Monika Kasnikovskytė

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po gaisro Alytuje, įvykio vietoje ištisas paras dirbę ugniagesiai piktinasi, kad Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos skyrė per mažai dėmesio jų sveikatai, gaisro metu ugniagesiai teigia sulaukę nepakankamos pagalbos ir aprūpinimo. Ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir sieks kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą.

Premjeras Saulius Skvernelis į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia savo patarėjo Luko Savicko kandidatūrą. Premjeras kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė penktadienį susitikimo metu.  Pasak prezidento atstovo Antano Bubnelio, iki šiol L. Savicko kandidatūra nebuvo bent kiek išsamiau aptarta. „Po du mėnesius trukusių paieškų premjeras pateikė L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

Lietuvai ir Europos Sąjungai ruošiantis šiemet uždrausti mėtinio skonio ir kvapo tabako gaminius, tabako gamintojai ir muitinės pareigūnai prognozuoja, kad atsivėrusią tokių gaminių skylę rinkoje užpildys kontrabanda iš Baltarusijos. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Šiuo metu plonosios cigaretės ir mentolio skonio ir kvapo cigaretės sudaro apie 20 proc. tabako gaminių rinkos.

Chirurgo raginimas 19-metei savanorei išsioperuoti krūtinę, kad ši netrukdytų karinėje tarnyboje, nustebino ne tik merginą ir jos šeimą, bet ir karių sveikatą nuolat tikrinančius specialistus. Jų manymu, kad ir kokio dydžio krūtinę turėtų mergina, tarnyboje ji trukdyti negalėtų, o chirurgas negali liepti atlikti operacijos, tik rekomenduoti, jei yra tikras pavojus sveikatai.

Ginčai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus netyla ištisus mėnesius. Žibalo į ugnį konflikte dėl ministro ateities dar įpylė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, pasakęs, kad premjero Sauliaus Skvernelio kaltinimai dėl diskriminacijos tautiniu pagrindu yra nepagrįsti. Panašu, kad mūšyje tarp Gitano Nausėdos ir S. Skvernelio viešai ima kovoti ir jų patarėjai. Kuo baigsis ši kova? Savaitės pradžioje premjeras S. Skvernelis interviu portalui delfi.

Savanore į kariuomenę užsirašiusi atsargos karininko dukra Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje tikrindamasi sveikatą išgirdo chirurgo raginimą kuo greičiau išsioperuoti krūtinę, nes ši esą jai trukdys tarnyboje. „Jis man tikrino plokščiapėdystę, tai normalu. Stuburą patikrino. Ir, kadangi buvau vienintelė panelė, nežinau, kodėl jis sugalvojo patikrinti man krūtinę. Jis sako, man reikia patikrinti tavo krūtinę. Su rankomis.

Mokytojas pakėlė vaiką už ausies, ją pasuko, o tuomet ėmė moksleivį smaugti, apie tokį šią savaitę įvykusį incidentą pasakoja galimai nukentėjusio trylikamečio tėvas. Tuo metu mokyklos vadovybė tokį įvykį neigia ir tvirtina, kad smurto apraiškų mokykloje išvis nebūna. Apie galimą smurtą informuoti vaiko teisių specialistai ir policija.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Po ilgesnės pertraukos trečiadienį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje prie liudytojų pakylos grįžo koncerno „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus. Duodamas teismui parodymus pernai gruodį, D. Mockus sakė, kad su aukščiausiais šalies pareigūnais aktyviai bendravo 2003–2008 metais, kai vadovavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Pernai gruodžio pradžioje Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos bendruomenę sukrėtė skaudi nelaimė – per kūno kultūros pamoką pirštą susižalojo antrokas. Dėl incidento vaiko tėvas kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip portalui tv3.lt pasakojo antroko septynmečio tėvas Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas), incidentas įvyko Rukainių gimnazijoje, Vilniaus rajone.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį sudarė šių metų karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Ketvirtadienį sudarytus šauktinių sąrašus ir nurodymus dėl atvykimo datos planuojama paskelbti iki sausio 16 dienos svetainėje sauktiniai.karys.lt.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Lentelių su žaliomis rodyklėmis pašalinimas kartu su kitais infrastruktūriniais darbais Vilniaus miesto savivaldybei kainavo apie 103 tūkst. eurų. Savivaldybė tikina, kad dalies žalių rodyklių grąžinimas „nebus brangus“, tačiau tikslesnės sumos nepateikia. „Naujų žalių lentelių klausimas nebus brangus, svarbiausia, kad jis būtų greitas ir gerai iškomunikuotas“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Vilniaus gatvėse tebesitęsiant chaosui dėl nuo Naujųjų panaikintų lentelių su žaliomis rodyklėmis, Vilniaus vicemeras ir automobilių rinkos ekspertas kelia klausimą, kodėl Susisiekimo ministerija apskritai ryžosi įgyvendinti tokį sprendimą. Ministerija pokyčius grindžia prieš kelerius metus atliktu eismo tyrimu, tačiau specialistai akcentuoja, kad tyrime net nenurodoma, kiek eismo įvykių sukelta būtent dėl neatsargaus posūkio į dešinę.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Lietuvos trispalve gatvėje mosavusios lietuvių kalbos mokytojos sulaikymas viešojoje erdvėje iškėlė daug klausimų – kokiu pagrindu pareigūnai sulaikė moterį, jei mosavimas vėliava nėra nusikaltimas, kodėl moters pareikalauta prisistatyti, kodėl ji išgabenta į policijos komisariatą. Vertindamas įvykio aplinkybes, advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo ir teigia, kad jos sulaikymui pagrindo nebuvo.

Posūkį į dešinę leidžiančios lentelės su žaliomis rodyklėmis ant šviesoforų gali grįžti bent dalyje Vilniaus miesto sankryžų, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Jo teigimu, rodyklės grįžtų iki Vilniaus miesto savivaldybė sugebės išspręsti po jų nuėmimo susidariusias eismo problemas. „Šiandien matome, kad situacija Vilniaus mieste nėra gera, žmonės skundžiasi, kad po nuėmimo žalių rodyklių didėja kamščiai.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Paskutinėmis gruodžio dienomis Vilniui galutinai atsikračius lentelių su žaliomis rodyklėmis ant šviesoforų, dalis vairuotojų sumišo, nežinodami, kada sankryžoje galima sukti į dešinę. Juo labiau, kad ne visose sostinės sankryžose veiks šviesoforai su specialiomis sekcijomis, kai kur šviesoforai tiesiog perprogramuoti.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki 2020 metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite tik pusmetį.

Laukiantiems šventinių dienų ir ilgesnių trijų ar net keturių dienų savaitgalių šie metai itin palankūs – turėsime net penkias tokias progas. O norintys dar ilgesnių – penkių – dienų savaitgalių tam turės tris progas. Sausis Kadangi Naujuosius metus šiemet švenčiame trečiadienį, norintys ilgesnių švenčių jau turėjo suskubti darbovietėse prašyti laisvo ketvirtadienio ir penktadienio – sausio 2 ir 3 dienų – ir taip kartu su savaitgaliu sukurti sau penkių dienų atostogas.

Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Naujos taisyklės bus taikomos cigarečių, sukamo tabako, cigarų, cigarilių ir nerūkomojo tabako gaminiams.

Nuo 2020 m. sausio 1-osios griežtinama prekyba alkoholiu viešose vietose, todėl galime pamiršti apie karštą vyną kalėdinėse miestų mugėse. Įsigalios draudimas savivaldybėms išduoti vienkartines licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių stiprumas neviršija 7,5 proc., mugėse ir masiniuose renginiuose.  Nuo Naujųjų įsigalioja draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose tarp jų ir paviljonuose.

Naujieji metai atneša daug finansinių pokyčių į socialinės apsaugos ir darbo sritį – auga vaiko pinigai, senatvės ir šalpos pensijos, įvairios išmokos. Vaiko pinigai Patvirtintame 2020 m. valstybės biudžete numatyta, kad nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.

Nors beveik visos Lietuvos savivaldybės pernai, lyginant su 2017 metais, sugebėjo sumažinti savo skolą, dviem – Radviliškio ir Akmenės rajonų savivaldybėms – skola tik didėjo. Pastaroji teigia, kad sudėtingą situaciją iššaukė įstatymais sugriežtinta savivaldybių skolinimosi tvarka ir socialinių būstų renovacija.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Premjerui Sauliui Skverneliui tv3.lt eteryje konservatorius išvadinus „antivalstybine partija“, europarlamentaras Andrius Kubilius premjerą viešai palygino su Vladimiru Putinu. A. Kubiliui premjero žodžiai skamba apgailėtinai ir, jo manymu, S. Skvernelį apėmė politinė desperacija. „METŲ SUTAPIMAI.

Pataisykite mane, jei klystu, bet dar nė vienas Lietuvos premjeras nėra ramiu veidu vienos opozicinių partijų pavadinęs antivalstybine. Taigi sveikinu, premjere Sauliau Skverneli, tapote pirmuoju taip be skrupulų konservatorius pakrikštijusiu ministru pirmininku.

Premjero Sauliaus Skvernelio žodžiai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra antivalstybinė partija, nustebino partijos patriarchą ir pirmąjį nepriklausomos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Pastarasis pastebi, kad premjerui buvo išties nelengvi metai, todėl neatmeta galimybės, kad S. Skvernelį gali kamuoti psichologinės problemos. „O šiaip mes nuo Sąjūdžio laikų žinome, kad, kas kritikuoja valdžią, tas yra liaudies priešas.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Nuo alimentų sprunkantys tėvai valstybei vidutiniškai skolingi po 4,3 tūkst. eurų, o didžiausios vieno asmens skolos už nemokėtus alimentus siekia ir 30–41,5 tūkst. eurų. Nors skolininkų pamažu mažėja, jų skola atžaloms tik auga. Pernai „Sodrai“ perėmus administruoti Vaikų išlaikymo fondą, šis per dešimt metų jau buvo sukaupęs 144 mln. eurų skolą iš 38 tūkst. alimentų piktybiškai nemokėjusių skolininkų. Skola asmeniui – iki 41,5 tūkst.

Lietuvio noras vystyti verslą Lietuvoje, o ne kaimyninėje Latvijoje, kur buvo pakviestas, atsirūgo. Užuot pirmas įkūręs Baltijos šalyse unikalią gamyklą, vyras sužinojo, kad būtent latviai konkurentus iš užsienio atsiviliojo šiems pasiūlę išskirtines sąlygas. Tuo metu lietuvis verslininkas priverstas minti teismų slenksčius ir jau dvejus metus negali atidaryti savo gamyklos.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Seimas galutinai pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlomoms papildomoms priemonėms į Lietuvą neįleisti Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. 105 Seimo nariai balsavo už, 9 susilaikė. Nuo kitų metų sausio 1 d. įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos. Be to, vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, bus stabdoma jo licencija.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Priimti sprendimą dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus premjeras Saulius Skvernelis turi per savaitę. Tai premjeras pažadėjo prezidentui Gitanui Nausėdai per judviejų susitikimą pirmadienį. Kiek anksčiau prezidentas viešai sakė, kad ministras prarado jo pasitikėjimą, todėl paragino jį pasitraukti.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.