Ugnė Paulauskaitė

Europos Sąjungos (ES) diplomatai tęs darbą Kyjive, nepaisant Rusijos grasinimų suduoti daugiau didelio masto smūgių, feisbuke pareiškė ES ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernova.  „Tas pats režimas, kuris kasnakt rengia raketų ir dronų atakas prieš civilius, dabar perspėja kitus laikytis atokiau. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Rusija nori pasėti baimę, paniką. Izoliuoti Ukrainą. Tai nepavyks. ES niekur nesitrauks. Mes liekame Kyjive.

Ispanui, kuris buvo perkeltas į karantiną po kelionės mirtino hantaviruso protrūkio užkluptu kruiziniu laivu, nustatytas šis virusas, pirmadienį pranešė Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija. „Pacientas buvo perkeltas į Gomezo Ullos ligoninės aukšto lygio izoliacijos skyrių, kur liks hospitalizuotas“, – pareiškime teigė ministerija.

Antradienį Irano užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios per pastarąsias 48 valandas prie šalies pietinės pakrantės esančioje Hormozgano provincijoje pažeidė trapių paliaubų sąlygas, tačiau konkretaus incidento nenurodė.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas, Gynybos ministerijos Kyjive duomenimis, antradienį Berlyne susitiko su federalinės vyriausybės atstovais pokalbių saugumo politikos klausimais. Jis, be kita ko, kalbėjosi su kanclerio Friedricho Merzo patarėju užsienio ir saugumo politikos klausimais Günteru Sautteriu.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl pagrasino Ukrainai. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, M. Zacharova pareiškė, kad Ukrainos laukia nauji smūgiai. „Atsakomieji smūgiai buvo ir bus suduoti Kyjivui“, – cituojama ji.

„The Telegraph“ skelbia, kad Rusija pasitelkia GPS trikdžius ir klastoja signalus, kad Kyjivo dronus nukreiptų į NATO oro erdvę. Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjo dronų incidentų. Lietuvoje oro pavojus dėl į šalį galimai įskridusių dronų buvo paskelbtas du kartus.

Popiežius Leonas XIV pirmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iškeltą teisingo karo koncepciją pavadino atgyvenusia ir įspėjo, kad „žmonija slysta į smurtinę galios kultūrą“. Savo pirmojoje enciklikoje – savotiškame manifeste – JAV gimęs Leonas XIV daugiausia dėmesio skyrė dirbtinio intelekto iškilimui, bet taip pat grįžo prie antikarinės žinutės, sukėlusios įtampą su Vašingtonu.

Popiežius Leonas XIV pirmadienį svarbiame tekste apie etinius iššūkius, kuriuos kelia dirbtinio intelekto (DI) bumas, paragino „nuginkluoti“ šią naują technologiją ir padaryti ją draugišką žmogui.

Nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai skelbia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti smūgiai rusų karinei technikai. Vaizdo įrašą ir šiek tiek informacijos apie smūgius „Azov“ paskelbė savo „Facebook“ puslapyje. „Azov“ patruliuoja pasienio teritoriją aplink Mariupolį“, – rašoma prie vaizdo įrašo. Jame nufilmuoti smūgiai rusų karinei technikai, judančiai greitkeliais. „Ukrainos teritorija turi būti laisva nuo Rusijos kariuomenės.

Rusai skelbia apie naktį iš sekmadienio į pirmadienį įvykusias atakas prieš Jaroslavlį ir Belgorodą, rašo „Obozrevatel“. Pranešama, kad abejuose miestuose griaudėjo sprogimai. Belgorode vietos valdžia pranešė apie „smūgius į kritinės infrastruktūros objektus“, ten sutriko elektros tiekimas. Sprogimai Rusijoje Jaroslavlyje buvo užblokuotas išvažiavimas iš miesto Maskvos link.

Rusija skelbia ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą dėl tariamų rusų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, skelbia rusų agentūra TASS. „Ne kartą raginome Latviją, Lietuvą ir Estiją prisiimti tarptautinę atsakomybę dėl šių besitęsiančių pažeidimų. Tačiau šių šalių valdžios institucijos atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, o visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E. Macronui artimas šaltinis. Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuri iš dalies buvo pradėta iš Baltarusijos teritorijos.

Ukraina mano, kad jos partneriai neturėtų pasiduoti Rusijos grasinimams suduoti naujų smūgių Kyjivui ir kitiems miestams, o turėtų reaguoti proporcingai ir ryžtingai – stiprindami konkrečią paramą ir didindami pagalbos paketus, bendroje spaudos konferencijoje su Baltarusijos demokratinės opozicijos Jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto vadove Sviatlana Cichanouskaja pasakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvo, kuriuo keliavo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius, signalai buvo nuslopinti, jam skrendant netoli Rusijos sienos. Johnas Healey lankė britų kareivius Estijoje ir grįžo į JK, kai įvyko elektroninė ataka, pranešė laikraštis „Times“. Manoma, kad už ketvirtadienio incidentą atsakinga Rusija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atvyksta į Lietuvą, skelbia „Politico“. Vizitas – po dronų incidentų Baltijos šalyse. U. von der Leyen į Lietuvą atvykti turėtų antradienį. Į Lietuvą atvyksta Ursula von der Leyen Leidinio šaltinių duomenimis, EK vadovė susitiks su Baltijos šalių ir jų vyriausybių vadovais. Praeitą savaitę Lietuvoje du kartus skelbtas oro pavojus, pranešta apie šalies oro erdvę pažeidusius dronus. Tiek dalis civilių, tiek šalies vadovai ėjo į priedangas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują pareiškimą dėl susitarimo su Iranu. Žinute jis pasidalijo savo platformoje „Truth Social“....

Orui šylant ir kalendoriui šuoliuojant link vasaros, ko gero, vis mažiau laiko norisi praleisti prie ekranų. Ir tą laiką norisi skirti įdomiems bei naudingiems dalykams. Vienas jų – kasdienis tv3.lt testas. Kviečiame spręsti jį, pasitikrinti savo žinias ir galbūt sužinoti dalykų, kurių niekad nežinojote! Naujas testas kiekvieną dieną Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.

Rusijai iš esmės nepavyko suversti kaltę dėl dronų incidentų Baltijos šalyse Ukrainai ir taip atmušti jų paramą ukrainiečiams. Nepaisant to, kad į Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę įskrenda dronai, sąjungininkai laikosi tvirtai, pastebi „Politico“. Rusija bando dronų incidentus Baltijos šalyse paversti politine krize tarp Ukrainos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Tačiau kol kas rusams nepavyko.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard atsistatydina, teigia trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys, kuriais remiasi CNN. T. Gabbard informavo bendražygius, kad traukiasi, nes jos vyras kovoja su vėžiu, nurodė šie asmenys. Baltieji rūmai ir T. Gabbard biuras kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti. Pasak vieno iš šaltinių, T. Gabbard apie savo sprendimą informavo prezidentą Donaldą Trumpą.

Sukilėliai Malio šiaurėje gegužės 18 d. numušė Rusijoje pagamintą kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), kurį naudojo su Rusija susiję samdiniai. Jame aptikta Kinijos bendrovių pagaminta elektronika ir kitos užsienio gamybos detalės, pranešė Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas.  „Gegužės 18 d. Malio šiaurėje sukilėliai numušė rusišką kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), naudotą paremti su Rusija susijusius samdinius regione.

Ukrainos šiaurinė pasienio zona yra gana gerai įtvirtinta, todėl didelio masto priešo puolimas mažai tikėtinas, nors smūgiai pasienio regionams ar įvairūs sabotažo veiksmai siekiant suvaržyti Ukrainos pajėgas neatmetami, mano karo ekspertas Pavlo Narožnas. Jis pakomentavo puolimo iš Baltarusijos ir Černihivo-Kyjivo kryptimi tikimybę. „Visų pirma, šiame sektoriuje, esančiame labai arti Kyjivo, yra dvi upės. Vienoje atkarpoje siena eina į rytus palei Dnipro upę.

Ukraina perspėja, kad Rusija skleidžia propagandinę informaciją apie tariamus ukrainiečių smūgius civilinės infrastruktūros objektams laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Apie tai penktadienio vakarą „Facebook“ puslapyje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina perspėja dėl rusų propagandos Štabas pabrėžia, kad ukrainiečių smūgių taikinyje yra Rusijos karinė infrastruktūra ir objektai, kurie yra naudojami kariniams tikslams.

NATO vadovas Markas Rutte pakomentavo padėtį Ukrainoje. Anot jo, Ukraina stipriai ginasi. „Jei pažiūrėtume į fronto liniją, jie stabilizuoja. Yra pranešimų, kad Ukraina atgauna teritoriją. Ne masiškai, bet bent jau stabilizuoja, potencialiai juda teisinga kryptimi“, – sako M. Rutte. Jis priduria, kad Ukraina pastaruoju metu pasižymi inovatyvumu, kai kurių dalykų sąjungininkai mokosi iš Ukrainos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sureagavo į Rusijos veiksmus prieš Baltijos šalis, skelbia „The Guardian“. Anot jo, veiksmai kelia susirūpinimą ir baimę dėl eskalacijos. M. Rubio buvo paklausta apie besitęsiančius Rusijos kaltinimus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Nepaisant to, kad Baltijos šalys tai neigia, Rusija ir toliau skleidžia propagandinius teiginius, jog Baltijos šalys bendradarbiauja su Ukraina ir rengia dronų atakas prieš Rusiją.

NATO sąjungininkai ir gynybos pareigūnai penktadienį neslėpė, kad yra suglumę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo, jog jis nusiųs 5 tūkst. JAV karių į Lenkiją, nors vos prieš kelias savaites įsakė išvesti iš Europos tiek pat karių. Visiškas nuomonės pasikeitimas įvyko po kelių savaičių, per kurias D. Trumpas ir jo administracija vis kalbėjo apie tai, kad mažins, o ne didins JAV karinį buvimą Europoje.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė išlaikanti būdrumą dėl bet kokių grėsmių, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis bendromis karinėmis pratybomis, ir paragino abi šalis susilaikyti nuo branduolinių grasinimų.  „Kalbant apie bendras branduolines pratybas, matėme, ką Rusija gali padaryti. Raginame visus dalyvius susilaikyti nuo šių branduolinių grasinimų ir vengti veiksmų, kurie galėtų sukelti daugiau problemų regione tokiu mastu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje paragino parengti „planą B“ Hormuzo sąsiauriui atverti.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pripažino, kad JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos nebuvo vaisingos ir yra pristabdytos, pranešė „The Kyiv Independent“. „Jei matysime galimybę atnaujinti našias, o ne bergždžias derybas, kurios turėtų galimybę būti vaisingos, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – sakė M. Rubio po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, tikrindami informaciją dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos žinioje esančio turto vagystės, nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas iš Marijampolės kalėjimo teritorijos pagrobė bei realizavo Lietuvos kalėjimų tarnybos žinioje esantį turtą. Kaip skelbia Lietuvos kalėjimų tarnyba, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kalėjimo darbuotojui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimos nusikalstamos veikos.

Valstybės paramos nepasiturinčių ir mažesnes pajamas gaunančių jaunų šeimų būstui tvarka gali būti keičiama, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Jūratės Zailskienės teigimu, bus siekiama, kad ateityje parama visų pirma pasiektų neapsiturinčias ir vaikus auginančias šeimas.

Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ praneša apie gaunamas SMS žinutes dėl vinječių su kenkėjiška nuoroda. Klientai raginami nespausti šių nuorodų, nes „Via Lietuva“ jokių žinučių nesiuntė ir baudų neišieško. Apie žinutes prašome pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui https://www.nksc.lt/pranesti.html. Paspaudę kenkėjiškas nuorodas klientai sužino esą jiems yra paskirta bauda, kurią raginama sumokėti.

Dėl neapykantos kurstymo nuteisto parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio advokatas Vytautas Sirvydis teigia nesutinkantis su prokuratūros pozicija, kad politikas menkino Holokaustą. Anot teisininko, savo įrašuose socialiniame tinkle R. Žemaitaitis turėjo teisę lietuvių trėmimus ir žudymus pavadinti holokaustu. Taip darydamas R. Žemaitaitis, pasak L. Sirvydžio, nesiekė menkinti žydų žudynes.

Liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto skyrius kandidatu į uostamiesčio merus kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose pasirinko jūrininkų įdarbinimo versle dirbantį Arturą Trušą, ketvirtadienį pranešė skyrius. Vienu pagrindinių prioritetų Klaipėdos liberalai įvardija jaunų žmonių ir verslų išlaikymą, pritraukimą į miestą, taip jame leidžiant augti talentui, ateities lyderiams.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui kalbant apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, taip pat apie Kremliaus veiksmus nukreipiant Ukrainos dronus į Baltijos šalis, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė ragina susilaikyti nuo tokių pasisakymų. „Girdėjau įvairių pasisakymų, ir dėl nukreipiamų dronų, tai šiandien, man atrodo, kad reikėtų susilaikyti nuo aštresnių pasisakymų“, – sakė I. Ruginienė.

Kiek daugiau nei dvejus metus „Achemos grupės“ Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ vadovavusi Audronė Kuskytė traukiasi iš posto. Ją laikinai, kol bus paskirtas naujas vadovas, pakeis įmonės finansų direktorius Evaldas Venckus – jis vadovauti įmonei pradėjo gegužės 15 dieną, rodo Registrų centro duomenys.

Trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui ir daliai apskričių susidūrus su oro pavojaus grėsme, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi ir artimiausiu metu paviešins tokiems atvejams skirtus gydymo įstaigų veiklos algoritmus, sako jos vadovė Marija Jakubauskienė.  „Vaikai, kūdikiai ir naujagimiai (…) yra ypatingos svarbos pacientų grupė.

Tėvai, planuojantys vaiko priežiūros atostogas, turėtų atkreipti dėmesį į svarbią taisyklę – jeigu vienas iš tėvų nepasinaudoja jam priklausančiais dviem neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpis sutrumpėja. Neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, kuria privalo pasinaudoti kiekvienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų. Abu tėvai bent po 2 mėnesius (62 kalendorines dienas) turi skirti vaiko priežiūros atostogoms.

Ketvirtadienio rytą dalyje Latvijos vėl paskelbus oro pavojų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, jog šiuo metu Lietuvoje oro atakos grėsmės nėra. Tiesa, jis pažymi, jog gyventojai turėtų išlikti budrūs.  „Latvijoje paskelbtas perspėjimas dėl oro pavojaus. Šiuo metu oro atakos grėsmės Lietuvai nėra, tačiau Lietuvos kariuomenė ir tarnybos atidžiai seka situaciją bei palaiko ryšį su sąjungininkais“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigia ministras.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino – sekmadienio vakarą Utenos rajone rastas nukritęs bei sudužęs dronas buvo ukrainietiškas. Anot ministro, į šalies erdvę įskridęs objektas buvo dezorientuotas.  „Taip, tai yra dezorientuotas ukrainiečių dronas. Toliau vyksta tyrimas“, – žurnalistams Seime patvirtino R. Kaunas.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,6 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) brango 0,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūrai (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,83 euro iki 2,09 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,95 euro ir buvo 0,6 proc.

Latvijoje paskelbus oro pavojų, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės grėsmės kol kas nėra. „Latvijoje paskelbus perspėjimą dėl galimos oro grėsmės, Lietuvoje šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra. Mūsų kariuomenė, atsakingos tarnybos ir institucijos nuolat stebi situaciją bei palaiko glaudų ryšį su sąjungininkais. Prašau visų išlikti ramiais, remtis tik oficialia informacija ir vadovautis atsakingų institucijų nurodymais.

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, parengtoms siekiant iki birželio mėnesio į Lietuvos teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970 nuostatas dėl skaidraus darbo, rašoma pranešime spaudai. Priimtais pakeitimais siekiama užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą. Darbuotojui suteikiama teisė palyginti savo darbo užmokestį su tokias pačias funkcijas atliekančiais kolegomis.

Seimas ketvirtadienį apsvarstė ir priėmė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą ir grąžintą tobulinti Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą. Už tai, kad atnaujinta projekto redakcija įsigaliotų įstatyme balsavo 95 Seimo nariai, 4 prieštaravo ir 15 susilaikė. Tiesa, pirmiau vyko balsavimas dėl to, ar įstatymą priimti tokį, koks jis buvo be prezidento pakeitimų, tačiau Seimas tam nepritarė – už balsavo 37, prieš – 59 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Trečiadienį galimai dronui pažeidus Lietuvos oro erdvę ir maždaug valandai dalyje šalies paskelbus oro pavojų, situaciją valdyti sunkiausiai sekėsi Vilniaus oro uostams ir Transporto kompetencijų agentūrai, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Sunkiausiai sekėsi (Vilniaus – BNS) oro uostui ir Transporto kompetencijų agentūrai. Kaip pavyzdys yra oro uostų (Lietuvos oro uostų – BNS) komunikacija – paruošti žinutes keleiviams užtruko tiek, kiek tęsėsi visas įspėjimas.

Sveikatos apsaugos ministerija perspėja gyventojus dėl šiuo metu plintančio sukčiavimo būdo. Pranešimu apie tai ministerija pasidalijo savo „Facebook“ puslapyje. „Perspėjame, kad pastaruoju metu policija fiksuoja sukčiavimo atvejus, kai gyventojams skambina nepažįstami asmenys, bendraujantys rusų kalba, prisistato poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais ir apgaulės būdu išvilioja pinigus.

Ketvirtadienį, gegužės 21 dieną, Vilniuje bus surengtos civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo pratybos, kurių metu gyventojai gali pastebėti sustiprintą specialiųjų tarnybų aktyvumą. Kaip praneša Miesto gijos, pratybos vyks nuo 10 iki 12 valandos adresu Elektrinės gatvė 2. Perspėja vilniečius dėl pratybų Skelbiama, kad pratybų metu bus imituojamas incidentas su įvairiais ekstremalių situacijų elementais.

Kartu su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu dėl padėjimo sukčiauti nuteistas buvęs Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos odontologas Šarūnas Ratkus sako, kad skųs paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.  „Duosim tikrai skundą, apeliuosime, nes visi kolegos tikrai patvirtino mano nuomonę. Mes davėm pavyzdį: kojos lėtinė liga, kaip pavyzdys. (Apie dantis suprasti – ELTA) turbūt visiems per sudėtinga.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ieško, kas rekonstruotų beveik 12 kilometrų ilgio kelio atkarpą tarp Kauno ir Prienų įrengiant keturių eismo juostų magistralę.

Stringant deryboms su Kauno miesto savivaldybe, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ir Kauno miesto bei rajono susivienijimas inicijuoja darbo ginčo dėl interesų komisiją. Kaip teigia profsąjunga, tokių žingsnių imtasi, nes savivaldybė vilkina kolektyvines derybas. Profesinė sąjunga taip pat įspėja, kad situacijai nesikeičiant gali būti organizuojamas ir streikas.