Vaida Girčė

Įvykusias pirmąsias „Kaunas Pride“ eitynes dalyviai iki paryčių šventė viename Kauno bare. Tačiau į jį dėl saugumo retas rinkosi dėvėdamas LGBT simboliką, nors buvo ir tokių, kurie savo pažiūrų ir orientacijos neketino slėpti. Vakarėlio vietą periodiškai stebėjo policijos pareigūnai. Policija apie naktinius incidentus nepraneša, bet per eitynes skelbia sulaikiusi 22 prieš homoseksualus išpuolius rengusius asmenis, daliai gresia ir laisvės atėmimas.

Lietuvių pamėgtus augalus – buksmedžius – masiškai puola invaziniai kenkėjai. Tragiškiausia situacija Kaune, gyventojų kiemuose džiūsta gyvatvorės, o kapinėse jau stagarais virtę didžioji dalis kapus puošusių šių dekoratyvinių augalų. Specialistų prognozės niūrios – greitai šių dekoratyvinių krūmų mūsų šalyje gali tiesiog nebelikti, mat kenkėjus išnaikinti itin sunku.

Naujausias Kauno pirkinys – daugiau kaip 100 tūkstančių eurų atsiėjęs masinių nelaimių logistikos automobilis. Jame įrangos tiek, kad užtektų gelbėti pusšimtį pacientų vienu metu. Jį miestas įsigijo už pinigus, kuriuos užklupus pandemijai suaukojo gyventojai ir verslininkai. Laisvės alėjoje pasigirsta sirenos ir atskuba į įprastą greitąją panašus automobilis.

Žvilgsnis į unikalų miestelį Lietuvoje – jame gatvės, parduotuvės, šviesoforai ir žiedinės sankryžos. Tačiau jo nėra jokiame žemėlapyje.  Prabangus „BMW X6“ pajuda Saugėnų gatve… O prie vairo – vaikai, ir BMW vaikiškas, o ir tokio miestelio žemėlapyje nerasite. Saugėnai – unikalus edukacinis miestelis, vienintelis toks Baltijos šalyse.

Rugsėjo pirmoji mokiniams ir pedagogams šiemet kupina nerimo. Po beveik metų nuotoliniame ugdyme jie vėl renkasi į klases kamuojami nežinios ar neteks vėl grįžti į nuotolinį ugdymą. Tėvai ir seneliai išgyvena, ar mokykla netaps užkrato židiniu. Kokiomis nuotaikomis šiandien Mokslo ir žinių dieną pasitinka mokiniai, mokytojai ir tėvai skirtinguose miestuose? Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pirmokus į pirmąją pamoką palydi vyriausieji – būsimi aštuntokai.

Lietuvoje rengiamos tarptautinės geriausių kariuomenės pėstininkų varžybos sulaukia tokio susidomėjimo, kad organizatoriai visų norinčiųjų net negali priimti. Šiemet jose jėgas išbandė 18 komandų. Jos prasideda taip: pasigirsta šūviai ir pora sužeistų karių krenta. Jų gelbėti skuba būrys, teikia medicininę pagalbą ir išneša iš mūšio lauko. Tai tik viena iš užduočių, kurias turi įveikti kariai besivaržantys dėl geriausio pėstininkų skyriaus titulo.

Kėdainių rajone motociklu važiavęs turkas rėžėsi į sukti susiruošusį sunkvežimį. Po smūgio motociklas įstrigo kelio atitvaruose, o vairuotojas žuvo.  Kelyje „Via Baltica" Kėdainių rajone atitvaruose įstrigęs motociklas, o šalia – ir žuvusio vyro kūnas. Į nelaimės vietą atskubėję medikai dar bandė motociklininką gaivinti, deja, sužeidimai buvo itin sunkūs.  Tragedija greitkelyje įvyko po vidurdienio.

Kaune konfliktas dėl rekonstruojamos Vilniaus gatvės grindinio. Vieni nori jį palikti autentišką, kiti žada akmenis pjauti lygiai ir gatvę pritaikyti visiems, o ypač neįgaliesiems. Kauno valdžia tikina suderinusi būtent tokį projektą, o paveldosaugininkai atkerta, kad būtent dėl grindinio likimo vis dar nesusitarta.

Kauno valdžia nepraranda vilties sutrukdyti netradicinės orientacijos žmonių eitynes Laisvės alėjoje. Ji skundžia teismo sprendimą, įpareigojusį suderinti „Kaunas Pride“ maršrutą būtent miesto centre. Eitynių organizatoriai Kauno valdžią vadina homofobiška. Ant Kauno stulpų kartas nuo karto žmonės fiksuoja homofobiškus lipdukus. O įtampa artėjant rugsėjo 4-ajai, kai Kaune planuotos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių eitynės, auga.

Kauną kelias dienas kamuoja siaubingas dvokas. Stiprią smarvę gyventojai jaučia skirtingose miesto vietose ir pakaunėje, tad skundais atakuoja įvairias institucijas. Tačiau šioms nepavyksta išnarplioti miestą apgaubusio dvoko detektyvo – smarvę paskleidęs kaltininkas vis dar nesurastas  Kauniečiai skundžiasi, kad jau kelias dienas įvairiose miesto vietose tvyro tokia smarvė, kad net pykina ir vimdo.  „Išmatų arba kažkur nuotekas paleidę.

Nors šiandien gandrinės, ir dauguma ilgakojų sparnuočių jau leidžiasi į tolimą kelionę, pakaunėje ornitologai stebi gerokai vėluojančią juodųjų gandrų šeimyną. Lizde tebetupintys mažyliai – dar visiškai priklausomi nuo tėvų rūpesčio, tad specialistai su nerimu stebi, ar jie spės pasiruošti skrydžiui. Ornitologas Deivis Dementavičius kopia į seną ąžuolą pakaunėje, Karalgirio miške, kur įsikūrusi juodųjų gandrų pora. O viršuje specialisto laukia staigmena.

Kauno marių užlietų kaimų istorijos atgimsta skulptūrose. Ši vietovė dar vadinama lietuviškąja Atlantida, mat dėl statomos hidroelektrinės po vandeniu buvo palaidoti dešimtys kaimų, ir beveik 700 sodybų. Šioje vietoje dabar kuriamas unikalus parkas, kuriame lankytojų laukia staigmenos. Didžiulis kranas pakelia prie akmens pritvirtintą medinę skulptūrą ir obelis su po ja knygą skaitančia mergaite įkurdinama Kauno mariose, šalia įsibrenda ir muzikantas su armonika.

Kaune jau 16 žmonių mirė nuo padirbto alkoholio, dar du už gyvybę kovoja reanimacijos palatoje. Visi kauniečiai mirtinai apsinuodijo išgėrę pavojingo alkoholio surogato, kurį įsigijo Aleksote. Tarp aukų ir vienas pilstuko pardavėjas, kita įtariamoji nuodų platintoja – suimta 3 savaitėms. 16 mirusių kauniečių ir dar du reanimacijoje, dėl jų gyvybių kovoja Kauno klinikų medikai. Tokį šiurpą skleidžia pilstuko taškai Aleksote.

Mirtina avarija Raseinių rajone, Kilupių kaime. Iš Anglijos neseniai grįžusio vietinio gyventojo „Mercedes-Benz“ su vairu dešinėje pusėje važiavo du kaimynai. Automobilis rėžėsi į kelkraštyje augusį medį ir pažiro po visą kaimo keliuką. Jį vairavęs vyras žuvo iškart, o keleivio vietoje sėdėjęs mašinos savininkas, nors ir sužeistas, pats išsiropštė iš po metalo laužu virtusio savo automobilio. Kraupi avarija sukrėtė Kilupių kaimą, Raseinių rajone.

Pravieniškių pataisos namus purto dar vienas skandalas. Sulaikytas pareigūnas, organizavęs kalinių pabėgimą. Dviem kaliniams jis ne tik sukurpė planą, kaip ištrūkti į laisvę, bet ir parūpino reikalingus įrankius grotoms ar langams įveikti.  Beprecedentis atvejis supurtė Lietuvos kalėjimų sistemą: Pravieniškių pataisos namų pareigūnas, organizavo kalinių pabėgimą.

Šiąnakt rugpjūčio dangus stebins gausiausiu ir ryškiausiu „žvaigždžių lietumi“. Per valandą krentančių žiburėlių romantikai galės suskaičiuoti net kelias dešimtis. Specialistai dalijasi patarimais, kur geriausia stebėti žvaigždėtą dangų ir mėgautis šiuo įspūdingu reiškiniu. Emocijų šiomis naktimis dangaus kūnų stebėtojams tenka išgyventi itin daug – lyja žvaigždėmis. Tad entuziastai po žvaigždėtu dangum įsitaiso ilgam.

Prieš šešerius metus Afrikos šalyje Gambijoje vedęs perpus jaunesnę afrikietę lietuvis dabar kankinasi. Realiai žmonos artumu jis tegalėjo pasimėgauti vos keletą kartų. Pora norėtų kartu apsigyventi Europoje, tačiau paprašiusi moteriai iš Afrikos vizos pora patyrė šoką. Lietuvos ambasada Turkijoje vizos moteriai neišdavė, tad pora dabar kaltina diplomatus rasizmu ir jau pradėjo teisinį procesą.

Koronaviruso pandemijos pasekmes jaučia ir gyvūnų prieglaudos. Augintinių tiek, kad sunku ir sutalpinti. Per karantiną be pramogų namie sėdėję gyventojai masiškai ėmė iš prieglaudų gyvūnus, o dabar, atlaisvinus ribojimus, augintiniai jiems tapo našta, tad jais atsikrato, o naujus šeimininkus dabar gyvūnams surasti itin keblu. Gyvūnų prieglaudose nerimas – globotinių tiek, kad greitai naujų nebebus kur dėti.

Kauno botanikos sode pražydo keli šimtai vienadienių veislių. Gėlių žiedas išties težydi vieną dieną, bet jų ant stiebo sukrauna tiek, kad užtenka visai vasarai. Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode akys raibsta nuo sužydusių vienadienių – čia jų pusketvirto šimto veislių. „Pačių įvairiausių, kraštais garbanotais, kutotais, kutosuotais ir su vandens ženklais. Arba raibuliuojančios, žėrinčios, labai įvairios.

Lietuvių simpatijas vis labiau užkariauja nauji naminiai augintiniai – egzotinės sraigės. Štai kauniečių šeima, prieš kelerius metus gydomaisiais tikslais įsigijusi kelias sraiges, dabar turi jų veislyną ir puoselėja keliasdešimt skirtingų rūšių pilvakojų. O didžiausia jau sveria beveik pusė kilogramo.

Jonavoje ką tik už milijonus eurų atnaujintame stadione – akibrokštas. Jonavos meras įtūžo pamatęs, kad išskirtine natūralia veja turėjęs garsėti stadionas virto pajuokos objektu – danga išdžiūvo ratilais ir profesionaliam sportui dabar nebetinka. Stadiono prižiūrėtojai teisinasi, kad kalta užsitęsusi kaitra. Purkštukai esą nepajėgė drėkinti vejos. Meras net nenori to girdėti ir už aplaidumą žada reikalauti atsakomybės. „Ir gėda, ir aplaidu, ir sarmata visai Jonavai.

Lietuva pagaliau jaučia naudą iš europinės vėžės „Rail baltica“. Į Kauno intermodalinį terminalą atgabentas pirmasis komercinis krovinys. Planuojama, kad ateityje, tokių traukinių atidundės bent 8 per parą. Toks krovinių gabenimas bėgiais bus ne tik pigesnis, saugesnis, bet ir ekologiškas. Vaizdas nekasdienis – į Kauną premjerė atvyksta keleiviniu traukiniu. O netrukus pasitinka kitą – jau krovininį traukinį. Į Kauno intermodalinį terminalą atvyksta pirmasis komercinis traukinys.

Karas dėl kačių Kėdainių rajone. Vienoje sodų bendrijoje jų priviso tiek, kad gyventojai pagrasino jas išnuodyti. Gyvūnų globėjai sako jas kasmet sterilizuojantys dešimtimis, bet vis atsiranda naujų. O besisvaidantiems grasinimais primena, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia ne tik baudos, bet ir kalėjimas. Su gaudykle į „Vasariškių“ sodus atskuba gyvūnų globėjai, jie viliasi privilioti bent vieną murklę. Viena rainė susigundo konservais ir įkliūva. Keliaus į kliniką sterilizacijai.

Neeilinį, mirtimi galėjusį pasibaigti incidentą ore netoli Merkinės jau tiria ekspertai. Jie aiškinasi, kieno klaida lėmė, kad beveik kilometro aukštyje per Europos sklandymo čempionatą susidūrė dano ir lietuvio pilotuojami sklandytuvai. Lietuvis vos spėjo iššokti su parašiutu ir taip išvengė žūties. Dalis danų ir lietuvis šiandien varžybose jau nebestartavo. Varėnos rajono Purplių kaimo gyventojas Jonas mosteli į tą pusę, iš kur popietę atsklido didžiulis triukšmas.

Kėdainiuose verslininkai stebina įmantriausias produktais iš agurkų. Šias daržoves jie ne tik naudoja salotoms, sriuboms, šviežias, konservuotas ar šaldytas. Kėdainiškiai šiemet stebina ir greitais šaltibarščiais su šaldytu agurku ir agurkų šampūnu. Dabar yra pats agurkų derėjimo pikas ir visi keliai veda į agurkų sostine nuo seno tituluojamus Kėdainius. Žali su medumi, marinuoti ar rauginti, prie kibinų ar bandelių – kaip sako kėdainiškiai agurkai tinka kone visur.

Įsivyravus atogrąžų karščiams, veterinarijos specialistai sulaukia vis daugiau skundų apie kaitroje paliktas karvių bandas. Žmonių neatsakingumu stebisi ir gyvūnus mylintieji, kurie juos lepina net voniose ar duše. Specialistai dalija patarimus, kaip tokioje kaitroje prižiūrėti ir naminius augintinius ir gelbėti ūkinius gyvulius.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Kauno valdžia, pradėjusi pagrindinės senamiesčio gatvės remontą, supykdė vietinius verslininkus. Jie priekaištauja, kad valdininkai apie darbų pradžią pranešė per vėlai. Šie teisinasi, kad pasiruošimas užtruko dėl įvairių procedūrų, o dabar jau reikia skubėti, kad rangovai viską spėtų iki kitos vasaros. Po kelerius metus trukusių kalbų į pagrindinę Kauno senamiesčio gatvę įrieda sunkiasvorė technika – ardo Vilniaus gatvės senąjį akmeninį grindinį. Visi praėjimai jau užtverti.

Vanduo jau žydi, tačiau karščių išvargintiems gyventojams tai yra nė motais. Kauno Mariose žmonės iki kaklų sulindę į vandenį, o žalius dumblius traukia glėbiais ir meta krante. Specialistai įspėja, tokiam vandenyje nusimaudžius gresia ne tik alerginės reakcijos, bet ir sunkūs apsinuodijimai. Kaunietė Birūta išgriebia Kauno mariose plūduriuojantį didžiulį žalią gniutulą ir numeta pakrantėje. Tokių krūvų ten gausybė.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus gerokai padidinti pensijas. Pirmiausia naudą pajustų ilgiausiai dirbę ir daugiausia mokesčių sumokėję gyventojai bei dėl tam tikrų aplinkybių stažo negalėję sukaupti žmonės, bet gyventojai kol kas į tokius valdžios pažadus žiūri skeptiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo spartinanti pensijų kėlimą ir tobulinti indeksavimo tvarką, pagal kurią pensijų didinimui būtų naudojamos „Sodros“ rezerve sukauptos lėšos.

Kasmet į įvairias ekspedicijas vykstantys botanikai ieško retų augalų, ar tikrina jau anksčiau atrastų būklę. Deja, kartais jiems tenka labai nusivilti – įprastoje vietoje unikalių augalų neberanda. Juos iškasę žmonės tempia į savus darželius, o kartais jie nunyksta ir dėl neprižiūrėtų augaviečių. Retų augalų apsaugai mūsų šalyje vis dar trūksta ir deramo dėmesio, ir lėšų.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama tūkstančiai naujų vėžio atvejų. Ši žinia daugeliui nuskamba tarsi nuosprendis ir žmogus pasineria į depresiją. O medikai sako, kad labai svarbu išsaugoti gerą emocinę ir psichinę savijautą, mat tai dažnai lemia ir geresnius gydymosi rezultatus. Deja, per pandemiją nebeliko įvairių užsiėmimų ir pacientų savijauta suprastėjo. Kieme prie Kauno klinikų garsiai kvatojasi būrys moterų, ir jos žiūri ne kokią komediją, bet dalyvauja juoko terapijos užsiėmimuose.

Keičiasi lietuvių mėsos valgymo įpročiai, jie vis dažniau renkasi jautieną. Tačiau ne visada lieka patenkinti jos kokybe. Specialistai sako, kad atsirinkti tikrai kokybišką mėsą eiliniam vartotojui sunku. Reikia ieškoti patikimų ūkininkų, kurie ir bandą formuoja tik iš geriausių galvijų, ir mėsą tiria mokslinėse laboratorijose, kad pasiūlytų vertingiausią produkciją. Steiką reikia vos po kelias minutes apkepti iš abiejų pusių. Virtuvės šefas sako, kad ir lietuvių įpročiai keičiasi.

Liepos mėnuo prasidėjo galinga audra. Ji stipriausiai smogė Kauno rajone esančiam Zapyškio miesteliui, čia išvartyti didžiuliai medžiai, lūžo ąžuolai, liepos, gluosniai. O bene smarkiausiai kliuvo profesinę šventę minintiems architektams, šie nuo viesulo slėpėsi bažnyčioje. Siaubingai šėlusi audra Zapyškyje užklupo profesinę šventę mininčius architektus.

Kaune dėl įtartino laiško evakuota įmonė, iš voko pabirę milteliai ir grėsminga žinutė skelbė apie atsiųstą pavojingą juodligės užkratą. Ar tai juodligės sporos, tiria ekspertai. Specialistai sako, kad kaip biologinis ginklas naudotas šis užkartas išties gali sukelti mirtį. Policija pradėjo tyrimą dėl pasikėsinimo  nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kaune, Partizanų gatvėje, įsikūrusios įmonės „Aarsleff“ darbuotojai gavo laišką. Atplėšę voką patyrė šoką.

Savivaldybės skiepytis vilioja jau ne tik dovanomis, bet ir vakcinas gyventojams veža į paplūdimį ar prie prekybos centrų. Kaunas į gatves paleido vakcinavimo autobusą, kuris stos įvairiausiose miesto vietose ir skiepą galės gauti kiekvienas, kas tuo metu viešės laikinojoje sostinėje.  Skiepijimo nuo COVID-19 tempui lėtėjant, į Kauno gatves išrieda mobilus vakcinavimo centras, o tiksliau, juo virtęs autobusas.

Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį su agurkinių grupuote siejamo Deimanto Bugavičiaus nužudymo byloje. Kaunietis prieš pusšeštų metų buvo kulkų suvarpytas vėlų vakarą kai grįžinėjo namo su mylimąja Vita Jakutiene. Šalia sėdėjusiai moteriai kulkos nekliuvo tik per atsitiktinumą. Už šį itin žiaurų nužudymą teismas ilgiems metams už grotų pasiuntė tris smogikus – du estus ir lietuvį.

Kaune paminėtos „Lietūkio“ garažų žudynių 80-imtosios metinės. Kauno centre naciams okupavus Lietuvą žiauriai nužudyti pusšimtis vyrų, kuriuos sugavo tiesiog gatvėje. Artimieji ir kiti žydai dalijasi jautriais ir sukrečiančiais pasakojimais. Archyvinės nuotraukos, kuriose įmažinti ant žemės gulintys nebegyvų žmonių kūnai, primena siaubingus įvykius Kaune, kai 1941-ųjų birželio 27 buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme įvykdyta egzekucija bemaž 50 žydų vyrų.

Lietuvos zoologijos sodas ruošiasi rekonstrukcijai, tad iš jo pamažu iškeliauja gyvūnai. Gausi minia žmonių iš įvairių Lietuvos miestų plūdo atsisveikinti su visų numylėtiniu ruoniu Kajumi. Jis iškeliaus į Kaliningradą ir į Kauną daugiau negrįš. Po rekonstrukcijos zoologijos sodo veidas turėtų gerokai pasikeisti. Savo žavesiu Kajus iš karto paperka kiekvieną stabtelėjusį prie jo baseino Kauno zoologijos sode.

Sodininkų derlių naikina šliužai, dėl lietingo pavasario jų tiek priviso, kad gyventojai renka kenkėjus kibirais. Šie invaziniai gyviai nuėda kone viską, kas pasitaiko jų kelyje. Nebijo net ir aitrių augalų. Vieni gyventojai juos renka ir druska naikina, kiti daržus cheminiais preparatais barsto. Mokslininkai įspėja atsargiai naudoti chemines priemones ir sako, kad kova su šiais kenkėjais – sudėtinga.

Jei neradote paparčio žiedo, neverta nusiminti. Tai tik legenda. Bet, kaip sako botanikai, išties esama paparčių rūšių, kurios atrodo tarsi žydėtų. Šie augalai stebina savo pavadinimais, be to, jie maistingi. Tik štai svarbu nesupainioti kurio jauną ūglį arba šakniastiebį į burną dėti, mat dalis jų – itin nuodingi. Kokios gi Joninės be paparčių? Jų mūsų šalyje auga 24 rūšys, o kai kurios itin retos, jas ir miške įžiūrėti sunku.

Naktį kauniečius iš miego kėlė policijos sirenos – 8 ekipažai miesto gatvėmis vaikėsi jauną, girtą ir beteisį BMW vairuotoją. Sustabdytas vyras užsibarikadavo automobilyje, kaunietį pareigūnai ištraukė jėga, išdaužę durelių stiklą. Tačiau bėglys net neketino, spaudė greičio pedalą ir nardo naktinėmis Kauno gatvėmis.

Nors Vyriausybė suteikė gerokai didesnę laisvę išskirtinai Joninių šventei, kai kurie ribojimai organizatorius pribloškė. Valdžia, atsisakiusi minties priversti visus linksmintis sėdomis, įpareigojo ratelius eiti ar per laužą šokinėti tik su kaukėmis. O ir ištroškus ar išalkus, užkąsti bus galima nebent iš savos pintinės – jokia prekyba švenčių vietose negalima. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visiškai laisvei dar per anksti.

Gyvūnų globėjai Kaune rūpinasi siaubingas kančias ištvėrusiu šunimi. Keturkojis mėnesius buvo rišamas virve, kuri įaugo į odą. Šuo gyvas pradėjo pūti.  O patikėti žmonių gerumu šiam nelaimėliui, dabar jau šaukiamam Makso vardu, labai sunku. Į gyvūnų globos namus „Nuaras“ Kaune šuo pateko net iš Šalčininkų rajono, Eišiškių. Maisto ir veterinarijos specialistai nusprendė keturkojį paimti iš daugiavaikės šeimos. Vaizdas visus šokiravo – šuo puvo gyvas.

Iš Kauno į Dzūkijos gamtą iškeliavo net keli šimtai gyventojų. Į gimtąsias vietas sugrįžo raudonpilvių kūmučių ir balinių vėžlių jaunikliai, kurie sėkmingai peržiemojo prižiūrimi zoologijos sodo specialistų. Nykstančių rūšių populiacija besirūpinantys darbuotojai sako taip grąžinantys skolą gamtai, mat būtent dėl žmogaus veiklos daugelis gyvūnų rūšių ypač sparčiai nyksta. Štai šis būrys tarp pernykščių lapų besislepiančių vos kelių centimetrų varliukų tik ir taikosi sprukti.

Užkeiktoje Kauno sankryžoje ir vėl avarija pasibaigusi automobilio skrydžiu į gyventojų kiemo tvorą. Kauniečiai sako, ją turi remontuoti kelis kartus per metus ir tai daro su baime, kad pačių neužmuštų. O avarijos čia nesiliauja, mat retas vairuotojas važiuoja pagal kelio ženklus. Toks vaizdas šįryt Linkuvos ir Stulginskio gatvių sankryžoje Kaune. „Volkswagen Passat“ išgriovęs tvorą ir sulindęs į gyventojų kiemą. Namo savininkė sako kaip tik buvusi lauke.

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus.  Aplinkosaugininkai Kaunui turi blogų žinių dėl dešimtmečiais teršiamo Nemuno.

Kauno aplinkosaugininkai iš vieno kauniečio paėmė net 14 egzotinių kačių, dalis jų, kaip įtariama, laukinės, kitos – hibridai. Ar jas vyras laikė ir net veisė teisėtai – paaiškės atlikus genetinius tyrimus.  Sulaukę skundo, kad kaunietis galimai veisia laukines kates ir jų hibridus, Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai drauge su policija pasirodė kauniečio valdoje Žaliakalnyje.

Mokslininkai sako, kad ateityje mes valgysime mažiau, bet sočiau ir sveikatai naudingesnį maistą. Į rinką pamažu keliauja produktai, praturtinti iš įvairių daržovių, uogų, vaisių ar vaistinių augalų gaunamaIs miltais, kuriuose išlikę daug naudingų medžiagų.  Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė, ant stalo išrikiuoti ateities maisto ingredientai – tai iš vaisių, uogų, daržovių ar vaistažolių pagaminti miltai.