Vilius Narkūnas

Konservatorius Vytautas Juozapaitis tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Pasak jo, daugiausiai nerimo kelia įstatymo nuostata, pagal kurią nauji pakeitimai įsigaliotų ne naujai, o dabar pareigas einančiai visuomeninio transliuotojo generalinei direktorei.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui naujuoju ambasadoriumi Lietuvoje siūlant skirti teisininką, bankininkystės reguliavimo ekspertą Keithą Noreiką, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad toks asmuo galbūt pagilintų dvišalę partnerystę prekybos ir finansų srityse. „Visada viskas priklauso nuo asmenybės.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas mano, jog į apie pasitraukimą iš viceministro pareigų pranešusio Tomo Godliausko vietą ateis nepartinis asmuo. „Bus geriausias kandidatas, kuris išmano šitą sritį, kad jam nereikėtų kažko tai mokytis, o galėtų tęsti darbus, sustiprinti kai kuriuos sprendimus, galbūt įnešti ir naujų požiūrio kampų“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo R. Kaunas.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė sako besitikinti, kad dėl antradienį Seimo priimtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT).  Kartu B. Davidonytė teigė pirmiausia norinti padėkoti protestuose prieš LRT įstatymo pataisas dalyvavusiems žmonėms, nes pavyko pasiekti, kad didžioji dalis prieštaringų nuostatų būtų pašalintos iš projekto. Apie naujus protestus šiuo metu asociacijos vadovė nekalba.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad su Lietuvoje pirmadienį viešinčia Ukrainos ministre pirmininke Julija Svyrydenko sutarta ir toliau didinti spaudimą Rusijai bei Baltarusijai. Ji taip pat pabrėžė, kad turi būti stiprinamas bendradarbiavimas siekiant Maskvą ir Minską patraukti atsakomybėn už vykdomą agresiją.

Europa susiduria su vienais rimčiausių saugumo iššūkių per pastaruosius dešimtmečius, o Lietuvą supanti aplinka – įtempta ir nenuspėjama, sako premjerė Inga Ruginienė. Anot jos, tokiais laikais NATO svarba tampa dar akivaizdesnė, o Lietuva deda visas pastangas stiprinti savo atsparumą. „Jūsų buvimas čia siunčia stiprią ir svarbią žinią: demokratijos laikosi drauge. Sąjungininkai laikosi drauge.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po skelbto oro pavojaus dėl į Lietuvą įskridusių dronų, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad ne visos sostinės švietimo įstaigos sureagavo tinkamai – tokių galėjo būti apie dešimtadalis. Tačiau jis tikina, jog didžioji dauguma mokyklų ir darželių vadovavosi numatytais algoritmais.  „Čia pasimatė spragos, kurias galime aiškinti įvairiai. Pasimetimas, neatidumas detalėms ar tai informacijai, kuri buvo anksčiau teikta.

Vienas Rusijos pasiteisinimų dėl agresijos prieš Ukrainą tas, kad šis karas matomas kaip šventasis karas prieš šėtoną – Vakarus, interviu Eltai teigė JAV Oliveto universiteto filosofijos ir religinių studijų profesorius Dustinas J. Byrdas. Pasak jo, Ukrainos siekis tapti Vakarų dalimi kelia apokaliptines nuotaikas Kremliui.

PremjerėInga Ruginienė sako, kad formuojant valstybės biudžetą prioritetinis dėmesys bus skiriamas saugumui. Anot jos, būtina pasivyti prarastą laiką, kai prioritetai buvo skirti kitoms sritims.  „Niekas nesame apsaugoti, kiekvieną dieną turime grėsmių. Mes maksimaliai dėsime visas pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai.

Rumunijos rytiniame regione į daugiabutį įsirėžus dronui, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė išreiškė solidarumą rumunams ir teigė, kad tai neturi tapti nauja realybe, prie kurios priprantame.  „Dar vienas drono įsiveržimas NATO rytiniame flange dėl Rusijos karo prieš Ukrainą – šį kartą Rumunijoje, kur buvo sužeisti žmonės. Tai neturi tapti nauja realybe, prie kurios tiesiog priprantame“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė I. Ruginienė.

Latviams jau turint akustinius radarus ir diegiant dronų perėmėjus, kol Lietuvoje visa reikiama įranga dar tik testuojama, premjerė Inga Ruginienė sako, jog Lietuvos sistemos yra labiau pažengusios. Jai antrina ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kuris sako, jog testavimas skirtas tinkamai išnaudoti gynybos biudžetą. „Praktika parodė, kad mūsų sistemos yra tobulesnės ir geresnės. Mes iš tikrųjų dėl saugumo kartu su Estija žengiame gerą žingsnį į priekį nei Latvija.

Kaliningrado srities gyventojams pirmadienį pirmą kartą sulaukus perspėjimų apie oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda teigia negalintis atsakyti, ar tai buvo propagandinė Rusijos akcija ar Ukrainos kariniai veiksmai. Pasak jo, apie galimus veiksmus Kaliningrade jis jau girdi nuo gegužės pradžios. „Kaliningradas čia yra tik platesniame kontekste minėtinas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį pristatys Nacionalinės kibernetinės saugumo būklės ataskaitą, kurioje bus aptariamos šios srities aktualijos, tendencijos ir būsimi darbai. Pristatyme dalyvaus ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Antanas Aleknavičius. Po pristatymo vyks NKSC organizuojami Cyberpusryčiai.

Internetinėje Registrų centro (RC) svetainėje gyventojai nuo pirmadienio vakaro gali pasitikrinti, ar buvo pavogti jų asmens duomenys.  „Prisijungus prie specialaus techninio sprendimo Registrų centro savitarnos sistemoje (reikalingas prisijungimas patvirtinant savo tapatybę elektroniniu būdu), kuriuo naudodamiesi asmenys gali patys pasitikrinti, ar jų asmens duomenys buvo atskleisti“, – rašoma RC svetainėje.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus nusiųsti į Lenkiją dar 5 tūkst. amerikiečių karių, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tiki, jog tai bus ilgalaikis sprendimas.  „Mes girdėjome žinias iš Vašingtono šį rytą ar šią naktį. Mes tikime, kad turėti dislokuotus karius čia yra JAV interesas. Tai efektyviausias atgrasymo būdas, tai pigiausias būdas išlaikyti taiką žemyne. Tai taip pat yra karinė nauda ir JAV“, – žurnalistams Švedijoje teigė K. Budrys.

Po ketvirtadienį paskelbto oro pavojaus fiksavus programėlės LT72 trikdžius, penktadienį šaukiamas institucinis pasitarimas, pranešė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Šiandien fiksuoti LT72 mobiliosios programėlės sutrikimai. Pirminiais duomenimis, sutrikimą lėmė techninės apkrovos. Programėlės pralaidumas jau padidintas, problema sprendžiama, o techninis veikimas toliau stebimas realiuoju laiku“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė V. Kondratovičius.

Daliai opozicijos kritikuojant krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, jog šis dalyvavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstyme Seime, kol Utenos apskrityje paskelbtas oro pavojus, pats ministras teigia, jog dalį laiko turi skirti ir darbui parlamente. Visgi jis akcentuoja, kad paskelbus apie oro atakų pavojų jis prioritetus persidėliojo ir iškeliavo dirbti į ministeriją. „Aš esu ir Seimo narys, tad mano pareiga yra bent dalį laiko skirti ir Seimui.

Trečiadienį į Lietuvos oro erdvę įskridus ir vėliau iš radarų dingus dronui, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad paieškos teritorija buvo susiaurinta. Anot jo, apžiūrėta 70 proc. teritorijos, tačiau kiek laiko truks paieška – neaišku.  „Šiuo metu dar kol kas vyksta (paieška – ELTA). Negavau jokios informacijos, kad jau būtų rastas. Pajėgos sustiprintos. Šiek tie susiaurintas yra rajonas, nes apie 70 proc. mums pavyko vakar išžiūrėti, tai dar liko arčiau sienos tas procentas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako matantis galimybę keisti Lietuvos Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje dislokuoti branduolinį ginklą.  „Įvertinant tą situaciją, kurioje esame, geopolitinę situaciją, kas darosi, manau, tikrai verta tą dalyką padaryti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė J. Olekas. Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) vykdant karinių pajėgumų Europoje peržiūrą, prezidento Gitano Nausėdo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kol kas Lietuvai dėl šio klausimo nėra nei džiuginančių, nei liūdinančių žinių. „Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad visiškai nėra jokių indikacijų. Taip, vyksta diskusijos su Pentagonu, su Amerikos vadovybe. Tačiau kol kas negalėčiau nei nuliūdinti, nei nudžiuginti. Realiai situacija yra valdoma.

Seimas antradienį imsis svarstyti Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymą ratifikuoti konvenciją, kuria būtų įsteigta Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ji priimtų sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo.  Praėjusio balsavimo Seime metu, už ministerijos siūlomą projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai. Balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Utenos rajone radus nukritusį droną, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną imtis lyderystės ir bepiločių detekcijos priemonių ieškoti mezgant dialogą su startuolių bendruomenėmis. Visgi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigia, jog su gynybos pramonės atstovais yra kalbama, tačiau, pasak jo, rezultatų, kol kas nėra. „Nepamirškime mūsų vienaragių bendruomenės. Jie turi galimybių spręsti.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas į Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas teiks Alinos Jakavonienės kandidatūrą. Tuo metu lygių galimybių kontrolierės pozicijoje siūloma palikti dabar įstaigai vadovaujančią Birutę Sabatauskaitę. Šie siūlymai numatyti antradienį registruotuose J. Oleko potvarkiuose.

Antradienį Seimui bus pateiktas Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymas ratifikuoti konvenciją, kuria būtų įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ji priimtų sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo.  Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, minima komisija bus nauja administracinė institucija, peržiūrėsianti, vertinsianti ir priimsianti sprendimus dėl prašymų atlyginti žalą ar nuostolius, kuriuos sukėlė Rusija, užpuolusi Ukrainą.

Pirmadienį sostinės Katedros aikštėje pradėta pirmoji Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko inicijuota parašų rinkimo akcija, kuria, savivaldybės administracijos teigimu, siekiama paskatinti Lietuvos imigracijos politiką stiprinančius sprendimus.

Seimo konservatoriai ir liberalas Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydami, jog ši nustatytų, ar socialdemokratas Gintautas Paluckas nepadarė šiurkštaus rinkimų kodekso pažeidimo. Kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad G. Paluckas 2024 m. rugpjūtį pasirašė ir VRK pateikė kandidato į Seimo narius anketą, kurioje į klausimą, ar turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę ar baudžiamojo kodekso (BK) priemonę, politikas atsakė neigiamai.

Naujasis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad sprendimas dėl galimų pokyčių valdančiojoje koalicijoje bus priimtas, atsižvelgus į naujas aplinkybes bei pastarojo meto politinius skandalus. „Turime atsižvelgti į naujas politines aplinkybes, skandalus, kurie paliečia įvairias politines organizacijas, ne tik tas, kurias mes turime kaip koalicijos partnerius, bet paliečia ir galimus kandidatus, kurie gali būti partneriais“, – pirmadienį LRT radijui teigė M. Sinkevičius.

Į Vilnių penktadienį ketina atvykti euroskeptiškomis ir antiukrainietiškomis pažiūromis garsėjantis lenkų politikas Grzegorzas Braunas. Tai ketvirtadienį savo įraše socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje patvirtino jo vadovaujama partija „Lenkijos karūnos konfederacija“. „Lenkų parado išvakarėse Vilniuje susitikime aptarti tiek gyvenantiems šalyje, tiek išsibarsčiusiems po visą pasaulį lenkams svarbių klausimų. Mums, lenkams, kad ir kur jie gyventų, jie yra svarbūs.

Tęsiantis diskusijoms apie galimus demografinės krizės sprendimo būdus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suvažiavimo metu priėmė rezoliuciją, kuria įpareigoja Seimo frakciją ir Vyriausybę užtikrinti sprendimus prioritetinėse gimstamumo, visuomenės sveikatos ir grįžtamosios migracijos srityse. „Lietuvoje yra senstanti visuomenė, o viena iš didžiausių jos problemų – žemas gimstamumas, kuris 2025 metais dar sumažėjo.

Laikinai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius penktadienį išrinktas šios politinės jėgos pirmininku. Rinkimuose jį palaikė 503, prieš balsavo 29 suvažiavimo dalyviai.   „Ir lauktas, ir įpareigojantis sprendimas. Nebus lengva, to pasitikėjimo reikės per visą darbo laiką. Tikiu, kad būsite mano palydovai, patarėjai, išminties šaltinis, kritikai“, – LSDP suvažiavime kalbėjo išrinktas M. Sinkevičius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa parodė, kad 40 proc. gyventojų pritartų Konstitucijos pataisai, kuri leistų Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų branduolinį ginklą. Apklausa atlikta Prancūzijai siūlant stiprinti Europos branduolinį atgrasymą. Jos metu respondentų klausta, ar jie pritartų Konstitucijos pataisai, leidžiančiai šalyje dislokuoti branduolinį ginklą, jeigu Lietuva nuspręstų jungtis prie branduolinio atgrasymo iniciatyvos.

Praėjusių metų bendradarbiavimo su Vokietija procesą apžvelgusi Užsienio reikalų ministerija (URM) Vyriausybei rekomenduoja stiprinti dvišalius šios šalies ir Lietuvos ryšius švietimo, partinės ir parlamentinės diplomatijos srityse. Praėjusios savaitės Vyriausybės pasitarime užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė Lietuvos santykių su Vokietija strateginių gairių įgyvendinimo veiksmų plano rezultatus. Akcentuota, kas pernai padaryta gynybos srityje.

Galbūt Lietuvos socialdemokratų pirmininko (LSDP) rinkimai galėtų tapti postūmiu apsispręsti dėl koalicijos pokyčių, svarsto Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime seniūnas Lukas Savickas. Visgi, anot jo, šiuo metu rimtų pokalbių dėl pokyčių valdančiojoje daugumoje nevyksta. „Mes nuosekliai kartojame tą patį, kad yra dvi esminės sąlygos, kad tos diskusijos galėtų prasidėti. Pirmas – socialdemokratų apsisprendimas, ar darbas su koalicijos partneriu „Nemuno aušra“ yra toliau įmanomas.

Visuomeniniam transliuotojui kreipusis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) dėl Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko neva nedeklaruotos lobistinės Internetinės žiniasklaidos asociacijos (IŽA) įtakos, pastarosios vadovė Lina Bušinskaitė teigia, jog visi susitikimai buvo deklaruoti.  Savo ruožtu darbo grupėje asociacijos narių dalyvavimo, pasak jos, deklaruoti nereikėjo – tą paaiškino ir pats VTEK.

Seimui ketinant apsispręsti dėl poligono Kapčiamiestyje steigimo, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog anksčiau projekto nepalaikę parlamentarai ir toliau jo nepalaikys. Pasak jos, kai kurie politikai stengėsi stabdyti projektą, o tai jau prilygintina kenkimui. „Matau, kad Seime keli nariai labai aktyviai veikia mėgindami stabdyti šį klausimą. Netgi ne tiesiogiai prieštarauti, bet stabdyti, atidėti, paimti pertraukas.

Viešoje erdvėje ir toliau netylant kalboms apie galimą koalicijos pasikeitimą, premjerė Inga Ruginienė sako, jog visiems reikėtų mažiau kištis į šį procesą – socialdemokratai patys priims reikiamus sprendimus. „Manau, kad geriau būtų, jeigu mažiau visi kištųsi į šitą procesą ir leistų mums patiems padaryti sprendimus. Tai turėtų būti ne viešo aptarimo klausimas, o mūsų viduje padaryti sprendimai, diskusijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Ruginienė.

Iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinus prezidento paskirtam Giedriui Jucevičiui, šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia ketinantis į jo vietą skirtį tokį asmenį, kuris nebūtų susijęs su politinėmis partijomis. „Aš manau, kad turėsime galimybę išlaikyti tam tikrus procesus. Norėčiau, kad tai būtų atranka, kad man būtų pateikti keli kandidatai, iš kurių aš galėčiau pasirinkti“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas nesureikšmina parlamentarų Igno Vėgėlės ir Rimo Jono Jankūno pasitraukimo iš valdantiesiems priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos. „Mišri grupė nėra kažkokia už brūkšnio esanti Seimo dalis. Jie taip pat gali aktyviai dalyvauti“, – antradienį Seime teigė J. Olekas.

Antradienį Seimui bus pateiktas siūlymas keisti įstatymą, kad paramą valstybės įstaigos galėtų priimti ne tik paslaugomis, tačiau ir darbais – taip sostinėje stovinčius Maskvos namus verslas galėtų nugriauti savo lėšomis. Dabartiniame įstatyme įtvirtintas baigtinis labdaros ir paramos dalykų sąrašas – piniginės lėšos ir bet koks kitas turtas, 1,2 proc. kasmetinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, suteiktos paslaugos, tačiau aiškiai neįvardyta, kad paramos dalyku gali būti ir darbai.

JAV derasi su Baltarusija, o specialusis pasiuntinys Johnas Coale'as mano, kad Lietuvai derėtų apsvarstyti susitikimą su kaimyninės šalies atstovais. Parlamentaras Ignas Vėgėlė teigia, kad JAV interesai atitinka Lietuvos. Jam oponuojantis Laurynas Kasčiūnas kritikuoja tokią poziciją sakydamas, kad siekdamas sankcijų nutraukimo Minskas sukuria dirbtinę problemą ir siūlo sėstis prie derybų stalo. „Apskritai tarptautiniuose klausimuose veikia vien tik interesai.

Į Lietuvą ketinantis atvykti euroskeptiškomis ir antiukrainietiškomis pažiūromis garsėjantis lenkų politikas Grzegorzas Braunas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas išduoti leidimą renginiui prie Adomo Mickevičiaus paminklo.  „Savivaldybė sulaukė kreipimosi išduoti leidimą renginiui: gegužės 1 d. vakare organizacija „Konfederacja Korony Polskiej“ nori organizuoti renginį prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog dabartinė valdančioji koalicija gali keistis, tačiau sprendimą dėl to turi priimti patys socialdemokratai. Šalies vadovas taip pat teigia nenorintis kištis į partijų reikalus, bet pabrėžia, jog saugumas ir užsienio politika turėtų išlikti prioritetu.

Generalinei prokurorei siekiant pareikšti įtarimus parlamentarui Sauliui Skverneliui dėl kyšininkavimo, jis sako, jog jo politinė karjera yra baigta. Anot Seimo nario, taškas politikoje yra padėtas visam laikui. „Mano atsakomybė jau yra tokia, kad galiu pabrėžti, jog viskas, politinė karjera baigta.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei ketinant kreiptis į parlamento narius dėl buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia besitikintis, jog politikas neprašys sudaryti komisijos ir procesas vyks supaprastinta tvarka. „Kaip žinote, procedūriškai po generalinės prokurorės prašymo Seime turėtų būti sudaryta komisija neliečiamybės panaikinimo prašymo pagrįstumui tirti.

Simpatijų Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui neslepiantis „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nemato tragedijos dėl partijos „Fidesz“ pralaimėjimo. Budapešte parlamento rinkimus stebėjęs „aušrietis“ taip pat pabrėžė, esą šie rinkimai parodė, kad Rusijos įtaka yra susilpnėjusi.  „Labai gerai parodė šitie rinkimai, kad Rusija nebegali kištis ir nesikiša į vidaus politikos klausimus, nebeturi įtakos ir vis dėlto žmonės savaip eina balsuoti.

Generalinei prokuratūrai siekiant pareikšti įtarimus parlamentarui ir buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui dėl kyšininkavimo, pastarasis sako ikiteisminio tyrimo detalių nekomentuosiantis. Politiko teigimu, žurnalistams į klausimus bus atsakyta kitos savaitės antradienį Seime. „Pakomentuosiu, kai Seime būsiu. Tai, matyt, kitos savaitės antradienį. Dabar turbūt nėra prasmės didelės kažką daryti“, – Eltai penktadienį teigė S. Skvernelis.

Generalinei prokuratūrai siekiant pareikšti įtarimus parlamentarui ir buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui dėl kyšininkavimo, jo partietis Virginijus Sinkevičius sako norintis atsiprašyti visų, kuriuos sukrėtė pastarosios naujienos. „Žinau, kad žodžiai menka paguoda, tačiau noriu nuoširdžiai atsiprašyti visų, kurių tikėjimą demokratų bendruomene sudrebino šiandienos naujienos“, – ketvirtadienį vakare „Facebook“ skelbė V. Sinkevičius.

Iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) norima padaryti valstybinį transliuotoją, vykdantį Vyriausybės užsakymus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė išreiškia abejones, kad valdantieji išgirs LRT pataisoms prieštaraujančiųjų nuomonę. „Labai garsiai girdisi koalicijos atstovų įvairūs siūlymai kištis į visuomeninio transliuotojo turinį. Tai yra projektas ir yra dar papildomos pataisos, kurios viena už kitą pavojingesnės, mano vertinimu.

Skelbiama, kad į Vilnių gegužę atvyksta euroskeptinėmis ir antiukrainietiškomis pažiūromis pasižymintis, radikalios dešinės partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ pirmininkas Grzegorzas Braunas. „Kviečiame į susitikimą su G. Braunu Vilniuje gegužės 1 d.“, – skelbiama partijos „Facebook“ paskyroje. „Lenkų parado Vilniuje išvakarėse susitikime ir pakalbėkime apie klausimus, kurie svarbūs lenkams – tiek gyvenantiems šalyje, tiek išsibarsčiusiems po visą pasaulį.