Vaida Girčė

Kaišiadorių rajono Kalvių kaimo gyventojai netikėtai sužinojo tapę gamtos teršėjais. Žmonės nuo sovietmečio nuotekas leido į šulinius, nuosėdas periodiškai išveždavo, o likusį vandenį išleisdavo į pievą. Po skundo tyrimus atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša viršyta iki dešimties kartų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kalviuose, Kaišiadorių rajone teka įtartinai drumzlinas upelis. Vamzdis nuvestas iš nuotekų šulinio. Ir tokių šulinių yra ne vienas.

Pražydę laukai ir pievos dovanoja gausybę gamtos gėrybių. Tik svarbu žinoti, ką rinkti ir kaip ruošti. O vaistažolės veikia ir kaip stipriausi antibiotikai, gydo traumas ir padeda išvalyti po žiemos apsunkusį organizmą. Tad siužete išvysite, ką ir nuo ko naudoti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Laukus ryškiai geltonai nudažė kiaulpienės. Tad vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Marius Lasinskas ragina paskubėti ir prisiskinti šių gamtos dovanų.

Kauno klinikose duris atvėrė nauja vaikų reabilitacijos klinika, kurioje pacientų antplūdis. Nors naujausi metodai, kvalifikuoti specialistai ir net robotai džiugina sergančių vaikų tėvus, deja, nemokamų paslaugų pacientams vis dar labai trūksta. Sveikatos apsaugos ministrė sako, tam, kaip visada, pinigų nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Motociklų gerbėjai tik šeštadienį oficialiai atidarė sezoną, tačiau jis jau paženklintas mirtimis. Pirmosios motociklininkų aukos – Kaune. Net dvi avarijos įvyko naktį – jose žuvo du motociklininkai. Vienam jaunuoliui tebuvo 19, kitam žuvusiajam– 27. Jonavos gatvė Kaune naktį uždaryta. Matyti du apdaužyti automobiliai ir ant šono parvirtęs motociklas. Po visą kelią mėtosi nuolaužos. Čia pusę dešimtos vakaro įvyko skaudi avarija.

Kaišiadorių rajono Dovainonių kaimo gyventojai jau daugybę metų kenčia dėl didžiulės smarvės, kuri šylant orams tik stiprėja. Ji sklinda nuo tvenkinių, kur daugiausia subėga nuotekos iš netoliese esančios įmonės. Šios atstovai sako, kad vėliau viskas išvaloma. Bet žmonės įtaria, kad dalis nevalytų nuotekų patenka į upelius, o jais gal ir į Kauno marias. Tad neapsikentę tvaiko gyventojai vis kviečia aplinkosaugininkus. Šie ima mėginius ir vykdo tyrimą.

Sadistiškas poelgis sukrėtė gyvūnų mylėtojus. Jonavoje rastas virvėmis supančiotas ir į maišus įkištas šuo, snukis taip pat užveržtas virve, o po kaklu pakabinta plyta. Kalytę pavyko išgelbėti ir ji pamažu atsigauna, o jonaviškiai suskubo aiškintis, kas kankino šunį. Tyrimą pradėjo ir policija.  Kraupų radinį naktį išvydo jonavietė Sandra, kai prie degalinės išgirdusi gailų inkštimą ėmė apžiūrinėti pakrūmes.

Prabėgo jau dveji metai, kai Milana dėl sunkios ligos spinalinės raumenų atrofijos gavo itin brangų gydymą – genų terapiją. Iki tol beveik nejudėjusios mergytės gyvenimas stipriai pasikeitė – ji mokosi vaikščioti, žaidžia, mina dviratį. Deja, Milana vis dar tebėra vienintelis vaikas, gavęs genų terapiją, tam daugiausia pinigų suaukojo žmonės.

Šuns dienos proga į daugelį Lietuvos įstaigų darbuotojai atėjo su savo augintiniais. Gausybė jų susirinko ir Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionea. Tačiau vieniems tai buvo retenybė, o kitiems kasdienybė. Lietuvos jėgos struktūrose dirba apie 200 keturkojų pareigūnų, kurie ieško sprogmenų, žmonių, draudžiamų daiktų, tramdo nusikaltėlius ar seka kontrabandininkų pėdsakais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gausiai sužydo Botanikos sodo Kaune tulpių kolekcija. Specialistai džiaugiasi, kad prasiautusi kruša ir liūtis nenuniokojo tulpių žiedų, tad grožiu stebina nuo pačių seniausių iki naujausių veislių, o pasigrožėti įmantriais tulpių žiedais čia traukia gausybė lankytojų. Apžiūrinėdami į saulę žiedus iškėlusias tulpes žavisi būriai VDU Botanikos sodo lankytojų. Šilumos palepintos pavasario karalienės šiemet sužydo gana anksti.  Nustebę ir botanikai.

Pakaunėje kilęs gaisras iš kone hektaro plote stovinčių ūkinių pastatų ir garažų paliko tik apanglėjusių plytų krūvą. Sudegė ten žmonių laikyti rakandai, sodo įranga, automobilius dar spėjo patraukti. O štai Žaliakalnyje jau pirmosios šašlykų sezono pasekmės – galimai nuo kepsninės supleškėjo ūkinis pastatas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Milžiniškos liepsnos skrodė naktinį dangų pakaunėje Voškoniuose, pleškėjo kadaise buvę tvartai, paversti sandėliukų ir garažų masyvu.

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Gamtoje įsibėgėja paukščių tuoktuvių metas. Bene labiausiai savo gracingais šokiais stebina gervės. Dažniausiai meilintis pradeda patinėlis, o štai patelė nebūtinai visada jam atsako tuo pačiu. Laukai aidi ir nuo čaižių gervių balsų. Pasak ornitologų, visi paukščiai turi savitas tuoktuvių tradicijas, tik ne viską žmonės pastebi.  Čaižūs gervių klykavimai pavasarį aidi laukuose – paukščiai mėgaujasi buvimu drauge. „Įdomu tai, kad gervės net sugeba sutrimituoti sinchroniškai.

Kaune, Jurbarko gatvėje supleškėjus vieno aukšto mediniam namui, pareigūnai netrukus sulaikė ir įtariamą padegėją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Pirmadienio rytą milžiniškos liepsnos apėmė medinį namą Vilijampolės mikrorajone. Aplink pasklido aitrūs tirtši dūmai, ugniagesiai iš namo išvedė 3 žmones, o ketvirtąjį netoliese sulaikė policija. Kaimynai nujautė artėjančią nelaimę Aiškėja, kad 34-erių metų vyras greičiausiai padegė namą ir bandė sprukti.

Kaunas įspūdingai pasitinka Lietuvos genijaus, kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta paroda, kurioje pagrindinės temos – jūra ir kosmosas. Joje – kelios dešimtys paties menininko darbų ir daugybė jo amžininkų ir bendraminčių kūrinių. Minint 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, žiūrovų laukia unikali proga – jie išvys iki šiol niekur nerodytą paveikslų triptiko „Rūstybė“ trečiąją dalį.

Smalsumas vos nepražudė septynmečio. Įlindęs pro langą į III forto pastatą, berniukas klaidžiojo jame ir nepastebėjęs angos žnektelėjo žemyn. Laimė, aukštis nebuvo didelis, tad vaikas atsipirko tik menkais sužeidimais. Forto prižiūrėtojai sako, girdėję kalbant, kad mažamečiui vidun patekti padėjo tėvas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ugnis suniokojo didžiulį restoraną su viešbučiu Kaišiadorių rajone. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo šalia pastato buvusiame automobilyje, o vėliau persimetė ir į patį pastatą. Gesinti gaisro sulėkė aplinkinių rajonų ugniagesiai, prireikė ir pastiprinimo iš Kauno. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Į Kaišiadorių rajone Bačkonyse šalia automagistralės Vilnius-Klaipėda esantį žinomą didžiulį restoraną su viešbučiu ir konferencijų centru įsisuko ugnis.

Smarkiai išaugus bebrų populiacijai Lietuvoje medžiotojai vienija jėgas ir pavasarį rengia bebrų medžiojimo varžytuves. Šiemet jose dalyvavo 18 komandų, atvyko ir svečių iš Estijos bei Lenkijos. Bebrai pridaro ypač daug žalos ūkininkams, užtvenkia laukus ir paskandina pasėlius, šeimininkauja ir miestuose. Tad tokios medžioklės padeda efektyviai reguliuoti aštriadančių populiaciją. Lietuvoje buvo surengtos bebrų medžiojimo varžytuvės. Medžiotojai įvairiais būdais bandė sučiupti savąjį laimikį.

Naudos iš gamtos ieškantys gyventojai skuba į Lietuvos miškus, kur gausiai žaliuoja meškinio česnako plotai. Žmonės juos skina pilnais krepšiais ir giria dėl unikalių savybių. O specialistai patvirtina, kad šis augalas itin vertingas. Ir nors jis nebėra saugomas, prašo tausoti meškinio česnako plantacijas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Po uosiais, kur geras dirvožemis, drėgmė ir pavėsis plyti meškinio česnako sąžalynai. „Aromatas tai… ai, labai skaniai kvepia.

Įsibėgėja autostradoje esančio blogiausio šalies tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai. Tačiau Lietuvoje yra apie 300 tiltų, kurių tarnavimo laikas baigiasi, o kas ketvirtas Lietuvos kelias laikomas blogos būklės. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad galėtų atlikti daugiau remonto darbų, bet trūksta pinigų, tad Susisiekimo ministerija steigia Kelių fondą, o kad surinktų daigiau lėšų į jį, didins mokamų kelių skaičių.

Kėdainių pašonėje jau intensyvus darbymetis. Ūkininkai sodina ankstyvas bulves ir su nerimu žvalgosi į pernykščio derliaus aruodus, kurie sparčiai senka. Sako, iki naujojo derliaus lietuviškų bulvių gali ir pritrūkti, mat stinga saugyklų ir sunku išlaikyti kokybiškas bulves. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šalia Kėdainių jau prasideda bulviasodis. Traktoriai verčia vagas, o darbininkai vos spėja suktis – ankstyvos bulvės jau su daigeliais, tad reikia elgtis itin atsargiai.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai pluša rinkdami ir aižydami pušų kankorėžius. Ir sako, kad nerimo daug, mat šiemet jų net 4 kartus mažiau nei derlingais metais. O štai eglių kankorėžių net nebuvo, ką rinkti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienintelėje Lietuvoje ir moderniausioje Europoje kankorėžių aižykloje ūžia įrengimai.

Kauno savivaldybė pradėjo kovą su parkus okupuojančiais ir visur dergiančiais kovais ir varnomis ir ėmė ardyti jų lizdus. Gyventojai piktinasi, nes tą daryti šiuo metu draudžiama. Tačiau šį kartą darbininkai turi specialų leidimą iš Aplinkos apsaugos departamento, esą tai – vienintelė išeitis bent kiek sumažinti šių paukščių populiaciją. Suburzgia pjūklas ir žemėn krenta medžio šaka su kovarnio lizdu, kitus tiesiog rankomis nuima.

Kaunas kyla į kovą su nedrausmingais vairuotojais, kurie užstato konteinerius ir įvažiavimus į kiemus. Taip kyla problema ne tik laiku išvežti šiukšles, bet ir patekti pas ligonį ar gesinti gaisro. Tad kiemuose dygsta automobilių statymą tam tikrose vietose draudžiantys ženklai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kiemai tokie prigrūsti automobilių, kad šiukšliavežiui, norint privažiuoti iki konteinerių, tenka įveikti sudėtingą kliūčių ruožą.

Kauno valdžia nusprendė biudžeto pinigais tvarkyti daugiabučius, kurie svarbūs miesto įvaizdžiui. Pirmasis – visai netoli savivaldybės. Jo išorės remontui paskyrė net 700 tūkstančių eurų, namo gyventojams nereikės pridėti nė cento. Toks išskirtinis valdininkų dosnumas vienam namui kai kuriems kauniečiams ėmė kelti įtarimų.  Kanto gatvėje 24 numeriu pažymėtas daugiabutis – vienas iš dviejų, kurie sulaukė išskirtinio Kauno valdžios dėmesio.

Prienuose aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė mirė Kauno klinikose, dar dėl vieno paauglio gyvybės kovoja medikai. Savivaldybė skubiai šaukia pasitarimus, ragina tėvus būti budrius ir stiprina psichologų pajėgas. O medikai sako, kad pastaruoju metu apsinuodijimų tik daugėja.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Siaubinga žinia sukrėtė Prienus. Iš Prienų į Kauno klinikas per savaitę atvežti du penkiolikmečiai paaugliai, apsinuodiję aušinimo skysčiu, kurio, kaip įtariama, išgėrė specialiai.

Kaune duris atvėrė atnaujinti Čiunės Sugiharos namai, kurie nukelia į itin sudėtingą laikmetį – 2-ojo pasaulinio karo pradžią. Kaune gyvenęs didvyriu vadinamas Japonijos diplomatas Č. Sugihara išgelbėjo tūkstančius žydų, suteikęs jiems vadinamą gyvybės vizą – galimybę išvykti ir taip išvengti mirties. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dienos centrą lankantys garbaus amžiaus sulaukę Kauno senjorai mėgsta pasipuošti ir taip nustebinti patys save. O labiausiai laukia juos aplankančių Kauno kolegijos studenčių, būsimų grožio specialisčių. Procedūromis mėgaujasi ir moterys, ir vyrai – tik poreikiai jų skirtingi. O susitikimai naudingi visiems, senjorai jaučiasi žvalesni, o studentės – įgijusios patirties.

Vis daugiau žmonių šiomis savaitėmis plūsta į miškus – tūkstančiai lietuvių užsikrėtę ragų ieškojimo karštine. Dėl įspūdingo trofėjaus paieškų kai kurie ima net atostogas, o įveiktus kilometrus skaičiuoja šimtais. Deja, girininkai pastebi, kad vis dar daug ir nesupratingų ieškotojų, besivaikančių dabar palikuonių besilaukiančias pateles.  Įspūdinga brandaus elnio ragų karūna – tai pirmasis šiemet Donato rastas trofėjus. Vyras sako, elnią stebėjo savaitę.

Kasmet Lietuvoje vyksta įvairiausi rinkimai. Dėl titulų varžosi sportininkai, gražuolės, verslininkai, ir net vaistažolės. Šiemet tautiečiai verčiausiu vaistiniu augalu išrinko medetką. Šis augalas itin plačiai tyrinėjamas, pasižymi priešuždegiminiu ir net priešvėžiniu poveikiu. Gyventojai medetkos naudą žino, dažnai vartoja su kitom vaistažolėm ir netgi eksperimentuoja gamindami patiekalus.

Konservatorių suvažiavimas Kaune spalvingas - prasidėjo trankiai su roko muzika, kunigo palaiminimu ir tautinėmis dainomis. Susirinkę konservatoriai oficialiai partijos pirmininku patvirtina Lauryną Kasčiūną. Ir čia sulaukia partijos patriarcho Vytauto Landsbergio pamokymų,  mesti šalin apkalbas ir pavydą. Konservatoriai išsako ir savo ambicijas. Būsimuose rinkimuose jie tikisi ne tik paimti valdžią Kaune, bet ir šalyje. Jei kas prisnūdo, roko muzika tikrai prižadino.

Šiemet paminėtos jauniausio Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo 140-osios metinės. A. Stulginskis aukščiausią politinį postą tarpukariu užėmė sulaukęs vos 35-erių, tačiau baigęs politiko karjerą grįžo ten, kur traukė širdis – prie žemės.  Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai pagerbė vieną sąjungos steigėjų ir pirmąjį vadovą Aleksandrą Stulginskį. Šiemet minimos 140-osios jo gimimo metinės.

Kauno klinikų medikai meta gelbėjimosi ratą skausmo kamuojamiems pacientams, taikydami jiems modernų gydymo būdą.  Elektriniais impulsais padeda iki minimumo sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą. Metodą išbandę pirmieji pacientai džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu.  Siaubingas skausmas kelerius metus buvo nuolatinis 59-erių Aivaro palydovas. Be vaistų – nė iš vietos.

Kauno valdžia siūlo padengti visas išlaidas gyventojams, kad šie pritaikytų po daugiabučiais esančius rūsius priedangoms. Tačiau žmonių tai beveik nedomina. Per pusmetį savivaldybė gavo vos 5 paraiškas. Net ir pastarųjų savaičių nerimastingi politiniai įvykiai pasaulyje žmonių aktyvumo nedidina.

Psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusių vaikų skaičiai kasmet auga, o, kaip sako mokiniai, įsigyti tabako gaminių ar elektroninių cigarečių galima ne tik įvairiose internetinėse platformose, bet ir kone kiekvienoje mokykloje – jas platina patys mokiniai. Įstaigos bando įvairiais būdais pažaboti šią mokinių ydą, perka įvairius detektorius ir mokyklas ginkluoja vaizdo stebėjimo kameromis.

Kaunas kyla į kovą su vairuotojais, automobilius statančiais draudžiamose vietose ir taip trukdančiais kitų žmonių eismui. Tokias mašinas tiesiog priverstinai nuveža į saugomą aikštelę, tad norintiems jas atsiimti pažeidėjams tenka gerokai paploninti pinigines. Vairuotojai pyksta, mat dažnai mašiną pastatyti tvarkingai arti reikiamos įstaigos yra neįmanoma, o grįžęs gali jos neberasti.  Kruopščiai įtvirtintas „Volkswagen Passat“ pakyla į orą ir keliauja ant automobilvežio.

Jaunieji medikai skelbia gąsdinančią žinią, kad didžioji dalis medicinos darbuotojų nėra pasirengę dirbti karo sąlygomis. Trūksta elementarių praktinių mokymų bei įgūdžių tobulinimo. Kas šeštas medikas net nežino, kad jis yra karo prievolininkas ir kur jam reiktų atvykti atėjus dienai X. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas primena kolegoms, kaip teisingai uždėti turniketą, žmogui patyrus sunkią traumą, kai kraujas gausiai plūsta iš žaizdos.

Aiškėja daugiau detalių apie trečiadienį dviejų žmonių gyvybes nusinešusią avariją Kauno rajone. Liudininkai teigia, kad į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusios „Škoda Fabia“ vairuotojas galėjo būti apsvaigęs, o galimai prieš mirtiną avariją lengvąjį automobilį mačiusi liudininkė tvirtina, kad dėl keisto vairavimo ji kreipėsi ir į policiją. Trečiadienį apie 13 val. 7 min.

Mirtina avarija Kauno rajone Šakių plente pareikalavo dviejų žmonių gyvybių. Į priešpriešinę eismo juostą trečiadienio popietę įvažiavo ir į miškovežį įsirėžė lengvasis automobilis, juo važiavę du vyrai žuvo. Liudininkai įtaria, kad jie buvo apsvaigę. Miškovežio vairuotojas išvežtas į ligoninę.  Kaip ketvirtadienio rytą skelbia ELTA, Kauno rajone trečiadienį automobiliui susidūrus su miškovežiu, avarijoje žuvo du vyrai.

Berniukų tvirkinimu kaltinamo Remigijaus Jakščio byloje – liudininkų apklausos. Tuomet buvę paaugliai dabar atskleidžia, kas dėjosi viešbučiuose, kelionių į užsienį metu. R. Jakštys su berniukais rengė atvirumo ir paslapčių žaidimus, dažnai juos liesdavo ir glostydavo. Mergaičių į tuos vakarinius pasibuvimus nekviesdavo, o vaikinai po jų vaikščiodavo susigūžę ir tylūs. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže.

Mažametę mergaitę pagrobęs ir skriaudęs Gediminas Filipavičius, įtariama, savo keistai įrengtuose garažuose išprievartavo dar dvi moteris. Apie šiuos nusikaltimus teisėsauga sužinojo, kai analizuodama nepilnametės pagrobimo byloje surinktus įrodymus peržiūrėjo Filipavičiaus darytus vaizdo įrašus. Juose ir aptiko prievartos vaizdus. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže.

Pirmadienį prieš vidurdienį Kaune ugnis įsiplieskė 16 aukštų daugiabutyje. Liepsnojo viršutinis aukštas. Ugniagesiai evakavo apie dešimt žmonių, laimė, niekas nenukentėjo, tik iš uždūminto buto ugniagesiai išvedė moterį.  Tiršti dūmų kamuoliai, pro kuriuos plyksčioja ugnies liežuviai – tokį gaisro vaizdą daugiaaukštyje Plechavičiaus gatvėje užfiksavo kauniečiai.

Eilinė techninė avarija Kaune virto konfliktu su policininkais, ašarinėmis dujomis, antrankiais ir protokolais. Aiškintis avarijos aplinkybių iškviesti pareigūnai, baigę darbą paprašė patraukti mašinas, bet vairuodama viena avarijos dalyvė nepaleido iš rankų telefono, tad užsidirbo protokolą. Po tokios žinios įsiaudrinęs moters vyras ėmė plūstis, pareigūnai jį surakino, purškė ašarinių dujų ir taip pat nubaudė.

Pakaunėje, Karmėlavoje, gausios aplinkosaugininkų pajėgos ieško galimų upelio teršėjų. Sujudimas kilo po to, kai apie taršą socialiniuose tinkluose parašė žinomas ekonomistas. Dalis galimų teršėjų jau įvardijami, nors ne visi sutinka su jiems mestais kaltinimais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pakaunėje gyvenantis žinomas ekonomistas šį kartą kalba ne apie finansų, o apie taršos srautą. Marius Dubnikovas parodė vietą, kur į Musinės upelį Karmėlavoje vis plūsta teršalai.

Kaunas išdalino šimtines eurų pirmiesiems pilietiškiems gyventojams, kurie neapsikentę netvarkos prie konteinerių fiksavo ir skundė ten įvairius rakandus tempiančius pažeidėjus. Miesto komunalininkai pastebi, kad bet kur kraunamų stambiagabaričių atliekų sumažėjo, tad akciją žada kartoti.

Lietuvos paukščius stebintys ornitologai sako, kad kai kurių rūšių sparnuočių sparčiai mažėja. Sudėtingiausias laikmetis mūsų šalies plėšriesiems paukščiams, kurių dauguma įrašyti į Raudonąją knygą. Jų populiaciją retina nepalanki žmogaus ūkinė veikla ir klimato kaita. Specialistai ragina susirūpinti griežtesne paukščių apsauga ir džiaugiasi, kad kelios rūšys vėl sugrįžo į mūsų gamtą.

Kaune rekonstruojama Rotušės aikštė atveria savo slėpinius. Archeologai ten suardo unikalių istorinių radinių, kai kurie – itin paslaptingi. Nors atradimai praturtina Kauno istoriją, specialistai baiminasi, kad tai nesustabdytų aikštės rekonstrukcijos. Mat jau vasarą tikimasi iš apkasų išlaisvinti kavines, o žiemą į aikštę vėl sugrąžinti Kalėdų eglutę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno Rotušės aikštėje – intensyvus darbymetis. Burzgia sunkioji technika, pluša ir archeologai.

Po šią savaitę įvykdyto pagrobimo, kai autostradoje rastas antrankiais surakintas ir sužalotas vyras, paaiškėjo, kad pagrobėjas – žinomas nusikaltėlis vilnietis Arminas Pimpis. Jis su sėbrais dabar teisiamas dėl prieš 4 metus įvykdytos žiaurios egzekucijos, kai gyvą sudegino Lazdijų gyventoją, o jo sugyventinė ir šios dukra per stebuklą išsigelbėjo.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno apygardos teisme – baigiamosios kalbos žiaurios egzekucijos Lazdijuose byloje. Joje – 4 kaltinamieji.

Kauno valdžia užsimojo labiau užstatyti senamiestį. Koks pastatas galėtų iškilti Kauno pilies pašonėje, idėjas jau pateikė architektai. Kauno savivaldybė ne kartą pasakojo, kad ten norėtų sukelti dalį skyrių, tačiau, kai dėl to sulaukė daug kritikos, dabar jau kalba ne taip drąsiai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.   Gera vieta ilgai tuščia nebūna.

Lietuvos kariuomenė oficialiai steigia diviziją. Ją išvystyti ketina iki 2030-ųjų metų, tam Lietuva ryžosi ir neeiliniam žingsniui – didinti finansavimą krašto gynybai iki 5–6 procentų nuo bendro vidaus produkto. Kad divizija veiktų pilnu pajėgumu dar trūksta 15 milijardų eurų, bent trečdalio karių ir gausybės technikos.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Prezidentą Gitaną Nausėdą pasveikino jau oficialiai įsteigtos Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos kariai.