Monika Kasnikovskytė

Seimas ketvirtadienį galutinai palaimino prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų apie 3,5 euro. 103 Seimo nariai balsavo už. Augtų apie 3,5 euro Pataisomis numatoma 2020–2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Seimas ketvirtadienį pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 50 eurų. 80 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Seimas ketvirtadienį palaimino, kad nuo kitų metų iki 32 proc. kiltų GPM tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.  32 proc.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Koncerno „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas Darius Mockus Vilniaus apygardos teisme pirmadienį stojo prie liudytojų pakylos koncerno politinės korupcijos byloje. Verslininkas teismui pasakojo apie kalėdinius susitikimus su politikais, bet tvirtino, kad koncernas su partijomis ryšių nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo metu D. Mockui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Medikams vieniems po kitų vis garsiau kalbant apie darbe patiriamas patyčias ir psichologinį smurtą, prabyla ir kitų profesijų atstovai. Šįkart garsiai kalba vieno Kauno darželio auklėtoja, savo darbe besijaučianti sugniuždyta, ir, jos teigimu, nuolat patirianti patyčias. Tuo metu moters darbdaviai aiškina, kad įstaigoje viskas gerai, o neramumus esą kelia pati darbuotoja.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Žinia, kad premjerui Sauliui Skverneliui – plaučių uždegimas, melaginga, sako premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Tiesa, jis patvirtino, kad S. Skvernelis kurį laiką gulėjo Santaros klinikose, kur jam buvo atliekami tyrimai, tačiau šiuo metu premjeras jau namuose. „Per tą laiką, kol premjero nebuvo, jis nemažą laiko dalį praleido Santaros klinikose. Buvo daromi tyrimai ir buvo kitų priežasčių, kodėl jis ten turėjo būti. Jis tikrai savo sveikatos būklę galės pakomentuoti pats.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Po 200 eurų už vieną vizitą pas nekvalifikuotą gydytoją – kai kurių nevaisingų moterų realybė. Vis dėlto net dideli pinigai negarantuoja, kad moters svajonė pastoti išsipildys. Įstatymų kalviai atsigręžė į netradicinius gydymo būdus siūlančiuosius ir ketina reglamentuoti alternatyviąją mediciną, kad tokias paslaugas galėtų teikti tik aukštąjį išsilavinimą ir licencijas turintys asmenys. Tuo metu netradicinę mediciną praktikuojantys specialistai Seimui siūlo paprastesnį kelią.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas praeiviams Vilniuje trečiadienį dalino šimtus aukštojo mokslo baigimo diplomų. Taip universitetas protestavo dėl per mažų Vyriausybės išlaidų aukštajam mokslui ir palaikydami netrukus vyksiantį pedagogų protestą. VU savo protesto akciją pavadino „Diplomas už Ačių“, taip pašiepdami buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pagarsėjusią rašybos klaidą rinkimų kampanijos lankstinukuose.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Viename Vilniaus rajono sklypų kitąmet planuojamos pradėti gamyklos statybos ne juokais įbaugino vietos gyventojus, kurie, ieškodami teisybės, ėmė minti ir teismų slenksčius. Vietiniai baiminasi, kad planuojama gamykla neigiamai atsilieps jų sveikatai, padidins taršą ir triukšmą aplinkui. Tuo metu būsimos gamyklos savininkas skuba raminti – gamyba vyks be taršos, o apylinkėse ir taip jau triukšminga dėl šalimais esančios magistralės.

Trečiadieninis „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo posėdis Vilniaus apygardos teisme šį kartą kaip niekada gausus įvykių. Pagaliau, tiesa trumpam, prie liudytojų pakylos stojo koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus, o koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis kartu su Eligijumi Masiuliu prabilo apie pastarojo koncernui adresuotus prašymus iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia „MG Baltic“ teisininko, buvusio valdybos nario Romano Raulynaičio apklausą politinės korupcijos byloje. Teismas perklausė slaptus garso įrašus ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio susitikimai su Romanu Raulynaičiu.

Seimas antradienį 72 balsais „už“ atstatydino „Tvarkos ir teisingumo“ vadovą Remigijų Žemaitaitį iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto nebeieškoti R. Žemaitaičiui pamainos, tačiau Ramūnas Karbauskis užsimena, kad laisvą vietą užims kas nors ir valdančiųjų. Tuo metu politologai atkreipia dėmesį, kad toks laisvų kėdžių stumdymas Seimo nestabilumo klausimo neišspręs.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis. Ikiteisminio tyrimo metu R. Raulynaitis turėjo specialiojo liudytojo statusą. R. Raulynaitis dirba „MG Baltic“ koncerno teisininku nuo 2000-ųjų, koncerną jis įvardina didžiausiu savo klientu.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Patyčios, per didelis krūvis, „užsisėdę“ mokytojai, per ilgai trunkančios pamokos, mažai vietos asmeniniam tobulėjimui – tokias švietimo sistemos problemas išgrynina moksleivis, manantis, kad tinkamiausias būdas išvengti šių negandų, – mokytis namie.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Trimečio sūnelio tėvas Žydrūnas sutriko išgirdęs, kad jo sūnus priglaustas globos namuose, kol mažylio mama gimdo antrąjį vaikelį. Žydrūnas tvirtina negalintis atgauti trimečio savo globon ir gyventi vaiko mamos namuose, tačiau globos namų specialistai užtikrina, kad netrukus vyras atgaus savo mažylį, bet turės su juo laikinai prisiglausti krizių centre.

Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius Seime nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių konkrečiai priežasčių netikėtai atleido Lietuvos pašto valdybą. Nors ministras atleidimo įsakyme tvirtino, kad valdybos nariai atleisti, nes nepasiekė jiems iškeltų tikslų, J. Narkevičius taip ir nepasakė, kokie tie tikslai buvo. Spalio pabaigoje susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atleido visą ministerijos valdomos įmonės Lietuvos paštas valdybą ir suformavo naują.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Visuomenei pasipiktinus Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos renovacija, kai vietoj pievelės šalia bažnyčios išpiltas betonas, projekto architektas Seimo nariams tvirtino, kad anksčiau aplink bažnyčią pievos nebuvo, todėl nuspręsta atkurti autentišką vaizdą, sukuriant aikštę. Seimo Kultūros komitetas trečiadienį aiškinosi, kodėl šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išasfaltuota anksčiau ten buvusi pievelė.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

100 eurų vertės kraitelis kiekvienam Lietuvos naujagimiui, didesni vaiko pinigai, mažiau skyrybų, didesnis gimstamumas šalyje, išmokos tėvams, vienu metu ir dirbantiems, ir prižiūrintiems vaikus – tokius pasiūlymus per ateinančius kelerius metus nori įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kokias paslaugas ir pagalbą artimiausiais metais ketinama pasiūlyti šeimoms.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Jei išgirstumėte, kad kelionė iš Portugalijos į Lietuvą trunka penkias dienas, turbūt pagalvotumėte, kad taip ilgai užtrunkama nebent keliaujant autobusu ar mašina. Tačiau lietuvis profesorius portalui tv3.lt papasakojo savo siaubingą kelionę, kuri, net bandant grįžti namo lėktuvu, užtruko penkias dienas, teko išbūti 36 valandas be miego, o dar septynias valandas laukti iš vietos nejudančiame lėktuve. Spalio 12 dieną Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr.

Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.

Seimas antradienį slaptu balsavimu priėmė sprendimą neatstatydinti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Šis mano, kad Seimui pribrendo laikas rengtis pirmalaikiams rinkimams. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad priimti sprendimo dėl rinkimų nepavyks. 63 Seimo nariai balsavo už Seimo pirmininko atstatydinimą, 5 – prieš, 11 biuletenių buvo sugadinti. „Turbūt jokio džiugesio nėra, tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Užsitęsus ginčams dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo, parlamento koridoriuose vis garsiau kalbama apie būtinybę paleisti Seimą ir organizuoti priešlaikinius rinkimus. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškai atmeta tokią galimybę. Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma – ne mažiau kaip 85 parlamentarams.

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamoms įstatymų pataisoms dėl pensijų didinimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pataisas bazinė pensija augtų apie 3,5 euro per mėnesį. 94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.