Miškus atsodinantys specialistai renka kankorėžius: šiemet jų – jau kelis kartus mažiau

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vienintelėje Lietuvoje ir moderniausioje Europoje kankorėžių aižykloje ūžia įrengimai.

„Šiuo metu į aižyklą yra pristatyta apie 15 tonų paprastosios pušies kankorėžių, planuojame jų surinkti apie 18–20 tonų“, – teigė Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilnietė Ieva perspėja keliaujančius į mišką: vos išvengė sunkių traumų

Lietuvoje atidaromas naujas pažintinis takas: tai bus pirmasis toks pasaulyje

Ritos kankorėžių uogienė – vienintelė tokia Lietuvoje: aukso gyslą atrado miške

Užaugino 4 kartus mažiau kankorėžių

Ir, kaip sako specialistai, šiemet skaičiai nedžiugina, gamta ne itin dosni – kankorėžių pušys užaugino beveik 4 kartus mažiau nei derlingais metais.

„Standartiškai, kai turime gausaus derlius metus, mes renkame 50–70 tonų. Spygliuočiai medžiai pramečiuoja, ir derlius gausesnis gali būti kas 5–7 metus, tai šie metai, nėra derliaus metais“, – pasakojo V. Grunskis.

O kai kankorėžių mažai – kiekviena sėkla svarbi. Iš tonos kankorėžių sėklų surenkama vos 12–13 kilogramų. Bet iki tol laukia ilgas kelias.

„Pašalinami spygliai, žievių gabaliukai, žvirgždas, atrenkami pažeisti, seni kankorėžiai“, – vardijo Dubravos medelyno vadovas.

O tuomet kankorėžiai keliauja gerai apie parą ar net dvi pasikaitinti – procesas panašus į kukurūzų spraginimą. Specialiuose įrengimuose atskiriamos sėklos, pašalinami jų „sparneliai“ ir jos keliauja į saugyklą.

Ir jei pušies kankorėžių mažai, tai eglės kankorėžių nebuvo net ką rinkti. Tad ar bus iš ko ateityje auginti pušynus ar eglynus? 

„Šiais metais eglės sėklos kankorėžiai nederėjo, bet eglės sėklų turim pakankamą rezervą, galim 10–15 metų sėti iš turimo rezervo“, – tikino Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.

Saugoma keliems metams į priekį

Lietuvoje augančių medžių sėklų rezervą urėdija kruopščiai ruošia kasmet, kad saugyklos būtų pilnos, priklausomai nuo medžių rūšies sėklų saugoma 2–10 metų į priekį, kad būtų iš ko sodinukus auginti ir naujus miškus įveisti. Tačiau nerimo yra kasmet, ypač kenkia gamtos išdaigos. 

„Tos pavasarinės negandos, pavasarinės šalnos, kurios šiais metais ir pernai siekė iki -7, -8, labai pakenkia mūsų sėklų derliui, tai labiausiai nukentėjo juodalksnis, kai pavasarį buvo nušaldyti žirginiai“, – dėstė E. Kaluina.

Laimė, urėdijos specialistai turi ir kuo pasigirti.

„Buvo renkamos liepos sėklos, šiemet puikiai derėjo ir prisirinkom pakankamai sėklų“, – džiaugėsi E. Kaluina.

O štai Lietuvos galiūnams ąžuolams 2024-ieji buvo nuostabūs, net ir garbūs senoliai subrandino giles.

„Ąžuolas derėjo kaip niekad gausiai, tie senoliai, kaip Stelmužės ąžuolas, kurie daug metų nebuvo derėję, šiemet derėjo. Tai urėdija, bendradarbiaudama su mokslininkais atrinko Lietuvos senolių ąžuolų palikuonis ir mes juos bandysim išsaugoti ir pasėti“, – teigė E. Kaluina.

Valstybinių miškų urėdija prižiūri 174 sėklines plantacijas visoje Lietuvoje, kurios užima daugiau kaip 800 hektarų plotą.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.