Vaida Girčė

Aplinkosaugininkų akiratyje – įmonės ir pavieniai asmenys, ardantys ir remontuojantys automobilius. Surengę akciją „Garažiukas“ specialistai tikrina, kaip rūšiuojamos po tokių darbų likusios atliekos. Nors nelegalios veiklos mažėja, pažeidimų vis dar daug, ypač garažų masyvuose. Aplinkosaugininkai vykdė akciją „Garažiukas“ – tikrina, kaip remontuojantieji automobilius tvarko atliekas.

Lietuvoje vyko švarinimosi akcija „Darom“. Talkos surengtos įvairiuose miestuose. Talkininkų gretas kai kur išretino smarkiai pliaupęs lietus, tad atėję entuziastai plušėjo iš visų jėgų. O Kaune į pagalbą net teko kviesti aplinkosaugininkus, tvarkdariai pastebėjo į upelį plūstančius teršalus. Nors Kaune nuo pat ryto lyja ir lietus nustoja tik trumpam, entuziastingi kauniečiai renkasi į akciją „Darom“. Aleksotiškiai pluša ir valo Marvelės upelį ir jo pakrantes.

Pavasaris vis labiau džiugina, o dažno organizmas dar apsnūdęs. Tad vieni kavos daugiau geria ar maisto papildų griebiasi, kiti daugiau juda. O gamtininkai pataria ir natūraliomis žolelėmis pasistiprinti, kurių jau dabar stiebiasi devynios galybės. Kai kurios tikros vitaminų bombos. Tik svarbu saikas ir žinios, kad vietoje naudingų augalų neprisirinktumėte kenksmingų.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai pagamino seniausio Lietuvoje eksponato – kirvio iš šiaurinio elnio rago – kopiją. Specialistai nusprendė išbandyti, ką prieš 13 tūkstančių metų su juo galėjo nuveikti žmonės. O mokslininkai, tyrinėję originalų kirvuką, sako, ant jo radę išties daug įdomios veiklos pėdsakų. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis išbando raginį kirvuką. Medį jis tašo kuo puikiausiai.

Lietuvoje šiandien vyko  švarinimosi akcija „Darom“. Talkos surengtos įvairiuose miestuose. Talkininkų gretas kai kur išretino smarkiai pliaupęs lietus, tad atėję entuziastai plušėjo iš visų jėgų. O Kaune į pagalbą net teko kviesti aplinkosaugininkus, tvarkdariai pastebėjo į upelį plūstančius teršalus. Nors Kaune nuo pat ryto lyjo ir lietus nustojo tik trumpam, entuziastingi kauniečiai rinkosii į akciją „Darom“. Šiukšlių rasta išties daug.

Kaune veikiančio „Baltijos cirko“ direktorius jau daugiau kaip trisdešimt metų kolekcionuoja klounus. O jų įvairiausių – grojančių, šokančių, pliušinių ir metalinių. O ir pats kolekcijos savininkas cirko arenoje virsta klounu. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius į „Baltijos cirką“ Kaune iš įvairiausių pasaulio kampelių keliauja klounai. Daug jų Petras Variakojis parsivežė ir iš gastrolių. „Vaikščiojau po turgus, po sendaikčių parduotuves, kuriose šalyse bebuvau.

Gamtoje kiaušinių spalvos daugiausia balta, rusva ar pilkšva, ir vos vienas kitas sudeda ryškesnį kiaušinį. O sparnuočių kiaušinių dydžiai priverčia aiktelėti – kai kurie skiriasi net tūkstančius kartų. Dauguma laukinių sparnuočių jau sudeda labai skirtingais raštais išmargintus kiaušinius. Gamtoje viskas surėdyta pagal svarbiausią – išlikimo dėsnį. „Jeigu paukštis peri ant žemės tarp žolių, jo kiaušiniai gali būti susiliejantys su sausais lapais, kaip lakštingalos.

Lietuvą ištiko ne tik druskos, saulėgrąžų aliejaus, bet ir sodos krizė. Rusišką produktą verslas išėmė iš prekybos prasidėjus karui Ukrainoje, o jį pakeitusio gauna itin mažai, tad lentynose soda neužsiguli. Jos poreikis išaugo 10 kartų. Vis dažniau prekybininkams tenka krauti ir acto butelius, jo nuperkama kone du kartus daugiau. Žmonės kaupia atsargas, nors gamintojai ramina – acto tikrai yra pakankamai. Kaunietė Agnė prekybos centre sodos ieško jau kelinta savaitė.

Nors lietuviškų pomidorų derlius šiemet kiek vėluoja, pasak augintojų, tai tik pliusas, mat jų kaina šoktelėjo labai nežymiai. Vis dėlto, pirkėjai sako, kad bendrai įvairios daržovės gerokai pabrangę, o specialistai nieko paguodžiančio ateičiai nežada – įsibėgėjus sezonui, daržovės gali brangti trečdaliu. Kietaviškių šiltnamyje plušanti Daiva skina pomidorų kekes.

Vos gausiau ir ilgiau palyja, dalies pakaunės gyventojų namai ir aplinka skęsta. Žmonės saugodami savo turtą ir nepaisydami baudų daro pažeidimus. Jie lietaus vandenį leidžia į buitinių nuotekų tinklus, mat tokių paviršinių sparčiai besiplečiančiame Kauno rajone daug kur tiesiog nėra. Pažliugę pievos ir apsemtos namų prieigos – tokie vaizdai pakaunėje kartojasi kone po kiekvieno ilgo ir gausaus lietaus. Deja, paviršinių nuotekų tinklų čia daug kur nėra.

Lietuviai rūpinasi ne tik ukrainiečių prieglobsčiu, bet ir stengiasi praskaidrinti jų dienas. Vieni rengia jiems nemokamus spektaklius, cirko pasirodymus, kiti kviečia pasigražinti. Ir viliasi, kad tai nuo karo baisybių pabėgusiems žmonėms, o ypač vaikams, bent trumpam padės atitrūkti nuo slogių minčių. Psichologai tokias iniciatyvas vertina itin gerai. Pilnutėlė „Baltijos cirko“ salė Kaune. Artistų pasirodymą ten stebi ukrainiečiai vaikai ir jų tėveliai.

Kaune jau veikia pirmoji mokykla, kurioje nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai mokosi savo gimtąja kalba. O pažinti žinių pasaulį jiems padeda tokio pat likimo pedagogai. Planuojama, kad verslininkų nemokamai suteiktose patalpose galės mokytis iki 200 vaikų. Prasideda pamokos ukrainiečių vaikams Herojaus mokykloje Kaune. Ugdymas vyksta jų gimtąja kalba, o pamokas veda nuo karo baisybių Ukrainoje pabėgę pedagogai. Vaikai sako to tikrai nesitikėję, bet atvirauja jau pastebėję ir malonių skirtumų.

Sukrečianti istorija iš Panevėžio. Daugiabučių kieme išmesti keliasdešimt degučių. Gyventojai pasibaisėjo išvydę lauke šmirinėjančius ir šąlančius švelniakailius. Žmonės nepasimetė ir sugaudė mažylius, perdavė juos globėjams. Maisto ir veterinarijos tarnybai globėjai parašė pareiškimą, bus siekiama nubausti tą, kuris su gyvais padarais pasielgė taip beširdiškai.

Kaune sukonstruotas rekordinis kūrinys – didžiausia žaislų mozaika. Iš 70-ies tūkstančių mažyčių detalių 15 savanorių 5 dienas kūrė unikalų darbą. Jie šiuolaikiškomis detalėmis atkūrė šimtamečių šimtmečio modernizmo pastato – Kauno centrinio pašto grindų motyvą. Liudininkai matuoja Kauno centrinio pašto rūmuose sukonstruotą kūrinį. Jis – rekordinis. Tai didžiausia žaislų mozaika.

Dėl Europos Sąjungos sankcijų paralyžiuotoje Kėdainių fosforo trąšų įmonėje „Lifosa“ baigiamos naudoti žaliavos ir gamyba sustos balandžio 10-ąją. Įmonė dar bando susitarti su Lietuvos valdžia, kad ši leistų veikti, mat „Lifosos“ savininkas Rusijos oligarchas Melničenka po sankcijų suskubo žmonai perleisti savas akcijas. Tačiau kol kas Lietuvos Vyriausybė sprendimų nepateikia. Kėdainių pašonėje dar rūksta įmonės „Lifosa“ kaminai, čia gaminamos ir trąšos.

Miškuose daugėja žmonių renkančių ragus. Vieni vedini azarto ragų ieško tarsi lobio ir per dieną pėsčiomis įveIkia keliasdešimt kilometrų, kitų siekis – pasipelnyti, tad po miškus bei ūkininkų laukus laksto keturračiais, gąsdina žvėris ir niokoja gamtą. Vos pamato gulinčius ragus, kaunietis Mindaugas traukia telefoną ir viską įamžina. Įspūdingiausi šių metų trofėjai – didžiuliai elnių ragai. „Įsijungi žemėlapį, užsidedi tašką, kur mašiną palikai, ir vaikštai, ieškai.

Karas Ukrainoje stipriai pakoregavo naudotų automobilių rinką Lietuvoje. Beveik du trečdalius mašinų nupirkdavę ukrainiečiai išvyko į gimtinę, o lietuviai ir kiti užsieniečiai į turgų užsuka kol kas vangiai. Šie skundžiasi ir menku pasirinkimu, ir šoktelėjusiomis automobilių kainomis. „Jis tokiam mirtinam taške, čia dabar tik išgyvenimas“, – taip pesimistiškai apie pelną kalba automobilių pardavėjai turguje Kaune. Šiokiadieniais ten nyku – vos vienas kitas smalsuolis.

Teisme vėl atverčiama byla dėl tragiškos avarijos nutikusios beveik prieš 8 metus Varėnos rajone, kai žuvo dešimtmetė. Dėl dukros mirties kaltinta mama tik pernai sulaukė išteisinimo, tad dabar teisiamųjų suole atsidūrė į jų automobilį tuomet įsirėžęs vairuotojas. Tačiau kyla didelė problema – artėja senaties terminas. „Kai mašina jau buvo beveik įvažiavusi į aikštelę, aš pasukau galvą dukrą kelti ir pamačiau, kad atvažiuoja mašina dideliu greičiu.

Ties Kaunu jau atidarytas naujas tiltas per Nerį, kuris turėtų piko metu išvaduoti nuo kilometrinių spūsčių. Deja, sklandaus automobilių judėjimo čia teks palaukti dar bent 5-erius metus, kol bus baigta viso Islandijos plento transporto mazgo rekonstrukcija. O važinėjantys tarp Vilniaus ir Kauno nuo rytdienos jau gali spustelėti greičio pedalą – iki 130 kilometrų per valandą, ši atkarpa tampa automagistrale. Prieš vidurdienį naujuoju tiltu per Nerį ties Kaunu pajuda pirmieji automobiliai.

Viena garsiausių pasaulio menininkių, ekscentriškoji Marina Abramovič vieši Kaune. Ji atidaro parodą, apžvelgiančią kelis dešimtmečius trunkantį jos kūrybos kelią, Kai kurie kūriniai šokiruoja. O savo pasisakymuose menininkė siunčia labai aiškią žinutę – smerkia Putiną ir jo pradėtą karą Ukrainoje. Kaune – unikali proga pamatyti meno pasaulio ikona ir performanso pioniere vadinamą Mariną Abramovič.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais. Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę.

Liepsnojanti žolė – didžiulis nerimas miškininkams ir ugniagesiams. Kasdien tenka slopinti dešimtis tokių gaisrų ir saugoti, kad jie nepersimestų į miškus. Tad specialistai rengia reidus ir baudžia neatsakingai laužus kūrenančius ar specialiai žolę deginančius asmenis. Milžiniški juodi plotai – tai šią savaitę gaisro nusiaubta Vilniaus rajono Budreliškių kaimo pašonė. Pleškanti žolė pasiekė Taurų mišką, artėjo ir prie gyvenamųjų namų. Laimė, ugniagesiai spėjo ją sutramdyti.

Į registracijos centrus plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos trūksta galinčių su jais sklandžiai susikalbėti savanorių. Noriai padedantis jaunimas nemoka rusiškai, o dauguma atvykėlių retas kalba kitomis kalbomis. Kalbos barjeras trikdo dokumentų tvarkymo procesus. Kaunietė Danutė į pabėgėlių registracijos centrą atskuba vos išgirdusi, kad trūksta žmonių mokančių rusų kalbą.

Į šulinį prie apleisto pastato Kaune įkritęs vaikas per stebuklą išvengė tragiškų pasekmių. Susižalojęs berniukas vos prieš kelias dienas su mama atvyko iš karo siaubiamos Ukrainos. Apsigyveno pas geradarius. Nelaimė nutiko, kai mama su sūnumi išėjo pasivaikščioti. Greitoji išvežė mažametį berniuką, į ligoninę jį lydėjo mama. Ten ir paaiškės, kokius sužalojimus patyrė vaikas, įkritęs į šulinį prie apleisto namo Gustaičio gatvėje Aleksote. Vaiką ištraukė ugniagesiai.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausantis verslas ir toliau sukasi Rusijoje, į kurios rinką keliauja produkcija iš Kaliningrado. Gamyklą vadovai žada uždaryti, tačiau kada tai padarys – neįvardija. Dalis visuomenės tuo piktinasi, o situacija pasinaudoti ir kaitinti aistras visaip stengiasi Kauno valdžios politiniai oponentai. Mat savivaldos rinkimams artėjant atsirado gera proga aptirpinti Matijošaičio rinkėjų skaičių.

Po dvejų metų pertraukos į Kauną grįžusi Kazimiero mugė sulaukė tūkstančių lankytojų. Gausybė jų skubėjo už auką ragauti ir ukrainietiškų barščių. Akcijos rengėjai išdalijo daugiau kaip toną sriubos – puspenkto tūkstančio porcijų. Į mugę plūsta tūkstančiai kauniečių – kas gardėsių ar dirbinių pirkti, o kas prie barščių rikiuojasi ir taip remia Ukrainą. „Labai juos myliu ir jie labai geri žmonės, ir man labai gaila jųjų“, – sakė vienas mugės lankytojas.

Į Lietuvą plūstantys ukrainiečių vaikai jau pradeda lankyti ir mokyklas, kai kuriose vietos jau nebeliko. Mokslams Lietuvoje registravosi apie pusantro tūkstančio, nors skaičiuojama, kad moksleivių atvykę 6 kartus daugiau. Greičiausiai išgraibstomos vietos mokyklose, kur pamokos vyksta būtent rusų kalba. Geografijos pamoka šeštokams Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje. Čia – ir 15 ukrainiečių. Iš karo baisumų ištrūkę vaikai jau pradeda krimsti mokslus Lietuvoje.

Vykstant karui Ukrainoje, vis daugiau lietuvių veržiasi mokytis teikti pirmąją medicinos pagalbą. O vos paskelbus tokius nemokamus užsiėmimus, vietos juose kaip mat iššluojamos. Kelios dešimtys kauniečių Šv. Ignaco Lojolos kolegijos salėje klauso specialistų, o tada kimba į darbą. Pirmoji užduotis – žmogaus gaivinimas. Vos paramedikų asociacija paskelbė tokius nieko nekainuojančius pirmosios medicinos pagalbos mokymus visuomenei – vietų akimirksniu nebeliko. O norinčiųjų – tūkstančiai.

Gaisras Kaune pasiglemžė pensininko gyvybę. Stipriai apdegęs vyras rastas sukniubęs prie durų, liepsnojo jo drabužiai. Žuvo ir du augintiniai. Vos sulaikydami ašaras kaimynai pasakoja, apie gretimame name nutikusią tragediją. Kauno pakrašty Palemone Pašto gatvėje ugnis pasiglemžė pensininko gyvybę. „Žmona buvo darbe, grįžo iš darbo ir aš išgirdau žmoną rėkiančią, ir iš karto pribėgom žiūrėt, kas čia darosi“, – pasakoja kaimynė Reda.

Teisėsauga skelbia areštavusi apie 170 Kauno savivaldybės Administracijos direktoriui Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Kyšininkavimu įtariamas valdininkas jų buvo prisipirkęs visoje Lietuvoje. Areštas uždėtas ir dar 15 papirkimu įtariamo verslininko objektų. O bendra areštuoto turto vertė įspūdinga.

Meninę instaliaciją Kaune padegęs veikėjas po poros valandų sugrįžo į nusikaltimo vietą ir pakliuvo tiesiai pareigūnams į rankas. Aiškėja, kad trisdešimtmetis žinomas teisėsaugai dėl panašaus nusikalstamo performanso su ugnimi. Jis nuteistas ir naktimis turėjo sėdėti namie, o ne šlaistytis gatvėmis.

Buvęs Kauno teisėjas Rimantas Grigas už kyšio paėmimą bus teisiamas pats. Jis kaltinamas už 1000 eurų sutikęs vyriškiui sumažinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą – nuo metų iki 3 mėnesių. Dar 1000 eurų pasidalino tarpininkai – advokatai. Teisėsauga skelbia atskleidusi ir korupcijos schemą. Po pusmečio tyrimo į teismą keliauja dabar jau buvusio Kauno teisėjo Rimanto Grigo ir dar 4 advokatų kyšininkavimo byla.

Metus tarnavę kaip vakcinavimo centras Kauno ledo rūmai jau pradėjo tikrąją savo veiklą. Ant ledo sukasi dailiojo čiuožimo atstovai, kaunasi ledo ritulininkai. Arena atvira ir pramogautojams. O specialistai atskleidžia ambicingus sportinių aukštumų planus, esą Kaune sportininkams dabar atsiveria plačios galimybės. Kauno ledo rūmų aikštėje jau sukasi dailiojo čiuožimo atstovai. Susikauna ir ledo ritulininkai – Kauno „Kaunas city“ ir Vilniaus „Hockey punks“ komandos.

Aiškėja, kad Kauno savivaldybės administracijos direktorius gavo didžiausią iki šiol kyšį Lietuvoje – 140 tūkstančių eurų. Teisėsauga įtaria, kad jį davė daugybę projektų Kaune vykdančios statybų įmonės „Autokausta” vadovas.

Nerimo dienos Kėdainiuose. Trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ sąskaitos areštuotos. Taip nutiko po to, kai Europos Sąjunga pritaikė sankcijas jos savininkui Putino rato oligarchui Andrejui Melničenko. Daugiau kaip tūkstančio darbuotojų ateitis nežinioje. Po pamainos iš įmonės „Lifosa“ Kėdainiuose namo skuba darbuotojai.

Nuo pat ryto gėlių pardavėjai vos spėja suktis – vyrai skuba pirkti įvairiaspalvius žiedus dovanų moterims: mamoms, kolegėms ar mylimosioms. Tik dėl karo Ukrainoje pasikeitė gėlių spalvos – dažnas renkasi geltonas ir net mėlynos ar violetinės.  Kalbinti vyrai sakė, kad pradžiuginti moteris reikia, ir nekreipia dėmesio į vis pasigirstančius raginimus Kovo 8-osios visiškai nešvęsti.

Daliai Lietuvos verslų atsisakant bet kokių ryšių su Rusija, vis garsiau linksniuojami tie, kurių įmonės ten vis dar veikia. Tarp jų ir su Kauno mero šeima siejama įmonė. Pramonininkai sako, kad kai kurioms bendrovėms pasitraukti iš ten bus sunku, teks spręsti milijonų ir moralės klausimą. Kol vieni verslai vos prasidėjus karui stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir ieško būdų kaip savas investicijas iškelti iš agresorės teritorijos, kiti to daryti neskuba.

Ukrainą drebinant karo veiksmams, Lietuvoje savo budrumą tikrina NATO sąjungininkai. Amerikiečiai drauge su britais ir lietuviais šį kartą demonstruoja kovinius veiksmus tarp Pabradės ir Kazlų Rūdos. Nors kariai sako, kad pratybos planuotos, treniruočių suintesyvėjimą stebintys gyventojai atvirauja, kad tai suteikia saugumo. Kazlų Rūdos poligone leidžiasi iš Pabradės atskridę šeši amerikiečių sraigtasparniai Chinook, o juos iš oro akylai saugo kovos sraigtasparniai Apache.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Kitokios šiemet ir Užgavėnės, švenčiamos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Mažiau pramogų, linksmybių ir triukšmo, bet skamba palaikymo žodžiai Ukrainai. O žmonės sako, kad su degančiu žiemos simboliu More pleška ir agresija bei visas blogis. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šurmuliuoja Užgavėnės.

Parblokštas dviejų automobilių Jonavos rajone žuvo vyras. Tamsiu paros metu kelio viduriu ėjęs nelaimėlis neturėjo jokio atšvaito, jį parbloškė krovinis mikroautobusas, o parkritusį dar pervažiavo lengvasis automobilis. Tragedija nutiko vakare kelyje Kaunas – Jonava, ties Pušynėlio kaimu. Lauke tamsu nors į akį durk ir dar lyja. „Ford Transit“ vairuotojas sako, kad vyriškis ėjo viduriu kelio, jokių šviesą atspindinčių elementų neturėjo.

Vokietija yra pasirengusi į Lietuvą atsiųsti daugiau savo karių, kad taip padėtų atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių agresyvių veiksmų, pareiškė Vokietijos gynybos ministrė apsilankiusi Rukloje. Mat Rusijai pripažinus Donecko ir Luhansko respublikas, pasaulis akyliau stebi ir Baltijos šalis.  Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht Rukloje lanko tarptautiniam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujančius Vokietijos karius.

Iš krantų besiveržiančios upės Lietuvoje jau skandina sodybas ir kelius. Ir vanduo jose vis dar kyla. Vieni gelbėja savo turtą, o kiti mėgaujasi įspūdingais vaizdais. Specialistai jau puse lūpų prabyla, jog padėtis artėja prie stichinės nelaimės, ypač pajūryje. Panevėžio rajono Šeškų kaimo gyventoja sako, kad kasdien tenka siurbti vandenį iš rūsio, antraip ir su guminiais batais neįbristų.

Kauno jaunavedžiai keleriems metams lieka be numylėtos santuokų vietos – Kauno Rotušė uždaroma remontui. Tuoktuvėms bus siūlomos kitos erdvės, o „Baltoji gulbė“ sulauks pokyčių – viduje atsiras naujos erdvės parodoms, liftas ir netgi kavinė. Į Kauno Rotušę sumainyti aukso žiedų ateina paskutinieji jaunavedžiai. Mažiausiai pusantrų metų dabar šis Kauno simbolis dar vadinamas Baltąja gulbe bus uždarytas remontui.

Kaunas Vasario 16-ąją pasitiko išskirtiniu įvykiu. Čia į Istorinę Prezidentūrą atkeliavo Liudo Mažylio Vokietijos archyvuose rastas Valstybės atkūrimo aktas. Norinčiųjų jį pamatyti kaip mat nusidriekė didžiulė eilė. Tūkstančiai kauniečiai nusiteikę šventiškai, be protestų minėjo valstybės sukaktį daugybėje įvairių renginių. Vasario 16-oji Kaunui šiemet išskirtinė.

Kauno klinikų medikai nuogąstauja, kad teks stabdyti planines operacijas, mat donorinio kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą. O jos pildosi sunkiai, mat donorų per pandemiją sumažėjo beveik 4 kartus. O kone kasdien pasitaiko ligonių, kuriems tenka sulašinti ir ne vieną maišelį kraujo. Kauno klinikų Kraujo centro vadovė rodo pustuštes lentynas, sparčiai senka taip reikalingos ligoniams kraujo atsargos. O kai kurių kraujo grupių belikę vos keli maišeliai.

Nors kelininkai įspėja, kad rytais pašalus keliai šalyje daug kur būna slidūs, perspėjimų šįryt, matyti, neįvertino viena kaunietė – slidžiame ir vingiuotame kelyje moteris nesuvaldė automobilio ir vertėsi ant stogo. Ankstų rytą nesėkmingai baigėsi moters kelionė Karkazų gatve Kaune. Itin vingiuotame kelio ruože automobilis „Seat Altea“ slydo, vertėsi aukštyn ratais, kiek čiuožė ir sustojo įsirėmęs į atitvarus. „Kitų dalyvių nebuvo.

Jau ketvirtą parą streikuoja „Achemos“ darbuotojai. O per šalį vilnija juos palaikančiųjų mitingai, šiandien toks surengtas ir Jonavoje. Profesinė sąjunga sako, kad streikuojantieji patiria spaudimą, o į jų vietas vežami darbuotojai iš kitų įmonių. Bendrovės vadovas sako, kad tai šmeižtas. Streikuojantiems nenusileidžia ir įmonės vadovai ir pagrindinė įmonės akcininkė Lyda Lubienė. Azotinių trąšų gamykloje „Achema“ streikas tęsiasi jau ketvirtą parą.

Už finansinius nusikaltimus už grotų pasiųstas Antanas Kandrotas-Celofanas ramiai iškeliauti nesutiko. Surengė tikrą šou: neatidarė durų, viską transliavo, o pareigūnams pas nusikaltėlį teko lipti kopėčiomis per balkoną. Metų ir devynių mėnesių bausmę gavęs Celofanas pataisos namuose gali užsibūti ir ilgiau.  Antanas Kandrotas-Celofonas pradeda šou. Šį kartą prieš iškeliaudamas už grotų metams ir devyniems mėnesiams.