Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt

Nuo vėžio pasveikę žmonės tampa nevaisingi, tačiau dabar ir Lietuvoje atsirado galimybė jiems padėti, sako Nacionalinio onkologijos instituto Biobanko vadovė Živilė Gudlevičienė. „Ypač tai aktualu mergaitėms, kurios labai jaunos suserga onkologine liga. Tuomet kiaušidė užšaldoma, o vėliau, kai pacientė pasveiksta, kiaušidė arba audinio gabalėlis retransplantuojamas. Kaip rodo tyrimai, [...] tikrai galima susilaukti vaikų, gyventi visiškai normalų gyvenimą“, – teigia medicinos mokslų daktarė.

Norint apsisaugoti nuo pavojingų egzotinių ligų, vykstant į atogrąžines šalis, dažniausiai užtenka pasirūpinti apsauga nuo uodų, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Jos teigimu, daugumą ligų, nuo kurių nėra išrasti skiepai, platina būtent uodai. „Žmonės turėtų pasidomėti, kokios ligos plinta šalyse, į kurias keliauja, ir pasirūpinti tokiomis profilaktikos priemonėmis, kaip repelentai, t. y. uodus atbaidančios priemonės.

 Kiaušinių reikėtų vartoti mažiau tiems, kas serga cukriniu diabetu ar turi bėdų, susijusių su cholesterolio kiekiu kraujyje, sako dietologė Eglė Kliukaitė. Tačiau sveikiems žmonėms, anot dietologės, kiaušiniai yra vienas iš geriausių baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinių. „Kiaušinio baltymas yra aukštos maistinės verties. Pagal amino rūgščių kiekį bei įvairovę jis prilyginamas mėsos ir žuvies baltymams.

Pagerinti sąnarių būklę ir net išgydyti artritą gali paprasčiausios šviežiai spaustos greipfrutų sultys, tikina žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, yra daugybė kitų natūralių būdų, kurie gali ne tik numalšinti sąnarių skausmus, bet ir išgydyti kai kurias sąnarių ligas. „Kai prieš 28-erius metus tapau sveikuole, prieš tai turėjau labai daug ligų. Viena iš jų – didžiulis artritas ant piršto sąnario. Negalėjau megzti, laikyti parkerio.

 Blogiausia, ką galime savo plaukams padaryti žiemą – jų iki galo neišdžiovinti ir išeiti į lauką, sako žolininkė Nijolė Degutienė. Pasak jos, nuo to galima apsaugoti plaukų džiovintuvas ir kiekvieno virtuvėje esantis produktas – aliejus. N. Degutienės teigimu, žiemą plaukai nuolat šąla, jeigu nedėvima kepurė, arba nekvėpuoja ir šyla, galvos oda prakaituoja, jei dėvima per daug galvą apspaudžianti ar per šilta kepurė.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje pastaraisiais metais auginama vis daugiau veislinių naminių paukščių. Jų parodą surengę augintojai sako, kad šis hobis brangus, tačiau viską atperka po kiemą vaikštinėjančių paukščių grožis. Iki šiol didžiausioje Lietuvoje veislinių paukščių parodoje – apie 250 ančių, žąsų, gaidžių, putpelių ir vištų veislių.

Nors pacientai yra mokomi, kaip tinkamai naudotis inhaliatoriumi, daug žmonių metų metus tai daro netaisyklingai, o kai kurių vaistų įkvėpimo technika būna vos pakenčiama. Taip tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pulmonoligijos ir alergologijos centro direktorius prof. Edvardas Danila. Anot jo, tokiu atveju reikiama vaistų dozė gali net nepasiekti bronchų.

Kad, esant tamsiajam metų laikui, ryte būtų lengva išsibudinti, o dieną nesijaustume mieguisti, svarbu iš vakaro atsigulti gerai nusiteikus, sako Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė. „Kaip sakytų japonai, jei ryte blogai jautiesi, nenori keltis, reikia prisiminti, ką vakare suvalgei ir su kuo valgei“, – pastebi ji. Dar viena mieguistumo priežastis, D. Kunčienės teigimu, ta, kad, esant tamsiems ir ilgiems vakarams, mažai išeiname pasivaikščioti, o sėdint namuose norisi kažką kramtyti.