Apie padėtį Švedijoje „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjosi Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas Darius Kvainauskas ir Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Žičkienė, o situaciją Italijoje pristatė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Di Meglio.
Švedija atsiveria
Švedijoje nuo koronaviruso paskiepyta virš 70 proc. gyventojų, tad nuo trečiadienio šalies Vyriausybė atšaukė galiojusius ribojimus restoranams, koncertams ir kitoms vietoms, taip pat panaikino nuotolinio darbo rekomendaciją.
Tiesa, rekomendacijos dėl apsaugos nuo koronaviruso lieka. Švedijos Vyriausybė taip pat įspėja, kad jei padėtis šalyje ims prastėti, ministrai gali svarstyti skiepų paso poreikį. Toks dokumentas kol kas čia nėra reikalingas.
Švedija Lietuvoje dažnai laikoma pavyzdžiu. Viešojoje erdvėje vis siūloma sekti Švedijos pavyzdžiu ir atlaisvinti ribojimus.
Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė R. Žičkienė sako, kad Švedijoje gyvenantys lietuviai dėl panaikinamų ribojimų džiaugiasi. Kartu džiaugiamasi ir dėl gerėjančios epidemiologinės situacijos šalyje.
„Socialinis gyvenimas grįžta, mes galime pradėti vėl organizuoti renginius, galime susiburti. To buvome labai pasiilgę, nes ribojimai buvo skirti, kad ribotų kiekį žmonių patalpoje, laikomasi mokslo reikalavimų, kad mažintų užsikrėtimą, laikantis atstumų, higienos ir t.t. Tam reikalingi tam tikri draudimai ir rekomendacijos“, – sako R. Žičkienė.
Ribojimų Švedijoje panaikinimas jaunimui, kaip sako D. Kvainauskas, taip pat kelia teigiamas emocijas. Nuo trečiadienio atsidarė koncertai, sporto renginiai, klubai, tad jaunimas vėl galės nevaržomai linksmintis.
„Lietuvių jaunimo bendruomenėje už kelių savaičių organizuojame didesnio tipo renginį, mums labai smagu, džiaugiasi“, – sako D. Kvainauskas.
Žmonės patys yra sąmoningesni
Abu Švedijos lietuvių bendruomenių atstovai pastebi, kad švedai nuo koronaviruso skiepijasi aktyviai, o tai ir leidžia panaikinti ribojimus.
„Žmonės gana noriai vakcinuojasi, tačiau nėra tokių labai didelių reikalavimų vakcinuotis. Tai nėra pabrėžiama, kad vakcinavimas būtų kaip kažkokia sąlyga. Vakcinavimas niekur nėra kaip reikalavimas.
Aišku, yra visokių žmonių, ir skeptikų su visokiomis nuomonėmis, bet jiems nėra labai didelio reikalo labai garsiai šnekėti. Jų nelabai matosi ir girdisi. Protestų net nežinau, turbūt, kažkiek buvo, bet jie buvo nedideli ir nežymūs“, – sako R. Žičkienė.
Kaip sako R. Žičkienė, paslaptis yra tokia, kad švietimo sistema Švedijoje grindžiama mokslu. Žmonės auga girdėdami mokslo įrodymus, tad išgirdę mokslininkų argumentus dėl koronaviruso valdymo jais neabejoja ir pasitiki.
Švedijos valdžiai taip pat nereikėtų įtikinėti ir vyresniųjų gyventojų skiepytis. Pasak D. Kvainausko, jie pasiskiepijo sparčiau nei jaunimas.
„Pandeminę situaciją turėtų valdyti tie specialistai, kurie išmano šį dalyką. Švedijoje visą laiką situacijai vadovavo vyriausiasis šalies epidemiologas, kuris turi išsilavinimą ir supratimą apie viruso plitimą ir valdymą, kokias jis turi pasekmes, ne tik fizines, bet ir psichologines.
Pati valdžia pripažįsta, kad jiems reikėjo greičiau reaguoti, bet sunku kaltinti, kai situacija nauja, visi išsigąsta ir pasimeta. Reakcijos greitumas pradžioje būtų lėmęs mažesnį vyresnių žmonių mirčių skaičių“, – sako R. Žičkienė.
Italijoje neturintiems žaliojo paso nemokės algų
Tuo tarpu Italija kaip tik imasi griežtesnių priemonių, stabdysiančių koronaviruso plitimą. Nuo spalio 15 d. visų dirbančiųjų prašys pateikti vadinamąjį žaliąjį pasą. Tai daryti turės ir privačiame, ir viešajame sektoriuje dirbantys darbuotojai.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė E. Di Meglio pasakoja, kad žaliojo paso neturintys darbuotojai nebus atleidžiami, tačiau be šio dokumento taip pat negalės ateiti į darbą, o neatėję negaus atlyginimo.
„Geroji praeitų metų patirtis, kai visi darbuotojai, tiek medicinos, tiek mokyklų, privalėjo pasiskiepyti arba darytis testus, susirgimų skaičius mažėjo, sustojo. Dauguma partijų tam griežtinimui pritarė“, – sako E. Di Meglio.
Lietuvė pastebi, kad su kaukėmis Italijoje reikėjo vaikščioti visada, einant į bet kurią uždarą viešąją vietą. Kaukės kai kuriais atvejais privalomos ir lauke. Jei tarp žmonių neįmanoma užtikrinti bent vieno metro atstumo, jie turi dėvėti kaukes.
„Su žaliuoju pasu galėjome eiti į muziejus, teatrus, sporto klubus, restoranus viduje. Lauke buvo galima būti ir be žaliojo paso. Nuo spalio 15 d. sąlygos bus griežtesnės ir privalės visi turėti arba skiepų sertifikatą, arba testus“, – teigia E. Di Meglio.
Pasak jos, didžiausią pasipriešinimą Italijoje buvo sukėlęs siūlymas nenorintiems skiepytis leisti testuotis nemokamai. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad nemokamai testus gali darytis tik medikų išduotus pažymėjimus dėl negalėjimo skiepytis turintys gyventojai.
„Griežtinimą jie mato kaip įrankį šaliai atsiverti“, – sako E. Di Meglio.
Pilnai pasiskiepiję yra virš 70 proc. šalies gyventojų. Pasak lietuvės, Italija apie planuojamus sugriežtinimus paskelbė mėnesiui iki jų likus, kad dar nepasiskiepiję gyventojai spėtų tai padaryti. Vos prakalbus apie planus, skiepijimo mastai šalyje kaip mat išaugo.
Šiuo metu, E. Di Meglio vertinimu, situacija Italijoje yra kur kas geresnė nei buvo pandemijos pradžioje.
„Jeigu yra tikėjimas medicina ir yra pagrįsta, kad skiepai gali padėti išeiti iš šios situacijos ir pasiekus tą skaičių, bus pasiektas imunitetas, taip, tai reikalinga. Aišku, skeptikų yra, bet tai yra mažesnis procentas. Iš apklausų, 70–80 proc. Italijos visuomenės palaiko šiuos sugriežtinimus“, – sako E. Di Meglio.
Vis dėlto pasipriešinimo griežtesniems ribojimams taip pat yra. Girdisi grasinimų blokuoti autostradas, kviečiama rinktis protestuoti. Pasak E. Di Meglio, pandemija netikinčių ir prieš ribojimus protestuojančių žmonių nėra daug.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite pažiūrėti čia:
