Monika Kasnikovskytė

Valstietė Agnė Širinskienė Seime ketvirtadienį pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą antradienio neeiliniame posėdyje balsus skaičiavusiai komisijai. Anot A. Širinskienės, komisijos sudėtis pakeista to nesuderinus. Už tai, kad balsų skaičiavimo grupei būtų pareikštas nepasitikėjimas, ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo aštuoni ir du susilaikė.  Posėdyje komisija skaičiavo balsus balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo.

Lietuva nėra pigiausia šalis, planuojantiems vaikus. Čia porai, norinčiai užauginti du vaikus, tenka atriekti nemažą dalį savo atlyginimo. Nors lietuviams priklauso daug įvairių išmokų už jų atžalas, tėvai pasigenda didesnio valdžios dėmesio ne patiems mažiausiems, o jau kiek paūgėjusiems vaikams.

Seimo etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nenusprendė, ar antradienį surengtas parlamento vadovybės posėdis buvo teisėtas. Klausimas pavestas nagrinėti išvadų rengėjams. Susirinkusi Seimo vadovybė antradienį nutarė sušaukti nenumatytą Seimo posėdį, per kurį nuspręsta V. Pranckiečio neatstatydinti iš Seimo pirmininko posto.

Rugsėjo pabaigoje paaiškėjo, kad už vieno aukšto ir balkono remontą Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo daugiau nei 300 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo sąmatoje aprašytais darbais ir profesionalaus sąmatininko paprašė įvertinti, ar dalis darbų ir pirktų prekių atitinka rinkos kainą. Pasirodo, už dalį darbų ir prekių savivaldybė sumokėjo kur kas daugiau nei įprasta rinkoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį apžvelgė pirmąsias 100 savo darbo šalies vadovo poste dienų. Kaip svarbiausius prezidentavimo aspektus jis išskyrė savo dėmesį vidaus politikai ir atskiroms visuomenės grupėms bei vizitus į kaimynines užsienio šalis. Prezidentas apžvelgė savo įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus, pristatė savo komandos prioritetus įgyvendinant gerovės valstybės siekius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojus stebina skyrių vadovų karjeros posūkiai. Pareigūnai stebisi, kaip skyriams vadovauti paskirti buvę policijos pareigūnai, atrodytų, nesusiję su finansinių nusikaltimų tyrimu. Savo ruožtu FNTT paaiškina, kokiu keliu pareigūnai paskirti į savo postus, ir jų kompetencija neabejoja.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Nepaisant to, kad yra labai išsilavinusios ir dirba, Lietuvos moterys vis tiek uždirba mažiau nei vyrai, daugelis jų renkasi profesijas pagal lytį, pastebimas moterų trūkumas vadovaujančiose pozicijose, rodo Lietuvoje atlikta studija.

Viena motina socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino anketos, kurią mokykloje turėjo užpildyti 10 klasę lankanti jos atžala, nuotrauka. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. „Tokias anketas vaikai (10 klasės mokiniai) pildė klasėje. Tėvai neinformuoti. Tikslas nežinomas“, – šalia anketos nuotraukos rašė motina.

Vygaudas Ušackas abejoja, kad jo brolis Eugenijus per trečiadienį Ukmergėje vykusią avariją, kurios metu mirė vyrų motina, galėjo būti neblaivus. Medikai, anot V. Ušacko, konstatavo, kad jo broliui prieš pat incidentą trūko kraujagyslė smegenyse. „Ką tik man iš ligoninės patvirtino, kad avarijos priežastis buvo tai, kad broliui kraujagyslė trūko ir išsiliejo kraujas į smegenis, jis prarado sąmonę, tada jis rėžėsi į medį.

Pagal nepalankiausią Astravo atominės elektrinės (AE) avarijos scenarijų radioaktyvūs debesys Lietuvos pasienį pasiektų viso labo per valandą, įspėja radiacinės saugos specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kaip reikėtų gelbėtis per kelias valandas nuo avarijos pradžios, ir kodėl gyvybiškai svarbu gerti jodo tabletes.

Seimas po pateikimo pritarė draudimui jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. Tiesa, už draudimo nepaisymą baudos nesiūlomos. 73 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 18 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Liko viso labo pora savaičių iki paaiškės, ar Virginijus Sinkevičius taps Europos Komisaru. Nors iki tol jis tebėra ekonomikos ir inovacijų ministras, viešojoje erdvėje jau netyla kalbos, kas gali pakeisti ministrą jo kėdėje. Tiesa, kol kas niekas nesiryžta garsiai minėti konkrečių pavardžių. Spalio 23 dieną Europos Parlamento nariai Strasbūre balsuos už galutinę Europos Komisijos sudėtį. Tuomet ir paaiškės, ar V. Sinkevičius ministro postą iškeis į eurokomisaro portfelį.

Balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateities Seime galėtų įvykti kitą savaitę, mano Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis nemato trukdžių, kad Seimo pirmininko postą perimtų opozicija. Vis tik dar neaišku, ar parlamentarai šį klausimą apspręs antradienio, ar ketvirtadienio posėdyje.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.

Nors darbuotojai žino apie jiems priklausančias ne trumpesnes nei 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ne visi yra girdėję, kad turi teisę ir į nemokamas atostogas. Šių trukmę lemia daug niuansų, tačiau prieš eidami ilsėtis nemokamai turėtumėte žinoti, kad toks poilsis gali užtraukti ir nemalonumų. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojams gauti iki dešimties darbo dienų trukmės nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

Kauno miesto savivaldybei ketinant naikinti vaikų darželių lengvatą tėvams, kurių gyvenamoji vieta nėra deklaruota mieste, Vilnius šiuo pavyzdžiu sekti neketina. Tuo metu Klaipėda Kauno sprendime mato ir privalumų, ir trūkumų. Kaip penktadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, viena diena darželyje ne Kauno gyventojams kainuos visą kainą – 9,2 euro. Jei mieste gyvenamąją vietą deklaravo tik vienas iš tėvų, jie mokės mažiau – 4,9 euro.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Lietuva – toli gražu nėra ta valstybė, kurioje dirbti mokytoju apsimoka. Mūsų šalis pagal metinius 15 metų darbo stažą turinčių pradinio ir vidurinio lavinimo pedagogų atlyginimus rikiuojasi paskutinė tarp kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Tai rodo 2018 metų EBPO duomenys, kur palyginti metiniai 15 metų stažą turinčių pedagogų atlyginimai 33 valstybėse. Daugiausiai pradinio ugdymo mokytojai, turintys 15 metų stažą, uždirba Liuksemburge – beveik 99,4 tūkst.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Europarlamentarui Stasiui Jakeliūnui žurnalistams Briuselyje pareiškus, kad kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius šantažavo Ramūną Karbauskį dėl geresnio portfelio, pastarasis teigia, kad joks šantažas neįmanomas. Anot R. Karbauskio, V. Sinkevičius jam tik išsakė norą tapti kandidatu, o R. Karbauskis apie tai informavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Daugeliui šeimų Lietuvos regionuose trūksta elementarios pagalbos – psichologų, specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kompleksinių paslaugų ir dėmesio, pastebi vaiko teisių sargai. Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad jau ne vienerius metus ataskaitose akcentuoja paslaugų šeimoms ir jų prieinamumo klausimą  „Labai gaila, kad kiekviena ministerija savaip supranta kompleksines paslaugas. Matau visiškai skirtingas ėjimo kryptis.

Vilniuje oficialiai pradedamas šildymo sezonas ir daugiabučiuose. Šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose sostinė pradėjo dar rugsėjo 23 dieną. „Šiandien Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią. Matydami oro sąlygas, didelę drėgmę, lietaus kiekį, visame miete šildymo sezoną skelbiame. Kaina, lyginant su praėjusiu spaliu, vartotojams bus net 21 proc. mažesnė. Tai lėmė iš esmės sumažėjusi biokuro kainą.

Vilniaus miesto mero Remigijus Šimašiaus kabinetą nuo šiol bus galima pakrikštyti „auksiniu“. Šią vasarą savivaldybės pastato dviejuose aukštuose atlikti remonto darbai miesto biudžetui kartu su medžiagomis ir darbais (įskaitant PVM) kainavo kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų. Naujienų portalas tv3.lt gavo remonto darbų sąmatą. Joje nurodyta, kad 19 pastato aukšto, kur įrengtas ir mero R. Šimašiaus kabinetas, remontas kartu su projektu savivaldybei iš viso kainavo daugiau nei 183 tūkst.

Visos prie altoriaus žengiančios poros planuoja kartu kurti savo buitį ir turėti bendrus namus. Nors ne visi sutuoktiniai kartu ima paskolą būstui, nė viena paskolą kartu imanti šeima neplanuoja būsimų skyrybų ir veikiausiai neapsvarsto, kaip išsiskyrus teks elgtis su šeimos paskola. Portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais siūlo didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo palaimino pataisas, kuriomis už pakartotinius skundus dėl triukšmo savivaldybių tarybos privalėtų apriboti pažeidėjų – barų, restoranų, lauko kavinių, naktinių klubų – ūkinę veiklą. Tai yra, jei gyventojai ne kartą skundžiasi kaimynystėje esančio baro triukšmadariais lankytojais, pagal įstatymą verslui būtų skiriama dvigubai didesnė nei šiuo metu numatyta bauda. 46 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 38 susilaikė.

Seimas uždraudė Lietuvoje parduoti vadinamąją „jogurtinę“ degtinę – stiprų alkoholį labai mažoje taroje. Taip pat nuspręsta alų ir kai kuriuos kitus gėrimus pilstyti į didesnę nei 0,2 litro plastiko tarą. 72 Seimo nariai balsavo už, 1 prieš, 8 susilaikė. Seimas nusiteikęs neleisti į prekybą tiekti stipresnių negu 22 laipsnių alkoholinių gėrimų, jeigu jie bus supilstyti į stiklinės, taurės dydžio ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą.

Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.

Vilniaus savivaldybės miesto taryba trečiadienį priėmė sprendimą plėsti brangiausias – raudoną ir mėlyną – automobilių stovėjimo zonas sostinėje. Dėl šio klausimo niekaip neapsisprendusi savivaldybė balsavo net tris kartus. Pirmus du nusprendė projektui nepritarti, trečiąjį pritarė. Tarybos narys Vytautas Mitalas kolegas ragino palaikyti projektą, nes taip miestas taps patrauklesnis pėstiesiems, mažiau užterštas.

Ėjo 2019-ieji metai ir kas galėjo pagalvoti, kad lietuviai, prieš metus taip aršiai gynę smurtą patiriančius vaikus, o dar seniau kovoję dėl to, ko nori mergaitė, imsis 16-metę aktyvistę grasinti užmėtyti akmenimis, pašiepti jos „atgrasų“ veidą, vadinti „durnele“ ar susirūpinti jos psichine sveikata labiau nei savo duona kasdienine. Pasirodo, ir taip būti gali, nes būtent tokias reakcijas (toli gražu ne tik Lietuvoje) sukėlė Gretos Thunberg aktyvizmas kovoje prieš klimato kaitą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. 93 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Konservatorius Kęstutis Masiulis antradienį Seime pasirodė įgyvendinęs savo ankstesnį pažadą nusiskusti plaukus plikai. K. Masiulis praėjusią savaitę viešai pažadėjo nusiskusti plaukus, nes sulaukė kritikos dėl savo šiurkščių žodžių sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Veryga. Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitė plaukus nusiskutęs ir savo nuotrauką socialiniame tinkle paviešinęs A. Veryga sulaukė K. Masiulio replikos, kad ministras beždžioniauja.

Seimo nariai valstiečiai Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis Seime įregistravo siūlymą 13 proc. didinti ministro pirmininko ir ministrų pareiginės algos koeficientą. Dėl tokio pakeitimo premjero bei ministrų kabineto atlyginimai kiltų atitinkamai 588 ir 534 eurais. 2019 m. Ministro Pirmininko pareiginė alga sudaro 4463 eurų, ministrų – 4117 eurų.

Sekmadienį trijose vienmandatėse apygardose parlamentarų mandatus iškovojo opozicinių partijų atstovai – dvi konservatorės ir socialdemokratas. Naujosios Seimo narės mano, kad metų Seime užteks pradėti spręsti reikšmingas švietimo sektoriaus problemas, o didžiausiu iššūkiu laiko 2020 metų valstybės biudžeto tvirtinimą.

Vilniečiai tėvai rūpinasi, kad ne visos mokyklos laikosi nuo šių mokslo metų sostinėje įsigaliojusio draudimo mokytojams tėvų prašyti prisidėti finansiškai prie klasės inventoriaus. Papildomą rūpestį tėvams kelia ir neseniai Vilniuje įtvirtintos prailgintos grupės – tėvai baiminasi, kad jų atžalos laiką leidžia perpildytose klasėse. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės taryba pasirašė rezoliuciją, kuria mokyklose ir darželiuose uždraudė papildomas rinkliavas.

Sakyti, kad gausus skyrybų skaičius – šių laikų problema, būtų klaidinga. Dar sovietmečio Lietuvos statistikoje tam tikru metu matyti spartus skyrybų šuolis. O štai atgavę nepriklausomybę ėmėme tuoktis mažiau. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kas per pastarąjį pusę amžiaus lėmė santuokų ir skyrybų skaičiaus pokyčius Lietuvoje. Skyrybų revoliuciją, kaip sako mokslininkai, Lietuva išgyveno 1965 m. antroje pusėje, kai Sovietų Sąjunga liberalizavo skyrybų procesą.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Įvairiais gandais apipinta daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema fiksuoja įvairius su automobiliais susijusius duomenis, tačiau vairuotojai gali būti ramūs – jei sistema užfiksuos jus viršijant greitį, baudos negausite. Iki šiol tebelieka neaišku, ar sistema veikia pilnu pajėgumu.

Nėščia iš emigracijos grįžusi lietuvė nudžiugo, kad tėvynėje jai greitai pavyko rasti darbą, tačiau liko priblokšta, kai viso labo po dienos sužinojo, kad jos darbo sutartis anuliuojama iškart po to, kai darbdaviai sužinojo, kiek laiko moteris nėščia. Moterį įdarbinusi įmonė ėmėsi tyrimo, kurio metu išsiaiškino, kad moteris nei pasirašė darbo sutarties, nei darbe pasirodė. Darbuotojų teisių sargai taip pat teigia pažeidimo neužfiksavę.

Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad Migracijos departamentas be perspėjimo anuliuoja jų išankstines registracijas pateikti dokumentus, kad pavyktų gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pasirodo, kad departamentas taip kovoja su ne pirmą kartą sukčiaujančiais tarpininkais. Vairuotojai, iš anksto užsiregistravę sistemoje, praranda savo registracijos vietą, o naujos gauti nebegali, nes laisvų vietų nėra.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, palaikydamas neseniai apie vėžį prabilusį premjerą Saulių Skvernelį, taip pat nusiskuto savo galvą plikai. Savo skustos galvos nuotrauka A. Veryga pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. „Plaukų buvimas ar nebuvimas yra laikinas dalykas. Tai tik forma. Norisi palaikyti tuos, kuriems pokyčiai nėra jų pačių pasirinkimas. Solidariai su Premjeru ir visais, kurie susiduria su onkologinėmis ligomis.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Prieš 14 metų pradėta kurti ir dešimtis milijonų eurų „suvalgiusi“ Elektroninės sveikatos sistema medikams tebekelia problemų. Gydytojai piktinasi, kad sistemoje norint išrašyti receptą ar užregistruoti pacientą tenka nueiti kryžiaus kelius. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada sistemos tobulinimą.

Naujosios Vilnios gyventojus pribloškė griaunamo istorinio restorano pastato vaizdai. Dalis gyventojų stebisi, kodėl užuot pastatą restauravus, jo vietoje išdygs nauja parduotuvė. Būtent senojo pastato vietoje turėtų iškilti nauja „Lidl“ parduotuvė. Į portalą tv3.lt kreipėsi Naujosios Vilnios bendruomenės pirmininkas Maksimas Zacharovas, kuris piktinosi, kad Naujojoje Vilnioje griaunamas istorinis restorano pastatas, kad jo vietoje išdygtų prekybos centras.