Rasa Strimaitytė

Pakistanas po laikinų paliaubų atnaujino savo karines operacijas prieš Afganistaną. Paliaubos, dėl kurių buvo susitarta musulmonų šventės Id al Fitro proga, baigėsi naktį į kovo 24 d., ketvirtadienį Islamabade pranešė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Operacijos esą bus tęsiamos, kol bus pasiekti tikslai ir Afganistano Talibano vyriausybė nustos remti teroristinę infrastruktūrą.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, svarsto į Artimuosius Rytus nusiųsti dar iki 10 tūkst. karių. Tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui suteiktų papildomo lankstumo pokalbiuose su Teheranu, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. Portalas „Axios“, remdamasis aukštu gynybos pareigūnu, teigė, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas kitą savaitę. Kariai esą būtų iš kitų kovinių vienetų nei tie, kurie jau nusiųsti į regioną.

Latvija nuo 2027 m. ketina kasmet gynybai skirti mažiausiai 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip įgyvendinti NATO reikalavimą. Šalies parlamentas vienbalsiai pritarė atitinkamai įstatymo pataisai. Iki šiol galiojusi nuostata numatė ne mažiau kaip 3 proc. BVP išlaidas. Taip bus įgyvendinti NATO nustatyti kriterijai, rašė prezidentas Edgaras Rinkevičius, pateikęs parlamentui įstatymo iniciatyvą.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, derasi su Persijos įlankos regiono šalimis dėl partnerystės ginkluotės srityje. Jos dėl Irano karo labai domisi Ukrainos patirtimi kovojant su dronais, sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Ukraina siūlo abiem pusėms naudingą partnerystę. Mes galime sustiprinti tuos, kurie gali sustiprinti mus“, – kalbėjo prezidentas. Mainais Kyjivas esą suinteresuotas oro gynybos ginkluote ir lėšomis savo gynybiniam karui su Rusija.

Iranas, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) duomenimis, atvėrė Hormūzo sąsiaurį „nepriešiškiems laivams“.  Laivai, „kurie nedalyvauja agresijos veiksmuose prieš Iraną ir jų neremia“ ir laikosi tam tikrų saugumo reikalavimų, „suderinę su kompetentingomis institucijomis“, vėl gali plaukti svarbiu sąsiauriu, teigiama antradienį IMO paskelbtame Teherano pareiškime. JT organizacijos duomenimis, šį pareiškimą sekmadienį paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.

Buvusi amerikiečių TV žvaigždė Billas Cosby‘is dėl seksualinio išnaudojimo moteriai turės sumokėti 19 mln. dolerių (apie 16,4 mln. eurų) kompensaciją. Tokį sprendimą civiliniame procese Santa Monikoje (Kalifornija) priėmė prisiekusiųjų teismas. Donna Motsinger, kuriai dabar 84-eri, apkaltino B. Cosby‘į prieš daugiau kaip 50 metų ją apsvaiginus narkotikais ir išprievartavus.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris „pažeidžiančiu tarptautinę teisę“ pavadino JAV ir Izraelio karą prieš Iraną. „Mūsų užsienio politika netaps labiau įtikinamesnė, jei tarptautinės teisės pažeidimo nevadinsime tarptautinės teisės pažeidimu, – pareiškė jis antradienį savo kalboje, skirtoje Užsienio reikalų ministerijos atkūrimo 75-osioms metinėms.

Sevastopolio uostamiestyje Rusijos aneksuotame Kryme naktį į antradienį smarkus sprogimas gyvenamajame name, oficialiais duomenimis, pražudė du žmones.  „Dar aštuoni asmenys buvo sužeisti, gydytojai teikia visą reikalingą pagalbą“, – tinkle „Telegram“ rašė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Sprogimo priežastis esą dar tiriama. Sprogimo jėga, institucijų duomenimis, sugriovė dalį pastato. Nukentėjo ir kaimyninis namas. Todėl jis taip pat evakuotas.

Šiaurės Korėja, pasak jos vadovo Kim Jong Uno, niekada nekeis savo, kaip branduolinės valstybės, statuso. „Mes toliau nuosekliai ir negrįžtamai stiprinsime savo, kaip branduolinės valstybės, statusą ir kartu agresyviai stiprinsime savo kovą su priešiškomis jėgomis“, – pareiškė Kim Jong Unas savo kalboje parlamente Pchenjane, jį cituoja valstybinė naujienų agentūra KCNA. Šiaurės Korėja „toliau plės ir tobulins savo savigynos branduolinio atgrasymo potencialą“, pažymėjo Kim Jong Unas.

Aštrėjant padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Italija ir Danija ragina ES rengtis migracijos krizei. „Negalime rizikuoti, kad pasikartotų pabėgėlių ir migracijos krizė, kokią ES patyrė 2015–2016 metais“, – laiške rašė Danijos ministrė pirmininke Mettė Frederiksen ir Italijos premjerė Georgia Meloni. Laiškas skirtas Europos Komisijai bei ES šalių lyderiams.

Dauguma pasaulio valstybių, UNESCO duomenimis, taiko telefonų naudojimo mokyklose ribojimus. 58 proc. visų šalių galioja skirtingo griežtumo nacionalinės taisyklės dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose ar net visiškas jų draudimas, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje JT švietimo ir kultūros organizacijos ataskaitoje.  Per trejus metus skaičius šalių, ribojančių ar draudžiančių telefonų naudojimą, padvigubėjo, sakoma toliau.

Remiantis JAV žiniasklaida, prezidentas Donaldas Trumpas iš anksto buvo informuotas apie Izraelio smūgį svarbiam naftos telkiniui „South Pars“. Tai paneigia D. Trumpo teiginius, kad JAV nieko nežinojo apie šią ataką. „The Wall Street Journal“ rašo, kad JAV žinojo ir neprieštaravo.  D. Trumpas esą pritarė smūgiui, kad būtų padidintas spaudimas Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. Iranas šiuo metu blokuoja pasauliniam naftos eksportui svarbų sąsiaurį.

Smarkiai išaugus degalų kainai, Italijos vyriausybė dekretu sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui. Dėl to kainos iš karto mažės „25 centais už litrą visiems“, po kabineto posėdžio trečiadienio vakarą tinkle „X“ pareiškė premjerė Giorgia Meloni. Transporto įmonėms papildomai našta mažės per mokesčių kreditus. Pasak transporto ministro ir vicepremjero Matteo Salvini, akcizų sumažinimas nuo ketvirtadienio galios 20 dienų.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED), kaip ir tikėtasi, nepakeitė palūkanų normų.  Palūkanos liko 3,50–3,75 proc. intervale, trečiadienį Vašingtone pranešė FED. Dauguma ekspertų tokio sprendimo ir tikėjosi. Jau per ankstesnį posėdį sausio pabaigoje FED palūkanų normas paliko nepakeistas. Pernai FED tris kartus mažino palūkanas po 0,25 procentinio punkto. Dabartinė aplinka dėl Irano karo ir smarkiai išaugusių žaliavinės naftos kainų pasižymi dideliu netikrumu.

Praėjus dviem dienoms po Pakistano smūgio reabilitacijos klinikai Kabule, per kurį žuvo ir buvo sužeista šimtai žmonių, Afganistano Talibano vyriausybė pagrasino kerštu – ir kartu užsiminė, kad yra pasirengusi derėtis. „Mes keršysime“, – trečiadienį per masines žuvusiųjų laidotuves sakė vidaus reikalų ministras Sirajuddinas Haqqani. Reabilitacijos klinika Afganistano sostinėje buvo atakuota pirmadienio vakarą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino sąjungininkams palikti juos vienus užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis trečiadienį rašė, kad šalims, kurios naudojasi šiuo sąsiauriu laivybai, galėtų leisti pačioms rasti sprendimą. Taip jis reagavo į daugelio šalių atsisakymą karinėmis priemonėmis paremti JAV šioje laivybos teritorijoje.

Nepaisydamas Teherano perspėjimų dėl antrojo Vietnamo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta sausumos dalinių nusiuntimo į Iraną. „Ne, nebijau to. Aš visiškai nieko nebijau“, – pareiškė jis susitikime su Airijos premjeru Michealu Martinu Baltuosiuose rūmuose. Vienas reporteris paklausė prezidento apie Irano grasinimus, kad JAV turėtų pasiskaityti, kas atsitiko Vietname, jei nuspręstų nusiųsti dalinius. D. Trumpas praėjusiomis savaitėmis neatmetė tokio puolimo prieš Iraną galimybės.

Priešingai nei kitos NATO šalys, Estija kategoriškai neatmeta karinio dalyvavimo, siekiant apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje.  Estija yra pasirengusi kalbėti apie galimą indėlį į JAV misiją, jei Vašingtonas oficialiai to paprašys, anot radijo pranešimo, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Tačiau koks tai galėtų būti indėlis, kol kas nėra aišku.

JAV ir Kinijos atstovai Paryžiuje pradėjo naują prekybos derybų ratą. Tai patvirtino valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“. Šie pokalbiai laikomi pasirengimu JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimui per kovo pabaigoje D. Trumpo planuojamą vizitą Kinijoje. Kinų delegacijai vadovauja vicepremjeras He Lifengas, kuris yra artimas Xi Jinpingo patarėjas ekonomikos klausimais.

Gruodį Baltarusijoje iš kalėjimo paleistai opozicijos atstovei Marijai Kalesnikavai šeštadienį Vokietijoje įteiktas prieš kelerius metus skirtas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Prizą, kuriuo ji apdovanota 2022 m., aktyvistė atsiėmė per ceremoniją Acheno rotušėje. Po JAV tarpininkavimo M. Kalesnikava 2025 m. gruodį kartu su daug kitų Baltarusijoje kalėjusių politinių kalinių atgavo laisvę. Berlyno duomenimis, jai Vokietijoje suteiktas politinis prieglobstis.

Irano šiaurės vakaruose sulaikyta 20 asmenų, įtariamų bendradarbiavimu su Izraeliu. Tai pranešė naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi Vakarų Azerbaidžano provincijos prokuratūra.  Ir naujienų agentūra „Fars“ paskelbė, kad sulaikyta ir įkalinta 20 asmenų, kai jie „sionistiniam priešui nusiuntė informacijos apie kariuomenės, policijos ir saugumo pajėgų objektus“. Konkrečiai sulaikytieji esą perdavė Izraeliui duomenis apie Irano karinių ir saugumui svarbių objektų vietas.

 Iš Irano ir Libano vėl raketomis apšaudyta Izraelio šiaurė.  Izraelio kariuomenė sekmadienio rytą pranešė, kad Iranas į Izraelį paleido raketas. Anot žiniasklaidos, pasienio su Libanu teritorijoje bei okupuotose Golano aukštumose kaukė perspėjimo sirenos. Po to Izraelio žinių portalas „ynet“ pranešė, kad ir iš Libano į šiaurės Izraelį paleista dešimt raketų. Dalis jų esą buvo perimta priešraketinės gynybos, o likusios nukrito atvirose teritorijose.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tiekia Iranui „Shahed“ dronus, skirtus smūgiams prieš JAV ir Izraelį, praneša agentūra „Reuters“. „100 proc. faktas“, kad Iranas rusų pagamintus „Shahed“ bepiločius naudojo atakoms prieš JAV bazes, sakė V. Zelenskis stočiai CNN šeštadienį transliuotoje interviu ištraukoje. Iš pradžių Iranas tiekė Rusijai kovinius dronus karui prieš Ukrainą. Tačiau dabar Rusija, Ukrainos duomenimis, juos gamina pati.

Šveicarija, nurodydama į savo neutralumą, atmetė Irano karo kontekste pateiktus du prašymus dėl JAV karinių lėktuvų skrydžių per savo teritoriją, tačiau kitus prašymus dėl transportinių orlaivių skrydžių patenkino. „Neutraliteto teisė draudžia konflikto šalių skrydžius, jei jie siejami su kariniais tikslais, susijusiais su konfliktu“, – šeštadienio vakarą pareiškė vyriausybė. Todėl „du prašymai karo Irane kontekste“ buvo atmesti. Tačiau kiti skrydžiai buvo leisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė šiuo metus nesąs pasirengęs susitarimui su Iranu dėl karo pabaigos. „Iranas nori sudaryti susitarimą, o aš nenoriu, nes sąlygos dar nėra pakankamai geros“, – citavo jį sotis „NBC News“. Paklaustas, kokios turėtų būti sutarties dėl karo užbaigimo sąlygos,  D. Trumpas telefonu atsakė: „Nenorėčiau jums to pasakyti“. Tačiau jis patvirtino, kad Irano įsipareigojimas atsisakyti bet kokių branduolinių ambicijų yra tarp sąlygų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikuoja JAV sprendimą kuriam laikui sušvelninti sankcijas rusiškai naftai.  „Manome, kad neteisinga dabar švelninti sankcijas, nesvarbu dėl kokių priežasčių“, – pareiškė jis bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. F. Merzas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir toliau nerodo pasirengimo derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

NATO partnerės Serbijos ginklų arsenalą papildė „CM-400AKG“ tipo kiniškos raketos „oras-žemė“, praneša agentūra „Reuters“. „Turime nemažą šių raketų skaičių ir turėsime dar daugiau“, – ketvirtadienio vakarą per valstybinę televiziją RTS pareiškė prezidentas Aleksandaras Vučičius. Kad galėtų naudoti raketas, serbų ginkluotosios oro pajėgos modifikavo savo Sovietų Sąjungoje sukurtus naikintuvus „MiG-29“. Serbija nėra NATO narė, tačiau ji oficiali Vakarų gynybinio aljanso partnerė.

Maskva apkaltino vyriausybę Berlyne rusų diskriminacija ir įspėjo savo piliečius dėl kelionių į Vokietiją. Užsienio reikalų ministerija ir toliau rekomenduoja atsisakyti kelionių į Vokietiją, kurios nėra „absoliučiai būtinos“, pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Po pranešimų apie naudotą smurtą prieš darbuotojus ir jų žeminimą iš pareigų traukiasi vieno garsiausių pasaulyje restoranų – Kopenhagoje įsikūrusio „Noma“ – virtuvės šefas ir bendraįkūrėjas René Redzepi.  „Apgailestauju, kad visi esate šioje situacijoje, – sakė jis darbuotojams vaizdo įraše, kuris paskelbtas tinkle „Instagram“. – Stengiausi tapti geresniu vadovu“. Tačiau vien tik atsiprašymo esą neužtenka.  „Žinau, koks buvau“, – kalbėjo R. Redzepi.

JAV sostinėje Vašingtone išdygo statula, vaizduojanti prezidentą Donaldą Trumpą ir nuteistą seksualinį nusikaltėlį Jeffrey‘į Epsteiną garsiąja poza iš filmo „Titanikas“. Aukso spalvos statula pavadinimu „Pasaulio karalius“ naktį į antradienį buvo pastatyta netoli Kapitolijaus, agentūrai „dpa“ patvirtino akciją surengusi anoniminė grupė „The Secret Handshake“. Skulptūra vaizduoja dvi figūras, stovinčias ant nedidelės laivo priekio kopijos išskėstomis rankomis – tai primena garsiąją „Titani...

Specialusis Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas, anot žiniasklaidos, Floridoje pokalbių susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais. Apie tai pranešė valstybinė rusų naujienų agentūra TASS, remdamasi derybų šaltiniais. K. Dmitrijevas yra specialusis V. Putino pasiuntinys ekonominiam bendradarbiavimui su užsieniu ir taip pat vaidina svarbų vaidmenį derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Nepaisant vyriausybės bandymų perkalbėti, dešinysis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis priešinasi šalies dalyvavimui milijardinėje ES paskolų gynybai programoje SAFE. Vietoj to jis parlamentui Varšuvoje pateikė savo projektą dėl gynybos finansavimo. Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszis, pasak naujienų agentūros PAP, pareiškė, kad K. Nawrockio pasiūlymas yra dar blogesnis nei jis tikėjosi.

Praėjus trims dienoms po naujo Irano aukščiausiojo lyderio paskyrimo, vis dar nėra jokio jo pareiškimo. Vyriausybės šalininkai ir stebėtojai karo įkarštyje nekantriai laukia Mojtaba Khamenei kalbos ir to, kokį politinį kursą jis vykdys po to, kai vasario 28 d. per Izraelio oro smūgį Teherane buvo nužudytas jo tėvas. Įvairiuose valdžios centruose Teherane tvyro įtemptas laukimas. Parlamento šaltinų duomenimis, nėra žinoma, kada pasisakys 56-erių M. Khamenei ir ar pasisakys.

Per gaisrą maršrutiniame autobuse Šveicarijoje žuvo šeši žmonės. Dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, antradienio vakarą pranešė Freiburgo kantono policija. Trijų žmonių būklė kritinė. Taip pat nukentėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojas. Policija tiria gaisro priežastis. Siaubingas gaisras Šveicarijoje „Šios dramos priežastis galėjo būti tyčinis veiksmas, – pareiškė pareigūnai.

Dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, anot politikės, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.

Europoje praėjęs mėnuo buvo neįprastai šaltas, tačiau pasaulio mastu tai buvo penktas šilčiausias vasaris nuo stebėjimų pradžios. Kartu dalyje Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos registruoti neįprastai stiprūs krituliai ir dideli potvyniai, nurodoma kasmėnesinėje ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ ataskaitoje. Pateiktais duomenimis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje vasario mėnesį siekė 13,26 laipsnio ir buvo 0,53 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį.

Australija suteikia prieglobstį penkioms Irano futbolininkėms, kurios prieš rungtynes šalyje negiedojo Irano nacionalinio himno. „Vakar vakare patvirtinau jų humanitarines vizas“, – antradienį žurnalistams sakė Australijos vidaus reikalų ministras Tony‘is Burkė. Prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino Australijos vyriausybę suteikti prieglobstį sportininkėms. Moterims grįžus į Iraną gali grėsti represijos.

Izraelio ir JAV karo pradžioje įvykdyta ataka prieš mergaičių mokyklą Irane, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, bus ištirta. „Kas bebūtų nurodyta ataskaitoje, esu pasirengęs su tuo susitaikyti“, – sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams. Prieš tai amerikiečių opozicijos politikai pareikalavo nepriklausomo atakos Pietų Irane tyrimo – per šią ataką, Irano duomenimis, žuvo dešimtys mokinukių.

Paaštrėjus situacijai tarp jo šalies ir Izraelio, Libano prezidentas Josephas Aounas siūlo tiesiogines derybas su kaimynine šalimi. Jis atitinkamą iniciatyvą pristatė vaizdo konferencijoje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa, teigiama vyriausybės pranešime.

Į Kiprą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo šaliai solidarumą. Jis lankosi čia po to, kai Izraeliui ir JAV pradėjus karą prieš Iraną Kipras praėjusią savaitę tapo Irano gamybos bepiločių orlaivių taikiniu. „Kas puola Kiprą, puola ir Europą“, – pabrėžė E. Macronas Kipro Pafoso oro uoste po susitikimo su Kipro prezidentu Nikosu Christodoulidisu bei Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsotakisu.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites.

Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas. Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.

Islandijos gyventojai referendume balsuos dėl stojimo derybų su Europos Sąjunga (ES) atnaujinimo. Siūloma referendumą surengti rugpjūčio 29 d., penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė Islandijos užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Katrín Gunnarsdóttir. Ministrė pirmininkė Kristrún Frostadóttir pabrėžė, kad Islandijos, kaip patikimos ir stiprios ES partnerės, derybinė pozicija yra gera.

Didžiojoje Britanijoje sulaikyti trys vyrai, įtariami šnipinėję Kinijai. 39, 68 ir 43 metų amžiaus įtariamuosius antiteroristinės policijos pareigūnai susekė Londone ir Velse, pranešė Skotland Jardas. Trys vyrai, policijos duomenimis, įtariami šnipinėję komunistinės Kinijos vyriausybės pavedimu. Jie lieka sulaikyti. Atlikta ir virtinė kratų. Daugiau detalių apie aplinkybes policija kol kas nenurodė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino savo ketinimus įvesti 15 proc. pasaulinius muitus importui į JAV. Juos jis galės taikyti iki penkių mėnesių, sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu patvirtino Europos poziciją dėl karo Ukrainoje. „Mes visi norime, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi, – sakė F. Merzas Baltuosiuose rūmuose. – Tačiau Ukraina turi išsaugoti savo teritoriją ir savo saugumo interesus“. F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir JAV yra vieningos nuomonės Irano klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Jis vadino F. Merzą draugu, su kuriuos susitinka „labai įdomiu laiku“. „Mūsų šalys gerai sutaria“, – sakė D. Trumpas ir pareiškė, kad abi pusės kalbės ir apie Iraną. Anot prezidento, jis džiaugiasi šiuo susitikimu. D. Trumpas negailėjo pagyrų svečiui. „Jis labai gerai atlieka savo darbą“, – teigė prezidentas Ovaliniame kabinete.

Laikantis griežtų saugumo priemonių, Meksikoje palaidotas kariuomenės nukautas liūdnai pagarsėjęs narkomafijos bosas „El Mencho“. Anot duomenų, Nemesio Oseguera palaidotas paauksuotame karste nedidelėse kapinėse viename Gvadalacharos priemiesčių. Skambėjo tradicinė muzika, žmonės dėjo gėlių vainikus, pasakojo vienas reporteris. Meksikos kariuomenė prieš daugiau nei savaitę paskelbė apie galingo narkotikų kartelio „Jalisco Nueva Generación“ vadeivos žūtį.

Kanados Britų Kolumbijos provincija ateityje nebesukios laikrodžių. Ateinantį savaitgalį laikrodžio rodyklės paskutinį kartą bus pasuktos į priekį, pranešė gubernatorius Davidas Eby‘is. Tada toks laikas ir liks, daugiau laikas nebus keičiamas. „Šis sprendimas susijęs ne tik su laikrodžiais, – kalbėjo gubernatorius.