Rasa Strimaitytė

Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikuoja nepakankamą pažangą santykiuose tarp JAV ir Rusijos. Apie projektų tarp abiejų šalių potencialą kalbama daug gero, tačiau realybėje nieko nevyksta, pareiškė jis interviu valstybinio televizijos kanalo RT padaliniui Indijoje. Anot S. Lavrovo, Rusija vertina, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo dialogą su Maskva. Nepaisant to, viskas esą vyksta pagal D. Trumpo pirmtako Joe Bideno modelį. Sankcijos toliau galioja.

Graikija nori labiau riboti masinį turizmą daugelyje salų ir populiarių kurortų ir kartu geriau saugoti gamtą ir kraštovaizdį. Vyriausybė spaudos konferencijoje pristatė naujas turizmo ir viešbučių statybos taisykles. To priežastis yra augantys lankytojų srautai. Graikijos Centrinio banko duomenimis,  2025 m. Graikijoje apsilankė beveik 38 mln. turistų. Tai naujas rekordas. Sezono įkarštyje ypač perpildytos tokios salos, kaip Santorinis ar Mykonos.

Namibijoje sudužus lėktuvui žuvo keturi žmonės, įskaitant tris turistus iš Vokietijos. Tai patvirtino užsakomųjų skrydžių bendrovė „Desert Air“, kuria remiasi „n-tv.de“. „Su dideliu liūdesiu patvirtiname vieno mūsų pilotų ir trijų keleivių, buvusių lėktuve, kuris 2026 m. gegužės 10 d. dingo Sosusvlėjaus regione, žūtį“, – teigiama pranešime. Lėktuvo nuolaužos rastos pirmadienio rytą 9.15 val. (vietos laiku). Vokietijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pilotas taip pat buvo vokietis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius galimu apgaulės manevru pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymus apie esą artėjančią Ukrainos karo pabaigą, praneša agentūra „Reuters“. „Jei jis mato artėjančią šio karo pabaigą, tai galėtų karą tiesiog užbaigti“, – pareiškė B. Pistorius pirmadienį per vizitą Ukrainos sostinėje Kyjive. V. Putinas esą gali tai padaryti atitraukdamas savo pajėgas ar pakviesdamas derybų be išankstinių sąlygų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją. Tai įmanoma, pareiškė jis penktadienį. D. Trumpas pabrėžė, kad jo santykiai su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu yra „puikūs“.  Lenkijos vadovas prieš kelias dienas patvirtino, kad galėtų priimti JAV karius. „Turime tam reikalingą infrastruktūrą, – sakė jis. – Paraginsiu, kad šie kariai liktų Europoje“. Kokioje šalyje juos dislokuos, nuspręs JAV prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Kremliaus kritikos dėl savo dekreto, kuriuo „leido“ surengti Rusijai karinį paradą Raudonojoje aikštėje. „Mums nereikia niekieno leidimo, – prieš prasidedant kasmetiniam gegužės 9 d. paradui, skirtam sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, pasirengęs derėtis su „visais“, įskaitant europiečius, praneša agentūra „Reuters“. „B. Putinas pasiruošęs derėtis su visais. Tai jis ne kartą sakė“, – penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į „Financial Times“ pranešimą,  kad ES atstovai rengiasi galimiems pokalbiams su Rusija. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, anot leidinio, teigė matąs „potencialą“ ES derėtis su V. Putinu.

Islamistų duomenimis, per Izraelio oro antskrydį žuvo „Hamas“ vyriausiojo derybininko Gazos Ruožui sūnus. Assamas Al-Hajja ketvirtadienį mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė per ataką trečiadienio vakarą, sakė aukštas „Hamas“ atstovas Basimas Naimas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Izraelio kariuomenė, paprašyta komentaro, kol kas nereagavo. Žuvusiojo tėvas Khalilas Al-Hajja vadovauja „Hamas“ delegacijai JAV tarpininkaujamose derybose su Izraeliu dėl Gazos Ruožo ateities.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Irano karą pavadino „nedideliu susirėmimu“.  „Aš tai vadinu nedideliu susirėmimu, nes Iranas neturi jokių šansų. Jie jų niekada neturėjo“, – sakė jis antradienį Baltuosiuose rūmuose. Kartu V. Trumpas paragino vadovybę Teherane elgtis protingai ir sudaryti susitarimą, kuris užbaigtų karą. „Jie turėtų pasielgti protingai, nes mes nenorime ten eiti it žudyti žmonių“, – kalbėjo prezidentas.

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KMIS) apklausa rodo, kad tik 28 proc. ukrainiečių norėtų, kad Volodymyras Zelenskis tęstų pareigas ir pasibaigus karui. Dar 16 proc. teigė, jog galėtų įsivaizduoti, kad jis liktų politikoje – tačiau kitoje pozicijoje, pavyzdžiui, kaip parlamentaras ar partijos pirmininkas. Atitinkamai 30 proc. respondentų pasisakė už tai, kad V. Zelenskis visiškai pasitrauktų iš politikos. Dar 15 proc. norėtų, kad jis būtų teisiamas.

Keleivinis lėktuvas, leisdamasis Niujorko Niuarko oro uoste, per plauką išvengė katastrofos: orlaivis, kuriame buvo 231 žmogus, sekmadienį tūpdamas ratu kliudė sunkvežimį ir apšvietimo stulpą greitkelyje netoli oro uosto, pranešė JAV federalinė aviacijos administracija (FAA). Nepaisant incidento, iš Venecijos atskridęs lėktuvas „Boeing 767“ saugiai nusileido.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sako, jog jai buvo netikėta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje paskelbė dabar.

Švedijos pakrančių apsauga Baltijos jūroje sulaikė tanklaivį, kuris sėjamai priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. Su Sirijos vėliava plaukiantis laivas „Jin Hui“ sulaikytas Švedijos teritoriniuose vandenyse į pietus nuo Treleborgo, sekmadienį pranešė institucija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Policija ir pakrančių apsauga pradėjo pirminį tyrimą dėl nepakankamo laivo tinkamumo plaukioti.

Nepaisant kelių spėjamų pasikėsinimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenori dėvėti neperšaunamos liemenės – dėl estetinių priežasčių. „Nežinau, ar ištverčiau, atrodydamas 20 svarų sunkesnis“, – pareiškė jis ketvirtadienį žurnalistams Vašingtone. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, apie šią priemonę svarstyta po šūvių per renginį Vašingtone praėjusį šeštadienį, kuriame dalyvavo ir D. Trumpas. Jo buvo paklausta apie galimybę dėvėti neperšaunamą liemenę, patvirtino D. Trumpas.

Tęsiantis trapioms paliauboms tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės, JAV reikalauja tiesioginių derybų tarp Izraelio ir Libano aukščiausiu lygiu. „Libanas yra kryžkelėje. Jo žmonės turi istorinę galimybę susigrąžinti savo šalį ir kurti savo ateitį kaip tikrai suvereni, nepriklausoma tauta“, – teigiama tinkle „X“ paskelbtame JAV ambasados Beirute pranešime. Galioja paliaubos Konflikte tarp „Hezbollah“ grupuotės Libane ir Izraelio šiuo metu galioja paliaubos.

Praėjus dienai po to, kai pareiškė svarstąs apie amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pačiu pagrasino dar dviem šalims. Paklaustas, ar galėtų tokį žingsnį įsivaizduoti ir Italijoje bei Ispanijoje, jis sakė: „Taip, tikriausiai. Tikriausiai padarysiu tai“. Italija nepadėjo Jungtinėms Valstijoms, tęsė D. Trumpas, tačiau daugiau detalių nenurodė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Baltuosiuose rūmuose priėmęs „Artemis II“ misijos astronautus, pokštavo apie savo paties kosmoso ambicijas. Kad taptum NASA astronautu, reikia būti „labai protingam“ ir „fiziškai gerai daryti daug dalykų“, sakė jis žurnalistams Ovaliniame kabinete. „Taigi man nebūtų buvę jokių problemų tai pasiekti. Fiziškai esu labai geros formos“, – teigė D. Trumpas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį provokuojant branduolinį karą ir įspėjo Europą dėl pasekmių.  Ukraina apšaudo Zaporižios branduolinę elektrinę, o V. Zelenskis be NATO statuso neva dar reikalauja ir branduolinių ginklų Ukrainos saugumui, aiškina Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Zacharova eilinį kartą išplūdo Zelenskį „Tokiais pareiškimais jis toliau provokuoja branduolinį konfliktą“, – pažymėjo ji.

Norėdamas įrodyti, kad jo sesuo negyva ir taip gauti prieigą prie jos sąskaitos, vyras Indijoje iškasė moters kūną ir atitempė jį į banką. Tokiu būdu vyras iš kaimiško regiono rytinėje Odišos valstijoje „Indian Overseas Bank“ skyriuje mėgino pasiimti pinigus iš mirusios sesers sąskaitos, antradienį pranešė finansų institutas. Jau prieš tai jis kreipėsi į banką dėl pinigų sesers sąskaitoje, tačiau banko darbuotojai paaiškino, kad pinigų paėmimas „be tinkamo įgaliojimo“ neįmanomas.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme yra nuteista dėl lėšų pasisavinimo, Prancūzijos dešinioji populistė Marine Le Pen tikisi, jog galės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Jei teisėjai manęs nesustabdys, būsiu kandidatė“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) frakcijos vadovė. Liepos 7 d. turėtų būti priimtas sprendimas jos kandidatavimą nulemsiančiame apeliaciniame procese.

JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingas smuko iki žemiausio lygio šią kadenciją. Antradienį paskelbti naujienų agentūros „Reuters“ ir „Ipsos“ instituto apklausos rezultatai rodo, kad tik 34 proc. respondentų patenkinti prezidento darbu. Balandžio viduryje šis rodiklis dar buvo 36 proc. Smunkančio D. Trumpo reitingo priežastimi laikomas JAV piliečių nepasitenkinimas išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis bei karu prieš Iraną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė susirūpinimą dėl padažnėjusių Ukrainos atakų prieš civilinius objektus Rusijoje. „Vis dažniau dronais smogiama ir civilinei infrastruktūrai“, – sakė jis posėdyje, skirtame saugumo klausimams per rudenį vyksiančius Dūmos rinkimus. V. Putinas paminėjo pastarąsias atakas prieš naftos rezervuarus Juodosios jūros Tuapsės mieste.

Su neskelbtu vizitu į Ukrainą atvykęs britų princas Harry‘is paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą. Rusijos prezidentas „turi užkirsti kelią tiek ukrainiečių, tiek rusų tolesnėms kančioms ir imtis kito kurso“, sakė Harry‘is ketvirtadienį Kyjive. „Prezidente Putinai, nė viena šalis neturi naudos iš to, kad prarandamos žmonių gyvybės, kaip yra dabar“, – pabrėžė jis.

Būsimos Vengrijos vyriausybės ir Europos Sąjungos (ES) atstovai Budapešte aptarė žingsnius dėl galimo įšaldytų ES lėšų atblokavimo. Kilus susirūpinimui dėl korupcijos ir teisinės valstybės principų laikymosi Vengrijoje vadovaujant ligšiolinei premjero Viktoro Orbano vyriausybei, ES kol kas neišmoka šaliai numatytų milijardinių lėšų.  Europos Komisija sekmadienį pranešė, kad penktadienį ir šeštadienį aukšta Komisijos delegacija Budapešte kalbėjosi su būsimos Vengrijos vyriausybės atstovais.

Meksikoje sulaikytas vienas labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių – vengras Janošas Balla, kaltinamas didelio masto narkotikų prekyba.  48-erių J. Balla buvo tarp dešimties labiausiai ieškomų Europos nusikaltėlių, tinkle „X“ pranešė Meksikos saugumo ministras Omaras Garcia Harfuchas. Jis sučiuptas Kankuno kurorte. Vengrija yra išdavusi J. Ballos, kuris dar žinomas kaip Danielis Takacsas, arešto orderį.

Bulgarijoje sekmadienį vyksta  pirmalaikiai parlamento rinkimai. Balsavimo teisę turi apie 6,5 mln. šalies piliečių. Tai jau aštunti parlamento rinkimai nuo 2021 m. balandžio. Šiuo metu pareigas eina laikinoji vyriausybė. Remiantis apklausomis, aiški favoritė rinkimuose yra nauja koalicija pavadinimu „Progresyvi Bulgarija“ (PB), kuriai vadovauja buvęs prezidentas Rumenas Radevas. Prognozės rodo, kad koalicija gali gauti iki 34 proc. balsų.

Rusijos Juodosios jūros Tuapsės uoste po ketvirtadienio Ukrainos dronų atakos tebesitęsia gesinimo darbai. Su liepsnomis kovoja 177 ugniagesiai, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“. Per ataką, Rusijos duomenimis, žuvo du žmonės. Septyni asmenys buvo sužeisti. Ukrainos pajėgos patvirtino smūgį Tuapsės uosto įrenginiams.

Rusijai bepiločiais atakuojant Ukrainą, vienas dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę. Tai pranešė Rumunijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrainska Pravda“. Anot duomenų, Rusija naktį į penktadienį vėl atakavo civilinius ir infrastruktūros taikinius netoli sienos Dunojaus deltos regione. Rumunijos Tulčos regione buvo paskelbtas oro pavojus. Rumunija kalba apie rimtą pažeidimą Ministerijos teigimu, oro gynybos sistemos sekė du taikinius. Vienas jų pažeidė Rumunijos oro erdvę.

Kipras taip pat ketina riboti prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams. Prezidentas Nikosas Christodoulidisas pareiškė, kad socialiniams tinklams turėtų galioti 15 metų amžiaus riba. „Mūsų vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje yra didžiausias mūsų vyriausybės prioritetas“, – rašė jis tinkle „Facebook“. Reguliavimas turėtų įsigalioti šiais metais, tačiau daugiau detalių kol kas nepateikiama.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje. „Lūžių pasaulyje akivaizdoje taikos siekis yra pareiga ir būtinybė“, – pareiškė E. Macronas penktadienį po savo pirmosios privačios audiencijos pas pontifiką Leoną XIV.  Popiežius pasmerkė „beprasmį ir nežmonišką smurtą“ Artimuosiuose Rytuose.

Grenlandija atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo  pretenzijas, pakartotas Irano karo kontekste. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė atstovaujantis išdidžiai tautai, siekiančiai, kad pasaulio tvarka būtų išlaikyta.  „Nesame kažkoks ledo gabalas“, – pažymėjo jis. 57 tūkst. salos gyventojų, anot J. F. Nielseno, kiekvieną dieną dirba kaip geri pasaulio gyventojai, puoselėdami didelę pagarbą visiems sąjungininkams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pasak šio atstovės, tikisi konkrečių sąjungininkų įsipareigojimų dėl paramos užtikrinant saugumą Hormuzo sąsiauryje. M. Rutte dalijasi su partneriais informacija apie savo pokalbius Vašingtone, agentūrai „dpa“ sakė Aljanso atstovė Allison Hart. „Akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos tikisi konkrečių įsipareigojimų ir priemonių, siekiant užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje“, – teigė ji.

Po pražūtingų Izraelio smūgių Libanui Irano parlamento pirmininkas pagrasino ryžtinga reakcija. „Nusižengimai paliauboms turės konkrečių padarinių, reakcija bus STIPRI. Nedelsiant užgesinkite ugnį“, – rašė Mohammedas Bagheras Ghalibafas tinkle „X“. Jis atkreipė dėmesį į Pakistano premjero Shehbazo Sharifo pareiškimą –šis taip pat paskelbė apie paliaubas tarp JAV, Izraelio ir Irano ir aiškiai paminėjo ir Libaną. Pakistanas tarpininkavo tarp karo šalių.

Kubos vyriausybė pradėjo šią savaitę paskelbtą daugiau kaip 2 tūkst. kalinių paleidimą. Naujienų agentūros AFP reporteriai iš sostinės Havanos pranešė, kad penktadienį popiet daugiau kaip 20 kalinių paliko La Limos kalėjimą miesto rytuose. Apsikabinę su laukiančiais artimaisiais, kai kure jų verkė. Kubos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad, rodydama „humanitarinį“ gestą, Didžiąją savaitę suteiks malonę iš viso 2 010 kalinių.

Mirtinas incidentas Ispanijoje aptemdė pasirengimą koridai, skirtai Pablo Picasso atminti. Malagoje iškraunant bulius iš sunkvežimio, vienas jų ragais pervėrė pagalbininką, visoje šalyje žinomą buvusį matadorą Ricardo Ortizą. Jis buvo mirtinai sužalotas, šeštadienį pranešė organizatoriai. P. Picasso tematikai skirta „Corrida Picassiana“ vyks šeštadienio vakarą. Buliai jau penktadienį buvo atvežti į „La Malagueta“ areną, juos iškraunant įvyko tragiškas incidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsisako planų vėl pradėti eksploatuoti liūdnai pagarsėjusį Alkatraso kalėjimą. Penktadienį paskelbtame 2027 m. biudžeto projekte jis prašo tam pradžioje skirti 152 mln. dolerių (132 mln. eurų). Šiomis lėšomis būtų finansuojamos prieš daugiau kaip 60 metų uždarytos kalinimo įstaigos San Francisko įlankos saloje pirmųjų metų rekonstrukcijos išlaidos.

Misijos „Artemis 2“ astronautai jau įveikė pusę kelio iki Mėnulio.  „Esame pusiaukelėje“, – penktadienio vakarą (vietos laiku) pranešė JAV kosmoso agentūra NASA. Kapsulė „Orion“ nuo Žemės paviršiaus jau nutolusi daugiau nei 219 tūkst. km. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį kapsulė su keturiais astronautais – Jeremy‘iu Hansenu, Christina Koch, Reidu Wisemanu ir Victoru Gloveriu paliko Žemės orbitą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas per pokalbį telefonu pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Irano kare. Be ugnies nutraukimo turi būti pasiekti taikos susitarimai, „kuriuose būtų atsižvelgia į teisėtus visų regiono šalių interesus“, Kremliaus duomenimis, penktadienį pareiškė V. Putinas ir R. T. Erdoganas.

Popiežius Leonas XIV Didįjį penktadienį pirmą kartą vadovavo Kryžiaus kelio procesijai prie Koliziejaus Romoje. Apie 30 tūkst. tikinčiųjų iš daugybės šalių penktadienio vakarą susirinko prie deglais apšviesto Koliziejaus į ceremoniją, kuri laikoma Didžiosios savaitės kulminacija. Pirmą kartą nuo 2022  m. popiežius pats per iškilmes nešė kryžių. Tai buvo simboliška pirmųjų Leono XIV Velykų iškilmių pradžia nuo tada, kai jis pernai pradėjo vadovauti Bažnyčiai.

Londono pietryčiuose vidury dienos nušautas 14-metis. Didžiosios Britanijos sostinės policija po nusikaltimo sulaikė tris įtariamuosius – du 14 ir 16 metų amžiaus paauglius bei 18-metį. „Nepaisant medikų pastangų, paauglys dar įvykio vietoje paskelbtas mirusiu“, – pranešė Metropoliteno policija. Londone nužudytas jaunuolis Pareigūnai po nusikaltimo ketvirtadienio popietę pradžioje pranešė, kad auka yra suaugęs asmuo. Tačiau penktadienį policija patikslino duomenis.

Venecija nuo šio penktadienio vėl renka mokestį iš vienadienių turistų – 10 eurų už dieną. Atitinkama tvarka galios iš viso 60 dienų iki liepos pabaigos. Kas nuspręs rinkliavą susimokėti likus bent trims dienoms iki apsilankymo, tam viešnagė Venecijoje atsieis penkis eurus. Tai jau trečias sezonas, kai iš vienadienių turistų bus renkamas mokestis, nors ši iniciatyva pradžioje buvo deklaruojama kaip bandomoji.

Vengrijai blokuojant ES paskolą Kyjivui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba apie prarastą mėnesį ruošiantis kitai žiemai. „Čia kalbame apie žmonių gyvybes. Turėjome tai pradėti kovą, tačiau kažkas šį mėnesį užblokavo“, – sakė V. Zelenskis Kyjive susitikęs su ES šalių užsienio reikalų ministrais. Anot jo, konkrečiai 5 mlrd. eurų, numatytų „apsaugai ir atstatymui“, dar negali būti panaudoti.  Grėsmė, kad pasiruošimas kitai žiemai žlugs, esą tęsis tol, kol tęsis blokada.

Praėjus kelioms dienoms po Ukrainos dronų sudužimo Suomijoje, šalyje vėl aptiktas nežinomas bepilotis. Pasienio apsaugos duomenimis, dronas pastebėtas ant Pyhäjärvi ežero ledo Parikaloje prie rytinės šalies sienos, pranešė Suomijos transliuotojas. Kol kas nėra duomenų apie skraidyklės kilmę ir tipą. Pasieniečiai atitvėrė teritoriją aplink ežerą. Gyventojai paraginti, kol vyksta tyrimas, saugumo sumetimais palikti savo namus. Pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.

Ispanijos vyriausybė ir šalies katalikų bažnyčia susitarė atlyginti žalą seksualinio išnaudojimo bažnytinėse įstaigose aukoms ir tais atvejais, kai jau yra suėjęs senaties terminas. Po dvejus metus trukusių derybų atitinkamą susitarimą Madride pasirašė ministro pirmininko Pedro Sánchezo vyriausybė, Bažnyčia ir Ispanijos ombudsmenas.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, pasirengusi paliauboms per Velykas. Tai gali būti visiškos paliaubos arba paliaubos atakoms prieš energetikos infrastruktūrą, sakė V. Zelenskis, kuriuo remiasi ukrainiečių žiniasklaida.  „Paliaubos aprūpinimo maistu saugumui ir energetikai užtikrinti – tiek jūroje, tiek ore. Visiškos (paliaubos) – kad neskristų nei raketos, nei dronai. Jokių atakų prieš infrastruktūrą“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė V. Zelenskis.

Suomijoje sudužus ukrainiečių dronams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su savo suomių kolega Alexanderiu Stubbu. „Žinoma, kad užsiminėme apie dronų incidentą, kuris neseniai įvyko Suomijos teritorijoje. Aleksas ir aš vienodai vertiname situaciją“, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose. Kyjivas esą suteiks visą reikalingą informaciją. Kartu Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kyjivas atsiprašė už incidentą.

Vagys iš muziejaus Italijoje pavogė tris vertingus Pierre‘o Auguste‘o Renoiro, Paulo Cézanne‘o ir Henri Matisse‘o kūrinius. Jų vertė – apie 9 mln. eurų. Vagystė prieš daugiau nei savaitę įvykdyta iš Magnani Rocca fondo muziejaus netoli Parmos, pranešė žiniasklaida, remdamasi policija. Pasak vietos žiniasklaidos, į muziejų įsilaužta vidury nakties. Vagys teritorijoje išlaužė vartus, kad patektų į muziejaus vidų.

Vokietija, pasak gynybos ministro Boriso Pistorijaus, svarsto pirkti australų gamybos kovinių dronų. Australijos Kvinslando valstijoje apžiūrėdamas „Ghost Bat“ vadinamus dronus, jis penktadienį sakė, kad jų gamintojas yra rimtas konkurentas rinkoje. Vokietija „kiek įmanoma greitai“ priims sprendimą dėl dronų pirkimo, pridūrė B. Pistorius. Bundesveras iki 2029 m. ketina įsigyti šimtus kovinių bepiločių ir renkasi iš įvairių Europos ir JAV gamintojų modelių.