Ugnė Paulauskaitė

COVID-19 neatleidžia savo gniaužtų. Ir toliau fiksuojami keli tūkstančiai naujų užsikrėtimų per dieną, virusas plinta ir į ugdymo įstaigose. „Juodžiausių“ savivaldybių atstovai džiaugiasi atsiradusia galimybe pačioms mokykloms spręsti dėl perėjimo į nuotolinį ugdymą – taip bus suteikta laisvė geriau valdyti kilusias rizikas. Pastebima, kad situacija ugdymo įstaigose nuolat keičiasi, o mokykloms tenka sukti galvas, kaip situaciją spręsti.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) socialiniuose tinkluose ėmė dalintis reklama, kuria skatina vakcinuotis. Vienoje paveikslėlių pusėje nurodoma, koks gyvenimas laukia pasiskiepijusių, o kitoje – nepasiskiepijusių. Reklamos siunčiama žinutė – pasiskiepijus gyvenimas grįžta į senas vėžes, o nepasiskiepijusiems teks ir toliau gerokai labiau saugotis užkrato. Vienas iš paveikslėlių – apie vaikus, jie skatinami vakcinuotis, kad mokyklose vėl skambėtų moksleivių juokas.

Vidaus reikalų Agnė Bilotaitė teigia, kad Baltarusija ieško naujų būdų nelegaliais migrantais spausti Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES). Pasak ministrės, yra naujai atveriami oro uostai, per kuriuos galima atvykti į Minską. Užsienio politikos ekspertai sako, kad tai iš dalies yra geras ženklas, rodantis, kad Lietuvos taikomos priemonės yra veiksmingos ir nepatogios Baltarusijos režimui. Vis dėlto pripažįstama, kad Lietuva yra sunkioje padėtyje ir tikėtis dar galima visko.

Kasdien nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, pildosi palatos, o ligoninės nuolat praneša plečiančios savo COVID-19 skyrius. Kai kuriose šalies ligoninėse užplūdus COVID-19 pacientams, jau ima trūkti rankų, galinčių gydyti ir slaugyti pacientus. Skaičiuojama, kad atidarius COVID-19 skyrių prireikia dvigubai didesnio kiekio darbuotojų. Ligoninės pripažįsta, kad jau svarsto, ką reikės daryti dar išaugus pacientų skaičiui, svarstoma ir galimybė kreiptis pagalbos į savanorius.

Koronavirusui ir toliau plintant, jis neaplenkia ir sveikatos priežiūros įstaigų. Vienoje Panevėžio ligoninėje fiksuojamas vienas iš didžiausių COVID-19 protrūkių šalyje. Kalbama, kad virusas čia galėjo įsisukti žmonai atvykus aplankyti vyro ir jiems pasibučiavus. Įstaigos direktorė teigia, kad tai jai sakė matę darbuotojai, tačiau kaltų ieškoti dabar ne laikas. Pasak jos, neatsakingai elgiasi dauguma pas pacientus ateinančių jų artimųjų. Koronaviruso protrūkių žemėlapis kasdien vis pilnesnis.

Artėja pusės metų laikotarpis nuo tada, kai į Lietuvą iš Baltarusijos pateko pirmieji migrantai. Trečiadienį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė įstatymo pataisas, kuriomis siūlomi sprendimai dėl migrantų padėties praėjus šešių mėnesių laikotarpiui. Siūloma, kad kiekvieno į Lietuvą patekusio migranto atveju dėl tolimesnio jo likimo Lietuvoje būtų sprendžiama individualiai. Tuo pačiu metu Baltarusija, pasak ministrės Agnės Bilotaitės, ir toliau ieško būdų, kaip Lietuvą dar labiau spausti.

Du ilgamečiai Baisogalos kultūros centro darbuotojai kaltina įstaigos direktorę užsiimant mobingu. Abu jie teigia, kad pradėjus dirbti centro direktorei, įstaigoje atsirado psichologinė įtampa. Darbuotojai sako, kad jie yra pernelyg kontroliuojami, engiami, tačiau įstaigos direktorė jai mestus kaltinimus neigia, užsimena, kad konfliktas galėjo kilti ir dėl amžiaus skirtumo.

Penktadienio vakarą COVID-19 pasiglemžė žinomo Palangos politiko ir visuomenės veikėjo, mediko 79-erių Albino Stankaus gyvybę. Pranešta, kad užsikrėtė ir mediko žmona bei dukra, visi jie buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19. Mirusio mediko ilgametis kolega prof. dr. Arvydas Martinkėnas svarsto, kodėl jo bendražygis, jo žmona ir dukra nebuvo pasiskiepiję. Antradienį popiet vyko žinomo mediko A. Stankaus laidotuvės.

Sekmadienį Birštono rajone esančiame Naudžiūnų kaime kilo gaisras. Spėjama, kad dėl elektros instaliacijos gedimo užsidegė sodyba. Vietiniai gyventojai tikina, kad sodyba sudegė dėl to, jog į gaisravietę per ilgai važiavo ugniagesiai. Tačiau jų vadas pasakoja, kad gelbėtojai į įvykio vietą atvyko ne per ilgesnį laiką, negu yra numatyta. Portalas tv3.lt sulaukė Birštono gyventojų laiško. Jame žmonės rašo, kad sekmadienį, spalio 10 d., Birštono rajone esančiame Naudžiūnų kaime degė sodyba.

Neimunizuoti grožio specialistai dėl koronaviruso periodiškai testuotis neprivalo. COVID-19 tyrimus jie turėjo atlikti tik prieš pradėdami dirbti, o jau pradėję kas 7–10 dienų nesitestuoja. Tačiau norintys pas juos patekti klientai turi turėti galimybių pasus. Šio sprendimo nesupranta prekybininkai, kurių nuomone, nelogiška, kad artimą kontaktą su klientu turintys darbuotojai neprivalo periodiškai išsitirti.

Daugiausiai koronaviruso protrūkių šalyje yra fiksuojama ugdymo įstaigose. Kai kur fiksuojami vos du ar trys atvejai, tačiau kitur virusu užsikrėtė dešimtys moksleivių ir pedagogų. Su didžiausiais koronaviruso protrūkiais besitvarkančių mokyklų vadovai sako, kad situaciją susirgus moksleiviams pažaboti pavyksta, tačiau bėdų kyla susirgus mokytojams. Neaišku, kaip skirstyti moksleivių srautus pavaduojantiems mokytojams.

Penktadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Pasak prezidento, epidemijos valdymo sistemoje kažkas yra negerai ir tai reikia keisti. G. Nausėda sakė, kad A. Dulkys šiuo metu turi du kelius: arba pasakyti planą, kaip išeiti iš pandemijos, arba prisiimti atsakomybę ir pasitraukti. A. Dulkys penktadienį pateikė savo atsakymą prezidentui. Trauktis iš einamų pareigų jis neketina, o kelias iš pandemijos, pasak jo – vakcinacija.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) praėjusią savaitę sukrėtė skandalas. Paviešinta, kad ministerija ruošėsi sumokėti už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministerijos visuomeninis konsultantas. Paaiškėjus situacijai iš einamų pareigų pasitraukė ministro patarėja Aistė Šuksta. Kiek vėliau SAM pateikė visų COVID-19 komunikacijai skirtų viešųjų pirkimų sąrašą. Jame matyti, kad ministerija daugiau nei 50 tūkst. eurų skyrė suvenyrams, skirtiems vakcinacijos viešinimui.

Epidemiologinė situacija išlieka įtempta. Kasdien nustatoma daugiau nei du tūkstančiai naujų užsikrėtimų, COVID-19 per dieną nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Situacija Vilniaus regione taip pat neramina. Pranešama, kad šiuo metu Vilniaus regione yra užimta 90 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, Santaros klinikose gydomi devyni koronavirusu užsikrėtę vaikai. Praėjusią parą buvo nustatyta daugiau nei du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, COVID-19 nusinešė 19 asmenų gyvybes.

Klaipėdietė Gabrielė Venckutė prasidėjus smarkiam kraujavimui iš nosies nuvyko į ligoninę, bet buvo siuntinėjama iš vienos ligoninės į kitą nesuteikiant jai pagalbos. Kaip sako pati mergina, vienoje ligoninėje jai pasakė, kad nėra galinčio padėti gydytojo, tad liepė vykti į kitą. Atvykus į kitą, iš jos esą buvo pasijuokta, mergina teigia, kad pagalba jai nebuvo suteikta laiku, tad kraujas bėgo dvi valandas.

Sekmadienį Kelmės ir Trakų rajonuose vyks mero rinkimai. Trečiadienį ir ketvirtadienį rinkėjai gali dalyvauti išankstiniame balsavime. Tačiau atvykę į savivaldybę Kelmės gyventojai trečiadienį susidūrė su problema – negalėjo balsuoti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako, kad trečiadienį vakare išties gavo pranešimą apie trikdžius, tačiau sistema jau vėl veikia ir gyventojai gali balsuoti toliau.

Socialiniuose tinkluose apstu nepasitikėjimo vakcinomis, ypač grupėse, vienijančiose skiepų priešininkus. Šįkart skiepų naudą žmonės kvestionuoja pasitelkdami oficialiai prieinamus duomenis. Matyti, kad aukščiausius gyventojų imunizacijos rodiklius turinčios savivaldybės patenka į juodąją sergamumo COVID-19 zoną. Šių savivaldybių merai pasakoja, kad į juodąją zoną savivaldybės pateko susirgus nepasiskiepijusiems asmenims arba padidinus testavimo apimtis.

Rugsėjį Biržuose nusižudė mokytoja. Dėl pedagogės savižudybės rajone buvo suburta speciali komisija, kuri aiškinosi, su kuo galėjo būti susijusi savižudybė. Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad komisija jau baigė darbą ir pateikė išvadas. Pasak jų, mokytoja darbo vietoje nesusidūrė su mobingu, tačiau įtakos jos savižudybei galėjo turėti prieš metus įvykdyta rajono ugdymo įstaigų pertvarka. Rugsėjo pradžioje Biržuose nusižudė ilgametė mokytoja.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) šią savaitę sukrėtė skandalas. Po pasirodžiusios inofrmacijos apie mokėjimą už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ iš pareigų pasitraukė ministro patarėja. Vėliau šią savaitę pasirodė informacija apie tai, kad ministerija už 5 tūkst. eurų įsigijo fotografo paslaugas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė turinti ministrui pastabų, tačiau juo pasitikinti.

Trečiadienį patvirtinta daugiau nei 2,5 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Vyriausybė šią savaitę taip pat pateikė keletą siūlymų pandemijos valdymui. Siūloma senjorus skatinti vakcinuotis mokant jiems 100 eurų išmokas, kalbėta ir apie privalomo kai kurių profesijų atstovų vakcinaciją, mokamus darbuotojų testus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas tokių ribojimų, kaip judėjimo ar mokyklų uždarymas, Vyriausybė nesvarsto.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Pirmadienį premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad svarstoma pakeisti galimybių paso išdavimo sąlygas. Svarstoma, kad galimybių pasas nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą. Skirtingų savivaldybių merų nuomonės šiuo klausimu skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni siūlo galimybių paso apskritai atsisakyti, kiti baiminasi nepatogumų gyventojams, o treti džiaugiasi ir sveikina idėją.

Pirmadienį pranešta, kad svarstoma vyresniems nei 75-erių gyventojams skirti 100 eurų dydžio vienkartinę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Teigiama, kad išmoka turėtų paskatinti vyriausius gyventojus vakcinuotis. Tačiau merai dėl šios idėjos nesutaria. Vieni mano, kad išmoka išties galėtų paskatinti didžiausioje rizikoje esančius gyventojus skiepytis, tačiau kiti baiminasi, kad išmoka privers kai kuriuos gyventojus jaustis atskirtais ir diskriminuojamais.

Pirmadienį vakare sutriko programėlių „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“ ir „WhatsApp“ veikla. Socialiniai tinklai neveikė apie septynias valandas, skaičiuojama, kad „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo asmeninis turtas dėl to sumažėjo beveik 6 mlrd. JAV dolerių. IT ekspertai sako, kad tai, ko gero, buvo rimčiausias „Facebook“ veiklos sutrikimas per pastarąjį dešimtmetį, tačiau spėjama, kad neigiamos bendrovės akcijoms tai neturės. Atvirkščiai, tikimasi, kad jų vertė ateityje turėtų kilti.

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Vakcinacijos nuo COVID-19 statistika rodo, kad rugpjūčio gale krito skiepijimo tempai. Žinomas viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis sako, kad taip nutiko dėl to, kad rugpjūčio viduryje prezidentas, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė pažėrė kritikos Vyriausybės vakcinacijos kampanijai. Vis dėlto duomenų analitikai tokios išvados daryti neskuba.

Kol epidemiologinė situacija Lietuvoje kaista ir pandemijos valdymui yra priimamos griežtesnės priemonės, Skandinavijos šalys, regis, gyvena laisviau. Trečiadienį Švedija atšaukė visus pandemijos valdymo ribojimus, nebeliko jokių suvaržymų restoranams, koncertams, varžyboms ir kitoms veikloms. Tuopat metu Italija išgyvena kitokį laikotarpį – ribojimai nuo spalio vidurio čia tik labiau griežtinami.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad penktadienį grįžta griežtesnės pandemijos valdymo priemonės. Nuo penktadienio kaukės uždarose erdvėse vėl privalomos visiems, net ir turintiems galimybių pasą. Vyriausybė taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei tai yra įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Tokius Vyriausybės sprendimus palankiai vertina ne visi merai.

Penktadienį paskelbta apie seniai matytus sergamumo COVID-19 rodiklius – nustatyta 1970 naujų atvejų. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, situacija Vilniaus regione yra stabili, tačiau ligoninė dirba pasiruošusi bet kokiems scenarijams. Pastaruoju metu fiksuojami augantys užsikrėtimų skaičiai, ligoninė yra pasiruošusi atidaryti naują skyrių COVID-19 pacientams gydyti.

Ketvirtadienį kraupi nelaimė Panevėžyje sukrėtė vietos gyventojus. Pradėjęs riedėti sunkvežimis be vairuotojo rėžėsi į autobusų stotelę, kurioje buvo du vaikai. Vienas vaikas sunkvežimio buvo prispaustas, abu berniukai sužaloti ir išvežti į ligoninę. Kaip pasakoja mokyklos, kurią lankė berniukai direktorius, ir penktadienį ryte turimais duomenimis, abu berniukai naktį praleido ligoninėje. Vienam berniukui, pasak direktoriaus, prireikė operacijos. Ketvirtadienį popiet Panevėžyje įvyko avarija.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Kasdien patvirtinami beveik du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, virusas kasdien nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Užsikrėtimų skaičiams didėjant trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio grįžta privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad valdant pandemiją karantinas šalyje galiojo per ilgai. Pasak I. Vėgėlės, karantinas trukti teisiškai gali tris mėnesius su galimybe jį mėnesiui pratęsti. I. Vėgėlės vertinimu, ilgesnę karantino trukmę galima pateisinti dėl tuo metu tvyravusios nežinomybės, tačiau klausimų kyla dėl kito režimo, ekstremaliosios situacijos, trukmės.

Nuo spalio 1-osios būsimieji lengvųjų automobilių vairuotojai egzamino metu susidurs su nauja užduotimi. Jie dalį egzamino vairuoti turės vadovaudamiesi navigacijos, o ne egzaminuotojo nurodymais. „Regitra“ būsimuosius vairuotojus ramina, kad neįvykdžius navigacijos nurodymų ar juos pamiršus nieko blogo nenutiks, o vairavimo ekspertai dalinasi, kaip naują užduotį paversti egzamino palengvinimu. Nuo spalio 1-osios „Regitroje“ B kategorijos egzaminuose atsiranda naujovė.

Į Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdį parlamentaras Valius Ąžuolas atėjo be galimybių paso. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, posėdyje galėjo dalyvauti tik galimybių pasus turintys asmenys. V. Ąžuolas iš posėdžio buvo išprašytas, o išeidamas iš salės paskatino kolegas dirbti. Akmenės rajono savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidalino įrašu, kuriame užfiksuota pirmadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio ištrauka.

Vilniaus viešojo transporto vairuotojams protestuojant ir planuojant rengti streiką, trečiadienį miesto viešojo transporto kokybei aptarti susitiko Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Darius Aleknavičius ir „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintaras Macijauskas. Savivaldybė sako aptarusi vairuotojų profesinės sąjungos keliamus reikalavimus, planuojamą streiką ir apgailestauja, kad apie jį sužinojo tik iš žiniasklaidos.

Ne kartą pabrėžta, kad kontaktinis ugdymas yra siekiamybė. Kaip ne kartą skelbė Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kontaktinį ugdymą bus siekiama užtikrinti kiek įmanoma ilgiau, net ir sudėtingai epidemiologinei situacijai esant. Vis dėlto šalies aukštosios mokyklos nuotolinio ugdymo nesikrato ir sako, kad net pandemijai pasibaigus dalis užsiėmimų vyks nuotoliniu būdu. Dalis užsiėmimų aukštųjų mokyklų studentams vyksta nuotoliniu būdu.

Šiauliai dar anksčiau rugsėjį atšventė savo gimtadienį. Mieste vyko įvairūs renginiai – koncertai, mugės, varžybos ir kiti. Po šventės praėjus keletui savaičių matyti suprastėjusi epidemiologinė situacija mieste. Miesto meras pripažįsta, kad įtakos suprastėjusiems rodikliams galėjo turėti ir šventė, tačiau skuba pabrėžti, kad dėl šoktelėjusio sergamumo gali būti kaltos ir mokyklos. Epidemiologinė situacija neramina visoje šalyje.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako nesuprantantis kai kurių Vyriausybės sprendimų. Pasak mero, nelogiška, kad pasiskiepiję asmenys, turėję aukštos rizikos kontaktą su sergančiu COVID-19 asmeniu nėra izoliuojami. Meras pastebi, kad COVID-19 gali sirgti ir pasiskiepiję žmonės, todėl, pasak A. Visocko, po aukštos rizikos kontakto izoliuojami turėtų būti ir jie.

Į aukštųjų mokyklų auditorijose vykstančius užsiėmimus studentai gali patekti tik su galimybių pasais. Nors didžioji dalis aukštųjų mokyklų studentų yra pasiskiepiję, vis dėlto pasitaiko tokių, kuriems reikalavimai neįtinka. Todėl dalis studentų nusprendė nesitaikyti prie keliamų galimybių paso reikalavimų ir nutraukė studijas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į kontaktiniu būdu vykstančius užsiėmimus gali patekti tik galimybių pasus turintys studentai.

Antradienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Danijos imigracijos ir integracijos ministru Mattias Tesfaye. Susitikimo metu aptarti nelegalios migracijos, Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugos klausimai. A. Bilotaitė teigė kolegia pristačiusi, kad nelegalios migracijos srautai Lietuvoje jau stabilizavosi. Be to, ministrai kalbėjosi apie Danijos patirtį atremiant neteisėtą migraciją, kalbėjosi apie priemones, kurių abi šalys imasi.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojus ribojimams galimybių paso neturintiems gyventojams, dalis jų Lietuvoje galiojančią tvarką ėmė lyginti su užsieniu. Teigta, kad Lietuvoje galiojanti tvarka yra ypatingai griežta, neva niekur kitur tokių ribojimų nėra. Vis dėlto užsienyje gyvenantys lietuviai pasakoja, kad ribojimų laikytis reikia ir svetur, o jie kartais yra griežtesni už galiojančius Lietuvoje.

Maždaug kas 8–9 žmogus negali sau leisti nusipirkti ir valgyti kokybiško norimo maisto, rodo naujausi duomenys. Taip pat daugiau nei dvigubai išaugo maisto paklausa „Caritas“ valgyklose. Pastebima, kad problemą spręsti būtų galima mažinant iššvaistomo maisto kiekius.

Pirmadienį pristatyta Nacionalinio surdo mažinimo organizacijų parengta apžvalga. Pasak jos, kas penktas Lietuvos gyventojas pernai gyveno žemiau skurdo ribos, kuri yra laikoma 430 eurų mėnesinės pajamos vienam asmeniui.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Penktadienio vakarą Vilniuje vyko dar vienas mitingas. Kelios dešimtys gyventojų su plakatais vakare apstojo Vilniaus miesto savivaldybę. Šįkart mitingas – prieš medžių kirtimą. Mitingo organizatoriai kaltina sostinės savivaldybę iškirtus senus medžius. Penktadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės vyko mitingas prieš medžių kirtimą. Protestas prasidėjo 17 val., regis, mitinguotojų nesustabdė ir stiprus lietus.

Viename sostinės prekybos centre dirbanti vilnietė savo akimis pamatė, kaip galimybių pasus turintys tikrinti apsauginiai nepatikrinę dokumento į prekybos centro patalpas praleido vaikiną. Skaitytoja piktinasi, kad taip keliama grėsmė ir prekybos centro lankytojams, ir darbuotojams. Prekybos centras pasakoja, kas galėjo nutikti ir sako, kad situacijai išsiaiškinti pradėjo vidinį tyrimą. Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims.