Svenn Arne Lie

Kapitalizmas – tai gamybos lygį didinančių naujų idėjų ir technologijų sistema. Ne kapitalas yra šios gamybos sistemos varomoji jėga, o inovacijos. Taigi kapitalizmą sudaro trys komponentai: Pirmas, verslininkas. Tai asmuo ar institucija, inovacijų pavidalu įnešanti naujas žinias į ūkį. Antras, gerai funkcionuojančiai kapitalistinei sistemai reikalingas aktyvus valstybės (institucijų) dalyvavimas.

Ne viskas gali būti sureguliuota rinkos mechanizmo, privatizavimo, mokesčių mažinimo ir didėjančios konkurencijos. Priešingai, tokia politika visuomenėje gali sukelti didelių problemų. Tuberkuliozės plitimo lygmuo yra geras būdas patikrinti, kaip veikia šalies sveikatos sistema.

Lietuvos politiką purtantys skandalai kyla dėl to, kad jūsų visuomenėje vyrauja iškreipta individualizmo forma. Politikai nesijaučia įsipareigoję atstovauti kokiems nors kitiems interesams, išskyrus jų pačių. Todėl jie nepaiso Lietuvos gyventojų daugumos valios ir priima netinkamus sprendimus. Energetikos padėtis Lietuvoje yra gana dramatiška. Ilgą laiką jūs galėjote apsirūpinti energija patys, tačiau padėtis keičiasi, ir liksite priklausomi nuo energijos tiekimo iš užsienio.

Dešinieji liberalūs ekonomistai nuolat meluoja, kad bet koks politikų kišimasis į ekonomiką  - mokesčiai, perskirstymas, muitai ir panašiai - yra brovimasis į natūralią rinką ir todėl blogas dalykas. Liberalai įsitikinę, kad ekonomika turi būti kuo laisvesnė: be mokesčių ar su mažais mokesčiais, be perskirstymo, be muitų ir t.t. Esą tai garantuoja asmeninę piliečių laisvę ir nacionalinės ekonomikos produktyvumą.

Šį pavasarį profsąjungų aktyvumas Lietuvoje padidėjo. Kuriasi naujos profesinės sąjungos. Tai galima vertinti kaip labai teigiamus poslinkius jūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia nemažai profsąjungų. Dabar reikėtų sujungti šias jėgas, kad jos galėtų kalbėti vienu balsu. Liberalai prezidento rūmuose ir Seime tvirtina, kad darbininkų jungimasis į profsąjungas padidins kainas, todėl nenaudingas eiliniam žmogui.

Kalbos apie Rytų Europos valstybių sėkmę ekonomikos srityje yra gerokai perdėtos. Tiesa yra ta, kad Rytų Europa  nuo Vakarų Europos atsilieka daugiau negu bet kada anksčiau. Jau pats laikas jums  paprašyti jūsų politikų pasiaiškinti dėl ekonominės politikos, kurie ją vykdo, pasekmių. Vakaruose mums beveik kiekvieną dieną pateikiamos naujienos apie buvusių komunistinių valstybių ekonomikos pasiekimus. Teigiama, kad ekonomikos augimas yra aukštas, apie 7 proc.

Pastarosios visuomenės apklausos rodo, kad Tvarką ir teisingumą bei Darbo partiją remia didelė dalis Lietuvos rinkėjų. Pagal kai kurias visuomenės apklausas, abi šios partijos kartu sudėjus gali įgyti daugumą per šių metų rudenį įvyksiančius rinkimus. Tokia perspektyva verčia analitikus, politikus ir ekspertus reikšti susirūpinimą, kad tokia „populistų“ pergalė gali kelti pavojų Lietuvos demokratijai.

Istorija apie lenkus statybininkus, gyvenančius ir dirbančius netinkamomis sąlygomis Norvegijoje, šioje šalyje tapo svarbiausia savaitės naujiena. Per prabėgusius metus pasitaikė nemažai panašių atvejų, tačiau šis tapo ryškiausiu. Prieš dvi savaites Norvegijos darbo inspekcija ir Oslo statybos darbuotojų profsąjungos atstovai apsilankė dviejose statybvietėse netoli Oslo.

Visos partijos, ar vadintume jas populistinėmis, ar tradicinėmis, nėra iki galo demokratiškos.Daugelis ekspertų, analitikų ir žurnalistų Lietuvos politines partijas skiria į dvi dalis: „tradicines partijas“, t. y. socialdemokratus ir konservatorius, ir „populistines partijas“ - visų pirma „Tvarką ir teisingumą“ bei Darbo partiją.

Imigrantai, sutinkantys dirbti už mažesnį atlyginimą, gali sukelti katastrofą Šiaurės valstybių darbo rinkoje. Imigrantai iš Lietuvos tapo svarbiausia tema diskutuojant apie Norvegijos darbo jėgos politiką. Kai kas, dažniausiai įtakingiausi verslo lyderiai, kuriems rūpi sumažinti atlyginimų kaštus, Norvegijos profsąjungas vaizduoja kaip rasistines organizacijas, nusistačiusias prieš darbininkus užsieniečius. Tai tiesiog juokinga.

Man sunku būti konstruktyviu kalbant apie tai, ką apibūdinčiau kaip esminį Lietuvos demokratijos trūkumą ir svarbiausią nestabilumo šaltinį: politikų perbėginėjimą į kitas partijas.Po 2004 m. Seimo rinkimų socialdemokratai (LSDP) turėjo 20 vietų Seime. Šiuo metu socialdemokratų frakciją sudaro 32 nariai. Darbo partija pastaruosiuose rinkimuose iškovojo 39 vietas, tačiau jos frakcijoje šiuo metu viso labo 22 nariai.

Balsavimo internetu įvedimas yra didelė potenciali grėsmė Lietuvos demokratijai. Kelia susirūpinimą tai, kad nei politikai, nei Vyriausioji rinkimų komisija nesiima atsakomybės gindami  balsavimo slaptumo principą, kuris būtinas, kad demokratinė sistema veiktų tinkamai. Balsavimo slaptumas yra esminis principas, ir į jį neturi kėsintis politikai argumentuodami tuo, jog tai padidins gyventojų dalyvavimą rinkimuose.

Pagrindinė priežastis, kodėl partijos Lietuvoje yra tokios panašios, kaip aš jau rašiau “Balsas.lt”, yra ta, kad jos neatstovauja jokiems viešiesiems interesams ir neturi jokios ideologijos. Partijos vadovas ir yra partija. Ir kadangi dauguma partijų vadovų turi vieną bendrą interesą, išsilaikyti valdžioje, jų politinė orientacija pasidaro labai panaši.

Svenn Arne Lie yra baigęs Lyginamosios politikos magistro studijas Bergeno universitete (Norvegija). Jo magistro darbo tema - miesto ir kaimo balsavimo skirtumai pokomunistinėje Lietuvoje. Jo mokslinių interesų lauke - perėjimo procesas po komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje, demokratijos, politinių partijų raidos, ekonominio vystymosi ir pilietinės visuomenės problemos.