Rasa Strimaitytė

Proiranietiška „Hezbollah“ grupuotė Libane pagrasino Izraeliui nauju atviru karu. „Kantrybės era“ baigėsi, organizacijos pareiškime pabrėžė aukštas „Hezbollah“ funkcionierius Mahmudas Komati. „Hezbollah“ esą ilgai laikėsi nuošalyje. Tačiau valstybė negali apsaugoti šalies nuo besitęsiančių Izraelio atakų. „Negalime toliau toleruoti mūsų brolių žudymo ir mūsų namų griovimo“, – kalbėjo M. Komati.

Popžvaigždė Shakira surengė nemokamą koncertą 400 tūkst. žiūrovų Zócalo aikštėje Meksikos sostinėje Meksike – tai rekordinis skaičius šiai vietai. „Tai svajonė. Kaip poetiška, matyti šią vietą tokią pilną žmonių“, – sakė 49-erių atlikėja didžiausioje Meksiko aikštėje, supamoje apšviestos katedros ir Nacionalinių rūmų.

Vokietijos vyriausybė rengiasi siųsti lėktuvus į Artimuosius Rytus ir grąžinti namo čia įstrigusius vokiečių turistus. Lėktuvai bus siunčiami į Maskatą Omane ir Saudo Arabijos sostinę Rijadą, Berlyne sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. Ten oro erdvė esą dar atidaryta, tačiau siunčiant lėktuvus saugumas yra prioritetas. Ministras teigė kalbėjęs su „Lufthansa“ bendrovės vadovu Carstenu Spohru, kompanija esą iš esmės turinti pajėgumų.

„Lufthansa“ oro bendrovės lėktuvas „Airbus A380“ be keleivių pakilo skrydžiui iš Abu Dabio Jungtiniuose Arabų Emyratuose į Miuncheną – nors Persijos įlankos regione įstrigę dešimtys tūkstančių keliautojų. „Buvo vertinama keleivių skraidinimo galimybė“, tačiau tai, deja, nebuvo įmanoma, sakoma bendrovės pranešime. Lėktuvu skrenda tik du pilotai.

Bolivijoje sudužus lėktuvui žuvo mažiausiai 20 žmonių. Šalies ginkluotųjų oro pajėgų karinis orlaivis leisdamasis nulėkė nuo tūpimo tako ir buvo visiškai suniokotas, pranešė, be kita ko, dienraštis „El Deber“, remdamasis ugniagesiais. Dešimtys sužeistųjų nugabenti į ligonines. Pirmaisiais pranešimais, nelaimės vietoje, be to, apgadinta arba sunaikinta apie 15 automobilių. „Tarp šių automobilių yra mikroautobusų, lengvųjų automobilių ir net vilkikas – į juos rėžėsi orlaivis.

Ankstų penktadienio rytą dažais ištepta Londono centre stovinti buvusio britų premjero Winstono Churchillio statula. Nuotraukose matyti raudonais dažais išpaišyti užrašai „Išlaisvinkite Palestiną“, „Sustabdykite genocidą“ bei „Niekada daugiau yra dabar“ ir „Sionistinis karo nusikaltėlis“. Londono policijos pareigūnai sulaikė 38 metų vyrą, įtariamą rasistiškai motyvuotu turto sugadinimu, tinkle „X“ pranešė policija.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ateinantį antradienį antrą kartą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Priešpiet numatyti pokalbiai Ovaliniame kabinete, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas Sebastianas Hillė. Po to F. Merzas ir D. Trumpas pietaus. Atstovo teigimu, susitikime bus kalbama apie dvišalius santykius, saugumo politikos padėtį bei „prekybos ir konkurencijos klausimus“. F. Merzas pirmadienį išvyks į JAV.

Europos Sąjunga (ES) laikinai taikys prieštaringai vertinamą susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloko šalimis. Tai penktadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Tikslas esą yra užsitikrinti konkurencinį pranašumą. Europos Komisija susitarimą su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi sudarė po 25 metus trukusių derybų. Tai didžiausias ES prekybos susitarimas, kai kalbama apie muitų mažinimą.

Per didelius potvynius Brazilijos pietryčiuose žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 54. Žuis de Foros didmiestyje, merijos duomenimis, registruoti 48 žuvę asmenys ir 13 dingusiųjų. Už 100 km esančioje Uboje žuvusiųjų yra šeši, du žmonės laikomi dingusiais. Smarkios liūtys Minas Žeraiso valstijoje prasidėjo naktį į antradienį. Potvynių vanduo užliejo kelius, nešė su savimi namus. Daugiau kaip 3,5 tūkst. gyventojų neteko pastogės.

Italijos oro bendrovė „Ita Airways“ pirmoji Europoje leis lėktuvo salone skraidinti didesnius šunis. Ateityje kompanijos orlaiviuose galės būti gabenami iki 30 kg svorio keturkojai, penktadienį Romoje pranešė bendrovė. Į šią svorio  kategoriją patenka, pavyzdžiui, aviganiai, dalmatinai, taip pat bulterjerai. Už vietą augintiniui reikės susimokėti. Iki šiol daugelis oro bendrovių leidžia kartu keliauti ne daugiau kaip 8 kg svorio keturkojams.

Paaiškėjus jo kontaktams su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu, iš pareigų traukiasi Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) prezidentas Børge Brende. Šį sprendimą jis priėmęs po ilgų svarstymų, teigė buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras išplatintame pranešime.

Rusijos grėsmę jaučianti Lenkija šiais metais toliau didins savo išlaidas gynybai. 2026 m. gynybai numatyta skirti 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kalboje parlamente sakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Iš 46,6 mlrd. eurų daugiau kaip pusė bus investuojama naujai įrangai pirkti. Lenkija turi sukurti tokią kariuomenę, kuri nuolat atgrasytų prezidentąVladimirą Putiną, pabrėžė R. Sikorskis. Jau 2025 m. ES ir NATO narė Lenkija gynybai skyrė 4,7 proc.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pasisakė už derybas Ukrainos kare ir vėl susilaikė nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai. Kinijos vyriausybės duomenimis, Xi Jinpingas pabrėžė, jog labai svarbu, kad sprendimas būtų pasiektas dialogo keliu. Tačiau visos šalys esą turi būti įtrauktos lygiateisiškai ir turi būti atsižvelgta į jų pagrįstus interesus.

JAV Kongreso demokratai siekia išsiaiškinti, ar Teisingumo departamentas, viešindamas seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino bylos dokumentus, galėjo nuslėpti medžiagą, susijusią su kaltinimais JAV prezidentui Donaldui Trumpui. To priežastis – žiniasklaidos pranešimai, kad paskelbtuose dokumentuose esą trūksta FTB apklausų protokolų, susijusių su tyrimu prieš 2019 m. mirusį J. Epsteiną.

Irane trumpam buvo sulaikyta žinoma šalies žurnalistė Elaheh Mohammadi. Pasak žiniasklaidos ir informuoto šaltinio Teherane, žurnalistė buvo sulaikyta trečiadienį. Tiksli to priežastis kol kas nežinoma. Teisėsauga šios informacijos nepatvirtino. Laikraštis „Shargh“ vėliau pranešė, kad E. Mohammadi vėl yra laisvėje. Tačiau jos  darbo įrenginiai konfiskuoti. E. Mohammadi per pastaruosius masinius protestus kritikavo represinį valstybės elgesį.

Praėjus beveik 32 metams po JAV turistės nužudymo Vokietijos Koblenco mieste, policija nustatė įtariamąjį. Vokietis, kuriam dabar 81-eri, buvo sulaikytas pirmadienį savo namuose netoli miesto, pranešė Koblenco prokuratūra. Jis įtariamas nužudęs 24-erių amerikietę.  Amy Lopez buvo nužudyta 1994 m. rugsėjo 26 d. prie Erenbreitšteino tvirtovės. Moters kūną netrukus po nusikaltimo aptiko žaidžiantys vaikai.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant kariniu smūgiu Iranui, didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ pasiekė JAV karinio laivyno bazę „Souda Bay“ Kretoje. Agentūros AFP reporteris pranešė, kad lėktuvnešis Graikijos Viduržemio jūros salą pasiekė pirmadienį. Graikijos gynybos ministerija antradienį nenorėjo komentuoti „USS Gerald R. Ford“ atvykimo. D. Trumpas prieš tai jau nusiuntė lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“, jis nuo sausio pabaigos yra Artimųjų Rytų regione.

Tyrimas rodo, kad Rusija, nepaisant Vakarų sankcijų, pernai eksportavo daugiau naftos nei prieš Ukrainos karą. Tačiau Maskvos pajamos iš šio eksporto smuko, sakoma antradienį Suomijos analitinio centro CREA paskelbtoje ataskaitoje. 93 proc. rusiškos naftos eksportuojama į Kiniją, Indiją bei Turkiją. Ekspertai skaičiuoja, kad Rusija per 12 mėnesių iki šių metų vasario 24 dienos eksportavo 6 proc.

Minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą bičiuliavimusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Išvesdamos savo karius iš Sirijos, JAV pajėgos pasitraukė iš dar vienos bazės. Agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad dešimtys sunkvežimių su šarvuočiais bei surenkamomis konstrukcijomis paliko Kasrako bazę šiaurės rytinėje Hasekės provincijos ir pajudėjo Irako kryptimi. Tiek Sirijos vyriausybės šaltinių, tiek kurdų pajėgų duomenimis, JAV kariuomenė visišką pasitraukimą iš Sirijos turėtų baigti per mėnesį. Kasrako bazė yra jau trečioji bazė per dvi savaites, iš kurios pasitraukė JAV pajėgos.

Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, gali stabdyti prekybos susitarimo su JAV ratifikavimo procesą. ES nori gauti iš JAV daugiau informacijos apie naują muitų programą, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuria remiasi agentūra „Reuters“. ES neturi kito pasirinkimo, kaip tik atidėti patvirtinimo procesą, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją, sakė Zeljana Zovko, Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vyriausioji derybininkė prekybos klausimais.

Tarptautinė pagalbos flotilė ketina nugabenti pagalbos prekių sunkią energetinę ir ekonominę krizę patiriančiai Kubai. Organizatoriai pranešė, kad laivų vilkstinė kovo 21 d. turėtų pasiekti sostinę Havaną. Iniciatyvą „Mūsų Amerika“ („Nuestra América“) remia Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg. Tačiau ji kol kas neatskleidė, ar taip pat plauks į Kubą.

Tarptautinis Palm Byčo oro uostas Floridoje turėtų būti pavadintas JAV prezidento Donaldo Trumpo vardu. Valstijos parlamentas priėmė įstatymą dėl oro uosto pervadinimo. Dauguma respublikonų parlamentarų balsavo už atitinkamo įstatymo projektą, o demokratai buvo prieš, praneša agentūra „Reuters“. Įstatymas dabar bus pateiktas Floridos gubernatoriui respublikonui Ronui DeSančiui. Jis kol kas nekomentavo, ar įstatymą pasirašys.

 Prieš JAV Aukščiausiajam teismui priimant sprendimą dėl plataus masto muitų teisėtumo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl gynė savo veiksmus.  „Formuluotė yra vienareikšmiška: kaip prezidentas, aš turiu teisę dėl nacionalinio saugumo priežasčių nustatyti muitus šalims, kurios mus daug metų išnaudojo“, – sakė jis renginyje Romo mieste Džordžijos valstijoje.

Baiminantis galimos karinės eskalacijos konflikte tarp Vašingtono ir Teherano, Iranas pagrasino „ryžtingu ir deramu“ atsaku, jei bus užpultas. Tokiu atveju „visos regione esančios priešiškų pajėgų bazės, objektai ir turtas (...) taptų teisėtais taikiniais“, sakoma Irano ambasadoriaus JT laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui. JAV kariuomenė Artimuosiuose Rytuose turi bazių, kuriose tarnauja dešimtys tūkstančių karių.

Konflikte su Iranu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė terminą susitarimui pasiekti. Lėktuve „Air Force One“ kalbėdamas su žurnalistais, jis sakė, kad 10–15 dienų yra pakankamas laikas. Tai „gana maksimumas“, teigė jis. „Arba mes pasieksime susitarimą, arba jiems bus blogai“, – pažymėjo D. Trumpas. Jau prieš tai jis įspėjo vadovybę Teherane: jei ji nesudarys susitarimo, reikės „visiškai kitokio kelio“, grasino D. Trumpas pirmajame savo Taikos tarybos susitikime.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia praktiškai nematąs galimybių greitai užbaigti karą Ukrainoje derybų keliu. „Mano manymu, šis karas baigsis tik tada, kai viena iš šalių išseks – arba kariniu, arba ekonominiu požiūriu“, – sakė jis žiniasklaidos grupės NBR laikraščiams. Protas ir humanitariniai principai neįtikins Rusijos prezidento Vladimiro Putino, „tai  karti tiesa“, pažymėjo F. Merzas.

JT Žmogaus teisių biuras Ženevoje teigia matąs požymių, kad Izraelio okupuotose palestiniečių teritorijose vykdomas etninis valymas.  „Suintensyvėjusios atakos, sistemingas ištisų miestų kvartalų naikinimas ir trukdymas tiekti humanitarinę pagalbą akivaizdžiai rodo ilgalaikių demografinių pokyčių Gazos Ruože siekį, – teigiama ataskaitoje.

Po pereinamojo laikotarpio prezidento José Jerí nušalinimo Peru parlamentas naujuoju savo pirmininku išrinko parlamentarą José María Balcázarą – jis automatiškai tampa ir laikinuoju šalies prezidentu. Specialiame posėdyje trečiadienį 60 deputatų balsavo už 83-ejų advokatą ir buvusį teisėją. Kairysis politikas gavo daugiausiai balsų. J. M. Balcázaras dabar laikinai vadovaus šaliai, kol bus išrinktas ir inauguruotas naujas prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo tolesnę paramą smarkios energetinės ir ekonominės krizės paveiktai Kubai.  „Mes visad rėmėme Kubą kovoje dėl nepriklausomybės ir teisės eiti savo keliu“, – sakė V. Putinas per Kubos užsienio reikalų ministro Bruno Rodríguezo vizitą Kremliuje trečiadienį. „Tai ypatingas laikotarpis, kai  taikomos naujos sankcijos, – kalbėjo V. Putinas. – Jūs žinote, ką mes apie tai galvojame.

Kalbėdamas apie susvetimėjimą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos, JAV viceprezidentas JD Vance‘as pabrėžė, kad, jo nuomone, šalys anapus Atlanto pačios sau labai kenkia. „Nėra taip, kad mes negerbiame savo sąjungininkų. Priešingai – jos dažnai pačios save sabotuoja“, – sakė JD Vance‘as interviu amerikiečių stočiai „Fox News“. Jis patikino, kad JAV vyriausybė nori sėkmingos Europos su stipriais ekonominiais pasiekimais.

Vykstant diskusijoms dėl Europos branduolinio atgrasymo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė galimybę Vokietijai turėti savo branduolinį ginklą. „Nenorėčiau, kad Vokietija galvotų apie savarankišką branduolinį ginklavimąsi“, – sakė jis tinklalaidėje „Machtwechsel“. Kancleris atkreipė dėmesį į galiojančias sutartis, kuriose Vokietija įsipareigojo atsisakyti branduolinio ginklavimosi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras referendumui dėl konflikto įšaldymo palei dabartinę fronto liniją. „Manau, kad žmonės referendume su tuo sutiktų. Tai mano nuomonė“, – sakė V. Zelenskis JAV žinių portalui „Axios“. Toks referendumas esą galėtų būti surengtas paraleliai su prezidento rinkimais. Pasak V. Zelenskio, jo vyriausybė ir Vašingtonas susitarė, kad bet koks susitarimas turi būti referendume patvirtintas Ukrainos gyventojų.

Italijos saugumo tarnybos, pasak italų laikraščio „Corriere della Sera“, ruošiasi galimam trumpam JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymui Milane. Jei JAV vyrų ledo ritulio komanda patektų į sekmadienį vyksiantį olimpinių žaidynių finalą, jis esą veikiausiai nepraleistų progos asmeniškai palaikyti sportininkus kovoje dėl aukso. D. Trumpas yra prisiekęs NHL (Nacionalinės ledo ritulio lygos) gerbėjas ir jau užsiminė, kad norėtų asmeniškai stebėti finalą.

 Irano Revoliucinė gvardija, pasak valstybinės žiniasklaidos, pradėjo pratybas Ormūzo sąsiauryje. Karinės pratybos, kurių trukmė nenurodoma, skirtos pasirengti „potencialioms saugumo ir karinėms grėsmėms“ strategiškai svarbiame sąsiauryje, pranešė Irano valstybinė televizija. Teheranas jau ne kartą grasino blokuoti Ormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos produkcijos. Sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka, Arabijos jūra ir Indijos vandenynu.

Kontrolė prie visų Vokietijos sienų bus pratęsta mažiausiai iki rugsėjo. Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas, jo ministerijos duomenimis, informavo Europos Komisiją, kad laikinai įvestos ir vėliau pratęstos patikros prie Vokietijos sienų bus tęsiamos ir po kovo 15 d. – dar papildomai šešis mėnesius. „Šios pasienio  kontrolės ir toliau reikalingos dėl ligšiolinių migracijos ir saugumo politikos priežasčių“, – pareiškė ministerijos atstovas.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio prieš balandį Vengrijoje vyksiančius parlamento rinkimus demonstratyviai parėmė ministrą pirmininką Viktorą Orbaną. „Galiu jums tvirtai pasakyti, kad prezidentas Trumpas labai suinteresuotas jūsų sėkme, nes jūsų sėkmė yra mūsų sėkmė“, – pareiškė M. Rubio pirmadienį Budapešte bendroje su V. Orbanu spaudos konferencijoje. Balandžio 12 d. Vengrijoje vyks parlamento rinkimai.

Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Röwekampas nori įpareigoti Bundesvero karius tarnauti Lietuvoje, jei neatsiras pakankamai savanorių čia dislokuojamai vokiečių brigadai, rašo „zeit.

Kremlius kategoriškai atmeta kaltinimus, kad Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas prieš dvejus metus kalėjime esą buvo nunuodytas. „Žinoma, kad atmetame tokius kaltinimus, nesutinkame su jais.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biure darbuotojai, anot žiniasklaidos, aptiko „įtartiną voką“. Žmonėms pavojus nebuvo kilęs, pranešė žinių portalas „ynet“, remdamasis atsakingu B. Netanyahu biuro skyriumi. Anot Izraelio laikraščio „Maariv“, kuris remiasi su incidento detalėmis susipažinusiu asmeniu, voke buvo ampulės su nežinoma medžiaga. Vokas išsiųstas į laboratoriją. Vyriausybės atstovė incidento komentuoti nenorėjo ir nurodė kreiptis į policiją.

Mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno motina pareikalavo „teisingumo“ po to, kai kelių Europos šalių tyrimas parodė, kad A. Navalnas buvo nunuodytas. „Tai patvirtina, ką mes žinojome nuo pat pradžių. Mes žinojome, kad mūsų sūnus ne tiesiog mirė kalėjime, jis buvo nužudytas“, – sakė ji prie A. Navalno kapo Maskvoje. Pirmadienį minimos antrosios Kremliaus kritiko mirties metinės. „Manau, kad šiek tiek užtruks, tačiau mes sužinosime, kas tai padarė.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas kaltinimų dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno nunuodijimo kontekste griežtai sukritikavo Rusijos vadovybę, praneša agentūra „Reuters“. Režimas Maskvoje „rodo savo bjaurų veidą“, sakė jis sekmadienį vokiečių televizijos ARD laidai „Bericht aus Berlin“. „Esame pasibaisėję. Matome, kad šis režimas naudoja visas priemones, kad pats išsilaikytų“, – pabrėžė J. Wadephulas.

Ukrainos oro gynyba numušė dvi hipergarsines raketas „Cirkon“ ir 52 priešo dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.  Okupantai nuo sekmadienio 18.00 val. į Ukrainą paleido keturias „Cirkon“ tipo hipergarsines raketas, balistinę raketą „Iskander M“, priešlėktuvinę raketą „Kh 31P“ bei 62 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 40), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.

Šveicarijos Valė kantone nuo bėgių nuslydo traukinys. Per incidentą Gopenšteine gali būti sužeistųjų, tinkle „X“ pranešė policija. Šveicarijos geležinkelių bendrovės (SBB) duomenimis, ruožas taro Gopenšteino  ir netoliese esančio Brigo dėl lavinos buvo uždarytas. Ar tai galėjo būti nelaimės, įvykusios 7.00 val. ryto, priežastimi, SBB atstovas kol kas patvirtinti negalėjo.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas atidarė naują gyvenamųjų namų kvartalą su butais Rusijos kare prieš Ukrainą žuvusių šiaurės korėjiečių karių šeimoms. Pchenjanas nori, kad „jo puikūs sūnūs, kurie gynė švenčiausią dalyką, paaukodami tai, kas jiems brangiausia, gyventų amžinai“, – sakė Kim Jong unas savo kalboje, pirmadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras rinkimų kampanijos renginyje sostinėje Budapešte žadėjo kovoti su korupcija, skatinti ekonomiką ir siekti pilietinių laisvių stiprinimo. „Metas vadinti korupciją tikruoju vardu: vagystė“, – sakė jis šimtams savo šalininkų prieš balandį vyksiančius parlamento rinkimus. P. Magyaras kaltino ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybę išeikvojus milijardus eurų ir ribojant piliečių laisves.

Praėjus dvejiems metams nuo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirties, pirmadienį žmonės Rusijoje ir kitose šalyse pagerbs jo atminimą. Tremtyje užsienyje dirbančios A. Navalno komandos duomenimis, atminimo renginiai planuojami daugiau kaip 20 šalių. A. Navalnas kalėjime Arktyje mirė 2024 m. vasario 16 d. Čia  jis atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tūkstančiai žmonių daugiau kaip 400 Čekijos miestų ir savivaldybių išėjo į gatves, reikšdami paramą liberalių pažiūrų prezidentui Petrui Pavelui. Pasak naujienų agentūros ČTK, taip gyventojai atsiliepė į iniciatyvos „Milijonai akimirkų už demokratiją“ raginimą paremti šalies vadovą ginče su dešiniųjų populistų vyriausybe. Jau vasario 1 d. sostinėje Prahoje, organizatorių duomenimis, tuo pat tikslu į mitingą susirinko iki 90 tūkst. žmonių.

Vakarų Rusijos Briansko srityje, institucijų duomenimis, po Ukrainos dronų atakų sutriko elektros energijos tiekimas. „Priešui smogus energijos infrastruktūros objektams Briansko srityje, penkiose savivaldybėse ir dalyje Briansko  miesto nutrūko šilumos ir elektros tiekimas“. – tinkle „Telegram“ rašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Jo duomenimis, tai buvo viena intensyviausių Ukrainos oro atakų nuo karo pradžios. Dronų ataka truko daugiau kaip 12 valandų.