Vilius Narkūnas

Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį lankosi Azerbaidžane kur susitiks su šios šalies prezidentu Ilhau Aliyevu bei ministru pirmininku Ali Asadovu. Vizito metu dėmesys bus skiriamas ekonominių santykių stiprinimui bei saugumo klausimams, sako ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.  „Vizito metu ypatingas dėmesys bus skiriamas ekonominių santykių stiprinimui.

Trečiadienį vakare vyksiant protestui prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Seimas stengėsi atliepti dar praėjusiais metais vykusių mitingų reikalavimus. Anot jos, į darbo grupę pakviestos organizacijos turėjo galimybę siūlyti savo idėjas, tačiau atsisakė tai daryti. „Iš esmės buvo protestuota prieš santykio sumažinimą norint atleisti generalinę direktorę. Tą Seimas išgirdo.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad, jeigu Seime „Nemuno aušros“ atstovai ir toliau nepalaikys Kapčiamiesčio poligono steigimo projekto, reakcija į tai turėtų būti pakankamai greita. Pasak jo, jau yra susiformavusios priežastys peržiūrėti koalicijos sudėtį. „Jeigu per antrąjį balsavimą išaiškės, kad niekas nesikeičia ir toliau „Nemuno aušra“ lieka skeptiška poligono klausimu, reakcija turėtų būti pakankamai greitai. Jeigu ji neįvyks, vadinasi, neįvyko sėkmingos derybos.

Dabartinės sudėties valdančioji koalicija dirbs ir toliau, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Kartu jis pabrėžė, jog klausimai dėl tolimesnės koalicijos ateities išlieka. „Šiuo momentu taip“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje po koalicinės tarybos posėdžio komentavo M. Sinkevičius, paklaustas, ar valdančioji koalicija dirbs tokia pat sudėtimi.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pats suvokia, jog sprendimas nepalaikyti Kapčiamiesčio poligono steigimą numatančio įstatymo projekto gali turėti pasekmių. Vis dėlto, kalbėdamas apie alternatyvas koalicijai, socialdemokratų lyderis pabrėžia, kad sprendimai dėl galimų korekcijų valdančioje daugumoje turi būti pasverti, o ne paremti emocijomis.

Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi parlamentarų, o ne Teisingumo ministerijos pateikti įstatymų projektai dėl partnerystės, taip pat – ir vienalyčių porų, sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. „Žinome, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ir dalis Seimo narių yra parengę naują įstatymo projektą, jį užregistravę ir pavasario sesijoje politikai įsipareigoja šią temą plėtoti“, – Eltai trečiadienį Vyriausybėje komentavo R. Tamašunienė.

Praėjusį trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė leisti sostinės lėšomis suprojektuoti ir įrengti atminimo lentą signatarui Kazimierui Motiekai. Atminimo lentoje bus išgraviruotas užrašas „Šiame name 2009–2021 m. dirbo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka (1929–2021)“. Atminimo lenta bus įrengta ant Gynėjų g. 4 esančio pastato.

Hibridiniame kare sienos neegzistuoja, o jo tikslas – skaldyti mūsų visuomenę ir sieti nepasitikėjimą mūsų gyvenimo būdu, sako Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto pirmininkas generolas Sean'as Clancy. „Koks yra hibridinio karo tikslas? Tikslas – įbauginti, destabilizuoti, suskaldyti, kurstyti nepasitikėjimą.

Viešumoje kilus klausimams dėl premjerės Ingos Ruginienės ir jos šeimos grįžimo iš Italijos į Lietuvą lėktuvu „Spartan“, kariuomenė teigia, jog iš Vyriausybės kanceliarijos sulaukė prašymo skirti orlaivį visai kelionei. Kadangi jis buvo užimtas, galėjo tik parskraidinti delegaciją namo – tiesa, dėl to dieną turėjo užsilaikyti Italijoje.  „Iš Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas užklausimas dėl orlaivio skyrimo kovo 7-8 dienomis.

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinio Johno Coale'o raginimą atkurti dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos santykius bei jam keliant klausimą dėl baltarusiškų trąšų per Lietuvą gabenimo, Užsienio reikalų ministerija (URM) tikina, jog šalis toliau laikosi ES lygiu sutartų pozicijų šiais klausimais.

Lietuva svarstytų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinio Johno Coale‘o pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas, naujienų portalui Lrt.lt sako premjerė Inga Ruginienė. Tiesa, ji pabrėžia, kad su JAV pasiuntiniu apie galimybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą kalbėta nebuvo. „Su JAV pasiuntiniu niekada jokiu lygmeniu nebuvo kalbėta apie trąšų tranzitą per Lietuvą.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) konstatavus, kad iš „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės automobilius išsinuomavusi„Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą, pats R. Žemaitaitis ketina skųsti priimtą sprendimą. „Skųsime (šiurkštų pažeidimą – ELTA), nu tai ką. Bandysime skųsti“, – po posėdžio ketvirtadienį kalbėjo R. Žemaitaitis. „Toks sprendimas, koks buvo iš visuomenės dėl šito įvykio… Patys matėte – jie argumentų negirdi.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog su Ukrainos gynybos ministru aptarė, kaip būtų galima išvengti incidentų, kada vykstant kariniams veiksmams,dronai patenka į kaimyninių valstybių oro erdves. „Su Ukrainos gynybos ministru aptarėme naujausius incidentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kalbėjome apie tai, kaip reikėtų bendradarbiauti, kad tokių incidentų, kylančių dėl Rusijos kaltės, nebūtų arba jie būtų kuo labiau minimalizuoti“, – teigė Ukrainoje viešintis R. Kaunas.

„Nemuno aušrai“ ir daliai „valstiečių“ atstovų po pateikimo balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymą, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad tai nestiprina valdančiosios koalicijos. Vis dėlto, jis tikisi, kad įstatymo nepalaikantys koalicijos partneriai savo nuomonę pakeis. „Visada smagiau, kai koalicijoje yra vieningas balsavimas. Bet, matyt, tokie dalykai nestiprina koalicijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo J. Olekas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiui Mindaugui Sinkevičiui užsiminus, kad artimiausiu metu bus organizuojama koalicinė taryba, kurioje ketinama aptarti partnerių „Nemuno aušros“ balsavimą prieš Kapčiamiesčio poligoną, „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako tokio posėdžio nebijantis. Politikas taip pat tvirtino nemanantis, jog balsavimas prieš minimą įstatymą kelia riziką tolesniam koalicijos egzistavimui.

Viešumoje vėl iškilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų po pirmadienio incidento, kada Varėnos rajone sprogo ir nukrito dronas, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šalis jau turi pagrindines kovos priemones ir gali jaustis saugiai. „Mes neieškome, bet mes jau darome. Tai yra pagrindinė žinutė. Šiandien jau turime pagrindines sistemas ir tikrai galime jaustis saugiai. Bet turime padaryti dar daugiau.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui, kad su Lietuvos valstybės vėliava būtų leidžiama savo nuožiūra nuolat kelti ir Europos Sąjungos (ES) ir NATO vėliavas. Kaip teigiama teisės akto projekte, šios vėliavos galėtų būti keliamos virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų, taip pat kitais įstatyme numatytais atvejais.

Lietuva nėra vienintelė valstybė, susidurianti su oro erdvę pažeidžiančiais dronais, sako buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Anot jo, kaltinti kariuomenės, esą ši nėra pajėgi apsaugoti šalies oro erdvę, nėra korektiška, kadangi net ir turint išvystytą stebėjimo bei gynybos sistemą negali būti užtikrintas, jog dangus bus saugus. „Tas kiauras dangus yra ne vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Visos (pafrontės – ELTA) valstybės turi tą pačią problemą, visos.

Jeigu bus priimtas Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektas, pirmosios šaudyklos teritorijoje turėtų atsirasti 2028 m. viduryje, sako krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas. „Mūsų deklaravimas, kad poligonas pradės pilnai veikti, yra 2030 m., bet, jeigu priimsime įstatymą, 2027 m. viduryje bus paimamas gyventojų privatus turtas ir nuo tada prasidės projektavimas“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) teigė B. Bieliauskas.

Praėjusią savaitę Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) panaikinus dalį sankcijų Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva remia Vašingtono pastangas išlaisvinti politinius kalinius, tačiau pabrėžia, jog derybos su Minsko režimu yra sunkios. Ministras taip pat tikina, kad Lietuva nepatiria spaudimo peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) ir savo taikomų sankcijų Baltarusijai. „Matome tą galutinį tikslą, kurį nori padaryti JAV.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad geriausiu atveju dronus aptikti galinti sistema Lietuvą pasieks tik 2027–2028 m. Anot jo, tai neįkvepianti žinia, todėl ragina valdančiuosius imtis skubių sprendimų. „Socialdemokratai valdžioje yra pusantrų metų. Jau po vasaros įvykių turėjo būti suprasta aiškiai, kad turi vykti masinė revoliucija dėl oro gynybos ir mažų mažiausiai dėl detekcijos sistemų.

Varėnos rajone nukritus dronui ir viešumoje kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė sako, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais. „Labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) derantis su Minsko režimu, Lietuva savo ruožtu su Baltarusija neturi dėl ko tartis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Anot jo, visos problemos, hibridinės atakos ir provokacijos, kyla būtent iš Aliaksandro Lukašenkos režimo.

Lenkijai atsisakius su Lietuva kurti bendrą Kapčiamiesčio karinį poligoną, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius šiuo klausimu tragedijos neįžvelgia. Anot jo, jau nuo pat pradžių Kapčiamiesčio poligono projektas buvo skirtas tik Lietuvai, o pasiūlymas kurti bendrą poligoną atsirado spontaniškai.  „Manau, kad didelės tragedijos nėra.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus atšaukti sankcijas dviems Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai bei šios šalies kalio įmonei ir „Belaruskalij“, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pabrėžia, kad kiekviena valstybė turi savo užsienio politiką ir tikslus. Socialdemokrato teigimu, kol kas negalima vertinti šio sprendimo, nežinant tikslių jo siekių.

Vilniaus miesto taryba pritarė sprendimui 2026 m. įamžinti prezidento Valdo Adamkaus šimtmetį – bus organizuojamas pagarbos vakaras su kultūrine programa, rengiamas specialus leidinys. „Prezidentas Valdas Adamkus yra Vilniaus garbės pilietis, išskirtinė asmenybė, o jo darbai, vertybės padėjo auginti Lietuvą ir Vilnių.

Šalyje mažėjant gimstamumui, prezidentas Gitanas Nausėda sako – nors vien ekonominėmis priemonėmis demografinių problemų išspręsti nepavyks, nieko nedarant Lietuva juda savotiško „taikaus susinaikinimo“ keliu. „Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu. Aš labai griežtą terminą vartoju, bet man panašu į tai.

Daliai NATO šalių atsisakius padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) dėl susiklosčiusios situacijos Hormūzo sąsiauryje, o vėliau Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trumpui pareiškus, jog nebereikia jokios pagalbos, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog visus nesutarimus pavyks užglaistyti.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą siūloma teikti Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui. „Labai svarbu pagerbti asmenybes, kurios savo darbais stiprina parlamentarizmą ir puoselėja demokratines vertybes.

Nuo trečiadienio vidaus reikalų viceministrės pareigas pradeda eiti Ana Burkovskienė, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM). A. Burkovskienė bus atsakinga už civilinės saugos, svarbių valstybės objektų apsaugos, vidaus reikalų sistemos įstaigų civilinio karinio bendradarbiavimo bei Valstybinio kritinio ryšio tinklo klausimus. Iki šiol viceministrė dirbo vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus patarėja.„Dėkoju vidaus reikalų ministrui už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui ir toliau kritikuojant finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, šiam esą nesusitvarkant su degalų krize, premjerė Inga Ruginienė sako, kad negalima neatsakingai skleisti tam tikrų sprendimų.  „Mes negalime šaudyti tiesiog, kas tik užeina mums į galvą. Mes negalime neatsakingai skleisti tam tikrų sprendimų. Vienam atrodo vienas sprendimas geras, kitam – kitas. Tam yra specialistai, tam yra įsivertinimas ir paskaičiavimas.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną dėl negebėjimo tinkamai tvarkytis su kuro kainų krize, pastarasis teigia, jog sprendimai šios problemos akivaizdoje yra ganėtinai riboti.  „Perskaičiau, ką jis (R. Žemaitaitis – ELTA) sakė. Stengsimės geriau reaguoti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.

Tęsiantis Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, jog Kyjivas nepriims kapituliacinės taikos sąlygų. Anot šalies vadovo, Ukrainos kapituliacija įgalintų Rusiją ieškoti kito taikinio. „Mes tikime tuo, kad Ukraina nepriims kapituliacinės taikos sąlygų. Tiesiog Ukrainai tai bus nepriimtina, Ukrainos tautai, Ukrainos vadovams tai bus nepriimtina. Mes šitoje vietoje juos remsime visomis išgalėmis“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo G. Nausėda.

Lietuva galvotų apie galimą prisidėjimą prie Jungtinių Amerikos Valstijos (JAV) kampanijos prieš Iraną, jei Vašingtonas to paprašytų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, jis pažymi, kad Lietuva dėl natūralių priežasčių nėra ir veikiausiai nebus įtraukta į tokius procesus.

Įmonei „Philip Morris International“ perdavus kovai su kontrabanda skirtus dronus, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narys Mindaugas Lukas sako, jog bepiločiai orlaiviai padės efektyviau stebėti, kur nusileidžia nelegalias cigaretes gabenantys balionai.  „Šitas dronas yra stebėjimo dronas. Pagrindinė jo funkcija arba pagrindinis tokių dronų panaudojimas yra stebėti nusileidimo vietas ir stebėti atvykstančius pasiimti asmenis.

Socialdemokratų laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus apie Kovo 11-osios signatarus, esą šie yra sukilėliai, vadina nesąmonėmis ir teigia, kad „aušrietis“ per daug sau leidžia. „Tai nesąmonės. (...) Visi esame istorijos liudininkai. Net ir aš jau vaikščiojau žeme prieš 36 metus, nors labai mažas buvau.

Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba renkasi į susitikimą, kurio metu aptars politines aktualijas bei pasirengimą artėjančiam politinės jėgos suvažiavimui. „Partijos valdyba aptars politines aktualijas, pasirengimą artėjančiam partijos suvažiavimui, jo organizacinius klausimus, taip pat svarstys galimas statuto pataisas“, – Eltai nurodė LSDP atstovas Andrius Grumadas. Aptars politines aktualijas, pasirengimą partijos suvažiavimui Partijos suvažiavimas vyks gegužę.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje Briuselyje. Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime, ES ministrai aptars Bendrijos atsaką į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Taip pat ketinama aptarti ES indėlį į saugumo garantijas Ukrainai bei finansinę, karinę paramą, atsaką į hibridines Rusijos grėsmes.

Sekmadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus rajono skyrius ketina apsispręsti dėl kandidato į šios savivaldybės merus 2027 metų rinkimuose. Susirinkimo metu taip pat bus pristatytos skyriaus pirmininko Roberto Duchnevičiaus ir tarybos veiklos ataskaitos, aptartos politinės aktualijos bei svarstoma skyriaus kandidatūra į LSDP pirmininkus. Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks 2027 metų pradžioje.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį nusprendė daryti pertrauką proceso nagrinėjime, kuriame Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis ir Valerijus Ivanovas kaltinami dėl padėjimo veikti prieš Lietuvą. Pertrauka daroma iki balandžio 14 d., po to, kai E. Švenčionienė teismo salėje kalbėjo beveik 2 valandas. E. Švenčionienė posėdžio pabaigoje piktinosi, kad K. Juraitį į teismą vežioja policija. Kaltinamoji bandė paklausti, ar policija į teismo posėdžius galėtų vežioti ir ją.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad kovo pabaigoje ketina vykti į Ukrainą aptarti oro gynybos ir pasienio apsaugos temų. „Datos tiksliai nepasakysiu, bet taip, kovo pabaigoje komanda derina vizitą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė R. Kaunas.  „Į Ukrainą vykstame ne tik apie oro gynybą kalbėti, bet ir pasienio, sienos zonos gynybos tema, (aptarsime – ELTA) automatizacijos, robotizacijos galimybes“, – pridūrė jis.

Antradienį Seimui turėjęs būti pateiktas ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo įstatymas nukeltas į kitą savaitę. Toks sprendimas priimtas po liberalo Simono Gentvilo pasisakymo, esą užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas nėra Vyriausybės įgaliotas pristatinėti minimą projektą.  „Liberalų sąjūdis vienbalsiai palaikys šitą projektą, priešingai, negu jūsų koalicijos partneriai.

Vilniuje viešint Moldovos prezidentei Maia'ai Sandu, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sako, jog abi šalys susiduria su Rusijos hibridiniais išpuoliais. Anot jo, patirties su Rusijos spaudimu turinti Lietuva yra pasiruošusi padėti Kišiniovui atremti Maskvos atakas.

Antradienį pirmąją pavasario sesijos dieną Seime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlys pratęsti ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai galiojimą iki 2027 m. pabaigos. Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų.

Iš vizito Vatikane premjerei Ingai Ruginienei su oficialia delegacija bei šeima grįžus karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako konkrečių aplinkybių nežinantis, bet žada pasidomėti situacija. „Gal aš susilaikysiu nuo komentarų, kadangi neturiu visos techninės informacijos. Tai susirinksime informaciją, kokia čia situacija.

Pavasarį Seimui ketinant svarstyti įstatymą dėl poligono steigimo Kapčiamiestyje, o valdančiajai koalicijai vis dar nerandant bendro sutarimo dėl šio projekto, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad kariuomenė padarė viską, ką galėjo. Nors vadas neslepia apmaudo, jog yra piliečių, kuriems nerūpi Lietuvos galimybės apsiginti, tačiau, pasak jo, likusį darbą dabar turės atlikti politikai. „Aš negaliu komentuoti ir palikčiau koalicijos partneriams išsispręsti viduje.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje yra nustatyti keli bandymai įkurti nihilistinio neonacizmo ideologiją propaguojančias grupes, teigiama Lietuvos žvalgybos institucijų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pasak jų, šios ideologijos sekėjais dažnai tampa nepilnamečiai, kurie raginami vykdyti smurtinius veiksmus. „Ši ideologija, palyginti su kitomis dešiniojo ekstremizmo srovėmis, turi keletą bruožų, kurie didina jos sekėjų keliamą grėsmę.

Lietuvos žvalgybai pristačius šių metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog dabartinėje geopolitinėje situacijoje teigti, kad Lietuva yra saugumo sala, būtų neatsakinga ir naivu. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad nuo tolimesnių veiksmų priklausys, kiek Lietuva bus atspari galimoms atakoms ir konfliktams. „Geopolitinė situacija tikrai nelengvėja, ji lieka įtempta, įgyja vis naujų spalvų.

Tyrimą atliekantys prokurorai kol kas nesikreipė į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę dėl demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio – figūruojančio didelio masto korupcijos byloje – neliečiamybės panaikinimo, sako N. Grunskienės pavaduotojas Artūras Urbelis. Pasak jo, ar tokių priemonių prireiks, paaiškės tik atlikus šiuo metu vykdomus procesinius veiksmus.  „Galiu atsakyti, kad, kaip ir minėjome, šiuo metu atliekamas suplanuotas kompleksas procesinių veiksmų.