogesnis nei pirminiai valdančiųjų pasiūlymai, dėl kurių kilo tūkstantiniai protestai.

Gedimino Žiemelio valdoma „Avia Solutions Group“ (ASG) praneša, jog jungiamos Lietuvoje ir Slovakijoje veikiančios grupės įmonės „KlasJet“ ir „AirExplore“, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Tiesa, pažymima, kad dėl besidubliuojančių pozicijų bus atsisveikinta su dalimi darbuotojų. ASG pripažino, kad pokyčiai palies „KlasJet“ biuro darbuotojus Lietuvoje – bus peržiūrimos kompetencijų sritys bei atsisakoma dalies besidubliuojančių darbo pozicijų.

Premjerė Inga Ruginienė sako nesusipažinusi su komunikacijos eksperto Karolio Žukausko paviešintais jo ir „Nemuno aušros“ finansinių rėmėjų pokalbiais, kuriais siekta patikrinti prielaidą, kad partijos finansavimas prieš 2024 m. Seimo rinkimus esą nebuvo skaidrus. Visgi ji pabrėžė – jei yra kažkokių papildomų duomenų dėl neskaidrumo, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. „Neskaičiau, nemačiau to teksto.

Premjerei Ingai Ruginienei užsiminus, kad ji nemato problemos keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą į Taipėjaus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus. „Yra daug aspektų, kuriuos mums reikia šitoje diskusijoje aptarinėti, bet irgi lygiai taip pat matau tam tikrus pamatinius principus, kuriuos mes, kaip valstybė, privalome apsaugoti“, – Eltai Vyriausybės rūmuose trečiadienį teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys reiškia užuojautą Kanadoje antradienį įvykdytų masinių šaudynių aukų šeimoms. „Širdį veriančios žinios iš Kanados. Mūsų mintys su aukomis, jų šeimomis ir visais, kuriuos paveikė tragiškos šaudynės Britų Kolumbijoje“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ skelbė K. Budrys. „Lietuva reiškia gilią užuojautą ir linki stiprybės bei išgijimo Kanados žmonėms“, – pridūrė ministras.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas Seime konservatoriaus Kazio Starkevičiaus bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio kabinetuose, pastarasis sako nieko nusikalstamo nepadaręs. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas tikina, kad ši situacija daro žalą partijai. „Jau šitie procesiniai veiksmai, kurie atlikti – žala (partijai – ELTA) milžiniška padaryta“, – žurnalistams Seime teigė jis.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako žadantis kartu su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu kovo mėnesį vykti į Kapčiamiestį, kur ketinama steigti karinį poligoną. „Kovo mėnesio pradžioje mes kartu su ministru važiuojame“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas. „Mes važiuosime į vietą, kalbėsimės su žmonėmis. Natūralu, turi važiuoti su valdančiaisiais, kurie valdo informaciją, resursus, jie žinos, kokią tą neturtinę žalą jie galės pasiūlyti.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva iki 2035 m. prieštankinėms minoms ir minavimo sistemoms ketina skirti 812 mln. eurų. Dalis šios sumos – 189 mln. eurų – bus pasitelkti iš Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programos. „Mes didžiausią dėmesį skiriame mobilumui, t. y., minos, kas leidžia mums greitai reaguoti. Yra numatoma ir SAFE lėšų panaudojimas.

Praėjusią parą gauti trys Vilniaus gyventojų pranešimai, kad jie tapo sukčių aukomis – bendra išviliotų pinigų suma siekia 68,9 tūkst. eurų.  Kaip praneša sostinės policija, penktadienį 1951 m. gimusi moteris pranešė, kad sausio 18 d. Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys, kurie prisistatė banko darbuotojais ir policijos pareigūnais. Asmenys apgaule iš moters išviliojo banko mokėjimo kortelę ir pasisavino 45,9 tūkst. eurų.

Penktadienį Kaune į avariją pateko policijos automobilis, sužalota pareigūnė. Kaip teigiama Kauno policijos pranešime, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje, 1945 m. gimimo moters vairuojamas „Nissan Juke“ nepraleido ir susidūrė su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu važiavusiu per draudžiamą šviesoforo signalą automobilių „VW Transporter“, kurį vairavo 2003 m. gimimo pareigūnė. Sužalota pareigūnė Per eismo įvykį sužalotą pareigūnė, kuri paguldyta į ligoninę.

Penktadienį Marijampolės policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo Italijos teisėsaugos ieškomas asmuo. Pas vyrą rankinėje rastas panašus į šaunamąjį ginklą daiktas. Kaip pranešama, Marijampolėje, Kauno g., pareigūnai sustabdė „Volkswagen Taigo“ – transporto priemonę vairavo 1978 m. gimimo vyras. Teigiama, kad vyriškis nuo 2026 m. sausio 29 d. yra ieškomas Italijos teisėsaugos pareigūnų.

Penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai perėmė 7 iš Baltarusijos oro balionais atgabentus cigarečių krovinius ir sulaikė du, kaip įtariama, su šia kontrabanda susijusius asmenis. Kontrabanda sulaikyta Varėnos ir Lazdijų rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje. Teigiama, kad tai didžiausias šiemet VSAT pareigūnų perimtas tokių krovinių skaičius per parą.

Biržuose sukčiai iš moters per netikrą internetinę nuorodą išviliojo 3,9 tūkst. eurų, praneša Panevėžio policija. Kaip teigiama policijos pranešime, 1958 m. gimusi moteris pranešė, kad paspaudė internetinę nuorodą ir nuo jos sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai. Skaičiuojama, kad turtinė žala siekia 3949,91 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso (BK) 215 straipsnį.

Penktadienį Mažeikių rajone, vairuotojui nesuvaldžius transporto priemonės ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė BMW markės automobilis su ŠKODA SCALA, praneša Telšių apskrities policija. Vienas BMW keleivis žuvo. Kaip rašoma policijos pranešime, vasario 6 d. apie 17 val. 28 min. Mažeikių rajone 1998 m. gimimo vyras nesuvaldė automobilio BMW 550i ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seime bus pradėti rinkti parašai dėl nepasitikėjimo akademinę etiką pažeidusiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariu Darijumi Beinoravičiumi.  „Kadangi VTEK nariu nepasitikėjimą išreikšti teisę turi ir Seimo narių grupė, mes pradėsime rinkti parašus. Nemanome, kad pono Beinoravičiaus atsakomybės VTEK yra suderinamos su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu“, – Eltai penktadienį teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Klaipėdos apygardos teismo penktadienį „čekiukų“ baudžiamojoje byloje kaltu pripažintas Seimo narys Andrius Bagdonas sako, kad kreipsis į aukštesnes instancijas. Politikas taip pat tikina nematantis pagrindo atsisakyti Seimo nario mandato. „Aš tam neturiu pagrindo. Mes kalbame ne apie atvejį, kada aš dirbdamas Seime būčiau nors vieną klaidą padaręs.

Dalis valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų parengė Seimo rezoliucijos „Dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“ projektą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nebedalyvaus darbo grupėje, svarstančioje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, ketvirtadienį posėdžio metu pareiškė šios frakcijos atstovas Simonas Kairys. Anot jo, valdantieji kuria procedūrinį triukšmą, kadangi pasiūlymų suvestinėje atsirado iniciatyvų, kurių darbo grupė net nesvarstė.

Pasirodžius informacijai, jog „Nemuno aušra“ iš partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio nuomojo automobilį, konservatorė Dalia Asanavičiūtė–Gružauskienė kreipėsi į šalies institucijas prašydama pradėti tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų ir piktnaudžiavimo lėšomis.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia nežinantis, ar yra pradėti tyrimai dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio galimas sąsajas su nusikalstamo pasaulio atstovais. „Man ne, šiuo atveju tikrai ne. Informacija gana šviežia. Nebūtinai policija – yra ir kitos institucijos, tarkime, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) arba kitos, kurios galėtų tai tirti“, – trečiadienį LRT televizijai teigė V. Kondratovičius.

Prienų rajono savivaldybė patvirtino gavusi „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio užklausą, kurioje jis prašė įvertinti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, kai viename iš jo inicijuotų susitikimų pamokų metu dalyvavo ir moksleiviai. Administracijai pateikus atsakymą, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę ir Vyriausybės atstovą Kaune bei Marijampolėje dėl to, ar tokie veiksmai neprasilenkia su įstatymais.

Prezidentas Gitanas Nausėda į šįmet vyksiančią Knygų mugę yra kviečiamas, tačiau jam nebus suteikiamas sveikinimo žodis, teigia renginio organizatoriai.  „Prezidentas G. Nausėda, kaip ir visa didelė Prezidentūros komanda, kaip ir Vyriausybės, Kultūros ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bus kviečiami atvykti į Vilniaus knygų mugę“, – Eltai raštu teigia Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Laura Tekorė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus Tauragės rajono merui Dovydui Kaminskui ir buvusiai vicemerei Virginijai Eičienei „čekiukų“ byloje. Kaip skelbiama STT pranešime, įtarimai pareikšti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, skiriamų tarybos narių veiklos išlaidoms apmokėti. Asmenims pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais. V. Eičienė dėl „čekiukų“ jau buvo patraukta atsakomybėn civiline tvarka.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Remigijui Motuzui užsiminus apie pasvarstymus dėl Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimo, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tokie hipotetiniai pasisakymai negimsta iš niekur. Anot jos, akivaizdu, kad socialdemokratų viduje vyksta strategavimas ir ruošimasis įvairiems scenarijams. „Galima būtų sutikti, kad tai lapsus linguae ar toks hipotetinis pasvarstymas. Gerai, jei taip, tai paneigta.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovui Remigijui Motuzui užsiminus apie hipotetinę situaciją dėl Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimo, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad, jo žiniomis, politinio lygmens diskusijos su Minsku nevyksta. „Mano žiniomis, nevyksta politinio lygmens susitikimai, vyksta techninio lygmens susitikimai. Girdime iš Baltarusijos pusės, kad jie to norėtų. Matysime.

Konservatoriui Laurynui Kasčiūnui kritikuojant sprendimą leisti Rusijos atstovui Leonidui Volkovui ir toliau gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento vadovė  Indrė Gasperė sako, kad būtų daug gėdingiau vadovautis ne teisiniais, o politiniais metodais. „Būtų gėdingiau, jeigu mes vertintumėm kiekvieną, dėl kurio priimam sprendimą, ne teisiniais metodais, o politiniais. Tai būtų gėdinga.

Tęsiantis įstrigusių vilkikų pasienyje ir kontrabandinių balionų krizei, Lietuva nesvarsto galimybių susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygiu, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. Anot jo, jeigu toks susitikimas ir būtų planuojamas, reikia turėti aiškią darbotvarkę, kur atsispindėtų Lietuvos interesai. „Kaip mes žinome, Baltarusija dabar provokuoja, kad būtų susitikimas viceministrų lygiu.

Europos Parlamento (EP) suburta grupė Seimo valdančiuosius politikus kviečia pasiaiškinti dėl jų veiksmų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atžvilgiu, skelbia portalas LRT.lt.  LRT.lt skelbia, kad EP Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė pasikalbėti apie visuomeninio transliuotojo valdysenos pokyčius ir biudžeto įšaldymą kviečia Seimo pirmininką Juozą Oleką ir Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską. Susitikimas vyks vasario 2 dieną.

Premjerė Inga Ruginienė teigia kol kas negavusi kvietimo iš opozicijos pasiaiškinti dėl savo pasisakymų, esą jeigu subyrėtų NATO, Lietuva turi planą A, B ir C. Vyriausybės vadovė teigė, jog kalbėti apie įvairius variantus ir scenarijus reikia, nes geopolitinė situacija itin sparčiai keičiasi. „Negavau kvietimo. Kai gausiu, pasakysiu, koks kvietimas ir, matyt, tada ir bus sprendimas“, – trečiadienį Vyriausybėje komentavo I. Ruginienė.

Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atleidus „valstiečių“ deleguotus darbuotojus ir po to prasidėjus Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime nesutarimams su „aušriečiais“, socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog pavyko sutarti, kad ši situacija nebūtų aštrinama. Anot jo, galimus sprendimo variantus premjerė Inga Ruginienė ketina aptarti su „valstiečių“ pirmininku Aurelijumi Veryga. „Pavyko turbūt sutarti, kad neaštrinsime situacijos.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paskelbė gavęs kvietimą dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje. Socialdemokratų lyderis teigia priimantis šį kvietimą kaip signalą, jog Lietuvos balsas yra girdimas.

Iškilus poreikiui, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas diskutuojančios Seimo darbo grupės veikla galėtų būti pratęsta, sako parlamento pirmininkas Juozas Olekas. Be to, darbo grupė įtraukė ir Seimo opozicijos siūlymą, kaip keisti LRT valdyseną. „Mes turime pavedimą iki vasario 14–osios. Jeigu spėsime padaryti, tai spėsime. Jeigu išgirsime Venecijos komisiją iki to laiko, tai išgirsime.