Mindaugas Vasiliauskas

Pastarieji incidentai su galimais dronų įskridimais į Lietuvos oro erdvę pasėjo chaosą. Nors kariuomenė vakar pranešė, kad naktį dronas iš Lietuvos išskrido į Kaliningradą, šiandien Krašto apsaugos ministras, išklausęs Kariuomenės vado, negalėjo patvirtinti, kad būtent taip ir įvyko. Maža to, ministras viešai pareiškė, kad kariuomenės atsakymai jo netenkina, todėl buvo suburta speciali darbo grupė, kuri turi išsiaiškinti, kada, kur ir kiek mūsų kariškiai matė per Dzūkiją skrendantį bepilotį.

Socialdemokratai pristatė beveik 800 milijonų eurų vertės šeimos paketą, su kuriuo bandys padidinti šalyje gimstamumą. Vyrus ir moteris gimdyti vilios didesnėmis išmokomis, nemokamu moksleivių maitinimu, didesne parama šeimoms perkant pirmąjį būstą ir net pinigus dalindama iš emigracijos grįžtantiems tautiečiams. Iš kur ims papildomus šimtus milijonų, valdantieji nesako, o opozicija jau iš karto pradėjo lieti kritiką. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Brangios dujos, brangi nafta bei jos produktai, padidėjusios bazinės palūkanų normos virsta išbandymu tiek verslui, tiek gyventojams. Jei sunkumai neišnyks, pramonininkai prognozuoja ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą, ir infliaciją, kuri palies kiekvieną šalies gyventoją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje verslas gamina vėdinimo įrangą: nuo buitinių rekuperatorių, kurie yra kiekvieno namuose iki masyvių pramoninių įrenginių.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas mįslingai pareiškė, kad lenkų ir ukrainiečių pajėgos sužlugdė Rusijos išpuolį pasienio poste. D. Tuskas tik užsiminė apie Moldovos pavyzdį, kurios pasienio punktą rusai atakavo dronais. Maža to, Lenkijos premjeras pareiškė, kad gavo naujos žvalgybinės informacijos iš amerikiečių, ir perspėjo, kad mūsų regione reikia toliau laukti provokacijų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad nuolat gauna informacijos apie galimas provokacijas.

Latvija planuoja nuo kitų metų uždrausti autobusų reisus tarp Latvijos ir Rusijos bei Baltarusijos. O mūsų Seime jau nuskambėjo siūlymas pasekti latvių pavyzdžiu – nors reisų į Rusiją neturime, bet autobusai į Baltarusiją kursuoja kasdien. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniaus autobusų stotyje – vykstančių į Baltarusiją gausa Vilniaus autobusų stotis. Keleiviai lipa į autobusą, kuris netrukus pajudės į Minską.

Vilniuje antradienį surengta triumfo eisena – paminėtos Oršos mūšio metinės, kada prieš daugiau nei 500 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pajėgos sumušė rusų kariuomenę. Mūšis buvo įspūdingas ir reikšmingas – lietuvių pajėgos buvo gerokai mažesnės, o pergalė sustabdė tolesnį maskvėnų veržimąsi į LDK. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kaip prieš pusę tūkstančio metų, taip ir šiandien – Lietuvos kariai žengia pro sostinėje esančius miesto vartus – dabar žinomus kaip Aušros vartai.

„Alternatyva Vokietijai“ pergalė rinkimuose Lietuvos politikus nuvylė. Su Rusija draugauti norintys ir prieš paramą Ukrainai pasisakantys vokiečių politikai kol kas tik augina savo populiarumą, todėl gali būti, kad ateityje jie perims visos Vokietijos valdžios vairą. Tik ar Lietuvos politikai pasiruošę dirbti su tokia politine jėga, jeigu prireiktų? Kol kas planų, kaip reikėtų dirbti su AfD politikai nekuria ir viliasi, kad jie valdžios negaus.

Skandalas Estijoje – atrodo, kad sukčiai iš Indijos apgavo visą estų gynybos pirkimų sistemą ir išvertė iš posto šalies gynybos ministrą. Paaiškėjo, kad Estija, norėdama nupirkti artilerijos sviedinių Ukrainai, vienai Indijos verslininkų įmonei pervedė 70 milijonų eurų avansą, tačiau sviedinių iki šiol taip ir negavo. Indams priklausanti įmonė sako, kad nukentėjo ne estai, o būtent jie. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Skandalas Estijoje – atrodo, kad sukčiai iš Indijos apgavo visą estų gynybos pirkimų sistemą ir išvertė iš posto šalies gynybos ministrą. Paaiškėjo, kad Estija, norėdama nupirkti artilerijos sviedinių Ukrainai, vienai Indijos verslininkų įmonei pervedė 70-ties milijonų eurų avansą, tačiau sviedinių iki šiol taip ir negavo. Indams priklausanti įmonė sako, kad nukentėjo ne estai, o būtent jie. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vokietijos vyriausybė skelbia: reaguodama į Rusijos veiksmus, šalyje uždarys Rusijos konsulatą ir kultūros centrą, o per Briuselį bandys inicijuoti naujas sankcijas. Tačiau kyla klausimas, ar tokios priemonės sustabdys Kremlių, juk hibridinės atakos Europoje jau skaičiuojamos šimtais. Europos šalys, taip pat ir Lietuvos vadovai, kol kas tik skelbia apie solidarumą su vokiečiais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiąnakt latvius ir estus iš lovų vėl kėlė oro pavojus. Ukrainai atakuojant taikinius Rusijoje, keli dronai įskrido į Estiją, pavojų paskelbė ir Latvija. Vidury nakties gyventojai gavo perspėjimo žinutes. Nors į orą buvo pakelti NATO sąjungininkų naikintuvai, tačiau nė vieno drono jie nenumušė – radarais fiksuoti koviniai bepiločiai iš Baltijos šalių patys nuskrido į Rusijos teritoriją.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje – šiais neramiais laikais ypatinga šventė – laisvės diena. Lygiai prieš 33 metus iš mūsų šalies išvyko paskutinis rusų kareivis. Mūsų diplomatai ir politikai kelis metus sudėtingai derėjosi su Kremliumi, kad šis iš Lietuvos išvestų savo karius-okupantus. Kaip TV3 žinioms pasakoja vienas iš derybinės grupės narių, Kremlius iš pradžių nė nesuprato reikalavimo – nesijautė okupantais ir nesuprato, kad lietuviai nenori savo šalyje matyti sovietų karių.

Vyksta pirmieji Lietuvos karių apmokymai, kaip valdyti ir dirbti su būsimais tankais – vokiškais „Leopard“. Nors kariai dar laukia, kol bus pagaminti tankai „Leopard“, Valstybės kontrolė atliko auditą ir pranešė nemalonią žinią. Tankai kainuos bent trečdaliu brangiau nei planuota. Tai, anot auditorių, nulėmė valdininkų negebėjimas iš anksto tiksliai paskaičiuoti, kiek viskas kainuos.

Išklausęs iš Maskvos grįžusio žvalgybos vado, Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepuls NATO šalių. O į Briuselį atvykęs Karo sekretoriaus pavaduotojas jau nepeikė europiečių, o gyrė kai kurias šalis – dėl padarytos pažangos stiprinant savo pačių kariuomenes. Pagyrų sulaukę lenkai jau laukia amerikiečių savo šalyje, kurie tikrins vietas, kur galėtų įsikurti nuolatinė Amerikos karių bazė.

Trečiadienio svarstymai, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos vadas Maskvoje bandė atkalbėti Kremlių nuo išpuolio prieš NATO ar Baltijos šalis, panašu, kad buvo teisingi. Būtent tai skelbia tiek JAV, tiek ir Europos žiniasklaida, turinti šaltinių Vašingtone. Savo ruožtu Latvija ruošiasi rytinėje šalies dalyje įvesti nepaprastąją padėtį.

Mįslingas amerikos žvalgybos vado Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje sukėlė daugybę klausimų ir spėlionių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva buvo informuota apie tai, kad Amerikos žvalgybos vadas skrenda į Maskvą. O kitą savaitę turėtume sulaukti ir daugiau žinių – su kuo ir apie ką Rusijoje kalbėjosi Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius. O kol kas visi tik spėlioja, koks galėjo būti šio reto ir iškalbingo vizito tikslas.

Praūžusi audra apnuogino dar vieną valstybės žaizdą. Politikai ir tarnybų vadai jau kone ketverius metus kartoja, kad rimtai ruošiasi įvairioms krizėms ir vadinamajai dienai X, tačiau dabar visi pamatė – net su audros padariniais susitvarkyti nepavyksta. Šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena be elektros, genda maistas, daliai trūksta ir vandens. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Praūžusi audra ne tik vertė kelius ir gadino žmonių turtą, – ji kartu surengė ir realias pratybas valstybei.

Grėsmės niekur nedingo, o Lietuvos strateginiai objektai turi būti saugomi akylai – tokią žinią po ekskursijos suskystintų gamtinių dujų terminale skelbia Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Tačiau panašu, kad viešųjų ryšių frazėmis maskuojama didžioji problema – dauguma strategiškai svarbių objektų nėra tinkamai saugomi. Kai žvalgyba, o kartu ir politikai perspėjo, kad rusai gali dronu smogti į svarbų objektą, papildomi pajėgumai dislokuoti vos keliose vietose.

Mįslinga ir netikėta didžiulė NATO operacija Lietuvos pašonėje. Į orą aljansas pakėlė žvalgybinius orlaivius, kurie suko ratus aplink Kaliningradą. Juos lydėjo tiek naikintuvai, tiek degalų papildymo ore orlaiviai. Kaip pabrėžia įvairūs ekspertai, šį kartą neįprastas buvo pačios operacijos mastas – įvairiais vertinimais, ore buvo dešimtys skirtingų lėktuvų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokiečių žiniasklaida atskleidė, kokį Baltijos šalių gynybos planą parengė NATO generolai. Anot planų, jeigu rusai įsiveržtų į Lietuvą, Latviją, ar Estiją, okupantai būtų naikinami nuotoliniu būdu – pasitelkus dronus, robotus ir giliai į Rusiją galinčias smūgiuoti sistemas. NATO smogtų tiek Kaliningradui, tiek ir kitoms, giliau Rusijoje esančioms vietoms.

Britų žiniasklaida praneša, kad Rusija pastatė bent 10 įslaptintų bazių, skirtų kariniams dronams leisti. Vietos parinktos taip, kad Kremlius laisvai galėtų leisti bepiločius į NATO šalis – skaičiuojama, kad dronai pasiektų ir Varšuvą. Kartu iš Kremliaus lyderių toliau liejasi grasinimai Vakarams. Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad dabar didžioji problema – Vakarų politikų baimė ir nenoras duoti rusams atkirtį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paryčiais iš Šiaulių į orą pakilę Italijos pilotai su naikintuvais, virš Latvijos susekė ir numušė įskridusį droną. Ukrainos pajėgoms vėl surengus ataką prieš Ust Lugos uostą, vienas dronas nuklydo ir įskrido pas kaimynus latvius. Pasienio su Rusija gyventojai 4 ryto gavo pranešimus slėptis, dalis jų taip ir padarė. Lietuvos Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad operacija buvo sėkminga – droną radaruose stebėjo ir mūsų kariai.

Rusų provokacijos ir dronų antskrydžiai siutina vokiečius – jie svarsto smogti Rusijai atgal ir kalba apie kibernetines atakas prieš rusiškų dronų gamintojus. Ar Lietuva galvoja panašiai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neatskleidžia. Ministras nesako, ar turime planą, kaip atgrasyti rusus bei ką darytume, jeigu jie iš tiesų surengtų išpuolį, apie kurį perspėja žvalgyba.

Lietuvos vardas ir vėl skamba istorijoje, susijusioje su rusų bandymu surengti teroro išpuolį Europoje. Praėjusią savaitę į lėktuvą Leipcigo oro uoste atsitrenkęs, ir tik per atsitiktinumą nesprogęs dronas ant savęs turėjo DNR pėdsakų, kurie užfiksuoti Lietuvoje. Prie šio drono lietėsi žmogus, kuris lietė ir prieš kelis metus iš Lietuvos į Europą siųstas savaime užsidegančias siuntas, kurios taip pat turėjo sukelti aviakatastrofas.

Londone įsikūrę tarptautiniai ekspertai patvirtina, ką daugelis įsivaizdavo jau seniai – NATO šalys nėra pasiruošusios apsiginti nuo kovinių dronų. Ir šios bėdos kamuoja ne tik Baltijos šalis – štai savaitgalį dronai krito ir sprogo tiek Bulgarijoje, tiek ir Moldovoje. Bulgarija oficialiai skelbia, kad pasienyje su Rumunija sprogo ukrainietiškas dronas, atsitiktinumas ar ne, bet jis susprogo visai prie pat strateginio dujotiekio. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didėja rizika, kad Lietuva neteks dalies skrydžių į ir iš mūsų šalies. Latvių oro bendrovė „airBaltic“ išgyvena sunkius laikus – įmonė dirba nuostolingai, todėl Latvijos valdžia jau kalba, kad gali tekti mažinti skrydžių skaičių. Tai pakenktų ne tik turizmui, bet ir verslo aplinkai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienintelės Baltijos šalių avialinijos „airBaltic“ pastaruoju metu perveža vis daugiau keleivių, auga jos apyvarta, tačiau, nepaisant to, kompanija ir vėl ant prarajos krašto.

Paaiškėjus, kad pasieniečiai ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo politikų nuslėpė informaciją apie nelegalų užpultus pareigūnus, kilo pasipiktinimas. Šalies vadovai pyksta, kad jiems apie tai nebuvo pranešta, o dalis visuomenės piktinasi, kad pareigūnai prieš nelegalus nepanaudojo tarnybinių ginklų. Pasieniečių profsąjungos pirmininkas sako, kad pareigūnai vengia naudoti ginklus, nes jau būta pavyzdžių, kai dėl to jie vėliau būna teisiami.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gitanas Nausėda nusprendė savaitę dirbti ne Lietuvoje. Jis išskrido į tolimąją Madeirą. Tiesa, šalies vadovo komanda to prezidento atostogomis nevadina – sako, kad Nausėda dirbs nuotoliu. Dėl to iš jo jau suskubo juoktis kai kurie jį ne itin mėgstantys gyventojai. Nei prezidento, nei seimo narių atostogos nėra apibrėžtos įstatymais, tačiau kiti politikai sako, kad jie visi yra žmonės – tad atostogų reikia net ir prezidentui. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prieš daugiau nei metus, 2025-ųjų vasarą Lietuva patyrė savotišką šoką – pirmą kartą į mūsų oro erdvę įskrido kovinis dronas. Nors vėliau tokių įskridimų buvo ne vienas ir valdžia pradėjo kartoti, kad ši sritis dabar tapo prioritetine, tačiau, net ir praėjus metams po pirmojo incidento, apie sustiprėjusius mūsų pajėgumus negirdėti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daugėja gerų žinių dėl Amerikos karių mūsų regione. Lenkai jau giriasi, kad Vašingtonas siunčia savo pajėgas į Lenkiją, tačiau dėl Lietuvos atsakymų vis dar nėra. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad daugėja požymių, kad ir su mumis viskas bus gerai. G. Nausėdos patarėjas pažymi, kad situacija gali išsispręsti jau artimiausiomis dienomis, o karių į Lietuvą galbūt atvyks ir daugiau nei iki šiol buvęs tūkstantis.

Tvyrant įtampai regione ir svarstant apie galimą Rusijos karą su NATO – Lietuvos politikai nori branduolinio ginklo šalyje. Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė svarbiausius šalies politikus ir sutarė, kad atėjo metas keisti Konstituciją ir išbraukti dabar ten esantį tokį draudimą. Lietuva dabar vienintelė regiono šalis, kurioje negalėtų atskristi ar atplaukti sąjungininkai su masinio naikinimo ginklu, o tai esą karo atveju galėtų būti kliūtis kariškiams planuoti operacijas.

Amerika – šalis, į kurią šiuo metu nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Saugumui užtikrinti sutelkta dešimtys tūkstančių pareigūnų, pasitelkti ir Nacionalinės gvardijos kariai. Kasdien fiksuojami įvairūs incidentai – nuo viešosios tvarkos pažeidimų iki mįslingų dronų skrydžių aplink stadionus. Tuo metu Kalifornijos San Chosė mieste įvykdytas išpuolis – prie pat sirgalių zonos vienas žmogus buvo nušautas, kitas sužeistas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amerikoje kas ketverius metus vyksta Pasaulio futbolo čempionatas nulemia ne tik kas taps stipriausia futbolo šalimi planetoje, bet kartu tai – milžiniška verslo mašina. Šis čempionatas išskirtinis – išplėtus komandų skaičių ir gerokai padidinus rungtynių kiekį, išaugo ir ekonominis turnyro poveikis. Jau dabar skaičiuojami dešimtys milijardų eurų, kuriuos futbolo fanai iš viso pasaulio suneš šalims organizatorėms, ir žinoma, FIFA organizacijai.

Rusijos kaltinimai Baltijos šalims ir į mūsų oro erdvę įskrendantys dronai gali būti ne šiaip sau sutapimai, sako kariuomenės vadas. Anot jo, akivaizdu, kad Kremlius turi tikslą ir strategiją, kodėl būtent dabar užsipuolė mūsų regioną. Drąsos jam suteikia ir amerikiečių noras bent kažkiek atsitraukti iš Europos. Kad saugumo situacija sudėtinga, kartoja ir Valstybės saugumo departamento vadovas ir mįslingai užsimena apie vykdomus tyrimus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Krašto apsaugai skiriant vis daugiau pinigų, paaiškėjo, kad tapo problema juos greitai ir tinkamai išleisti. Valstybės kontrolierė situaciją prilygino Dakaro lenktynėms už saugumą, kur vaizdingai tariant, Lietuva į lenktynes atvyksta su patikimu Passatu, tačiau persėsti reiktų į modernesnį transportą. Auditas konstatavo, kad biurokratinis mechanizmas klampus, sudėtingas, dėl to nukenčia ir gynybos pirkimų greitis.

Rusijos grėsmės auga, bet savo valstybę griauname ir iš vidaus – taip savo metiniame pranešime kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perskaitė savo jau septintą tokį pranešimą parlamente. Nors daugiausia dėmesio skyrė gynybai ir saugumui, tačiau priekaištų pažėrė ir visiems politikams – tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.

Rytinis NATO flangas toliau ruošiasi galimam pavojui iš Rusijos – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti didžiųjų šalių kariai išvien treniruojasi, kaip dirbti su įvairių rūšių dronais. Patys kariai neslepia, kad bepiločių panaudojimas kare žymi vieną didžiausių lūžių karyboje per pastaruosius kelis dešimtmečius, todėl dabar jie mokosi stebėdami tai, kas vyksta Ukrainoje. Maža to, amerikiečiai Latvijoje mokosi įrenginėti ir betoninius įtvirtinimus pasienyje.

Birželio 14-oji liūdna diena Lietuvos istorijoje – lygiai prieš 85-erius metus sovietai pradėjo masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Gyvuliniais vagonais Ištrėmė ir suaugusiuosius, ir vaikus, net kūdikius. Daugelis jų trėmimų neatlaikė, taip ir mirė toli nuo Lietuvos. Tremtinių prisiminimai, o taip pat ir pagarbos žodžiai jiems, šiandien skambėjo sostinės centre. Birželio 14-oji amžiams į Lietuvos istoriją įsirašė kaip Gedulo ir vilties diena.

Lietuvoje ir vėl buvo paskelbtas oro pavojus. Priešpiet gyventojai gavo pranešimus, kad greičiausiai karinis dronas skrenda Vilniaus apskrityje. Tiesa, į orą pakilus sąjungininkų naikintuvams, paaiškėjo, kad tai viso labo buvo meteorologinis balionas, todėl pavojus neilgai trukus buvo atšauktas. Nors gyventojams buvo išsiųsti pranešimai pasiruošti prireikus eiti į priedangas, bet į jas keliauti neprireikė.

Didėja rizika, kad Rusija Lietuvoje gali surengti išpuolį, todėl prie saugomų kritinės svarbos objektų Viešojo saugumo tarnybai (VST) siunčia papildomų pareigūnų. Tiek vidaus reikalų, tiek ir krašto apsaugos ministrai sako, kad Rusijos retorika ir kaltinimai Baltijos šalims stiprėja, todėl gali būti, jog bus surengtas išpuolis prieš energetikos ar infrastruktūros objektus, kurie svarbūs visai Lietuvai.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Kariuomenės vadas sako, kad netrukus Vilnius ir jo gyventojai bus gerokai geriau apsaugoti nuo dronų grėsmės. Lietuvos kariai jau dabar mokosi dirbti su naujai gauta NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, o, anot kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro, gali būti, kad ši sistema bus dislokuota taip, jog saugotų sostinę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tiesa, tai reikštų, kad į keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius dronus būtų taikomasi raketomis, kurių vertė siekia milijonus.

Valdantieji blokavo opozicijos idėją Seime suburti laikiną tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalą. Opozicinės partijos užsimanė išsiaiškinti kaip ir kokie politikai kalti dėl šio skandalo, tačiau nesugebėjo surinkti pakankamai balsų. Tiesa, R. Žemaitaičio vedami „aušriečiai“ nors ir nepalaikė komisijos sudarymo, bet pagudravo ir suteikė konservatoriams dar vieną progą – būtent jų dėka Seimas prie šio klausimo dar galės sugrįžti.

Iš Šiaulių pakilę NATO naikintuvai Latvijoje numušė karinį droną. Į Latvijos oro erdvę jis įskrido ryte, kelių regionų gyventojams buvo išsiųsti oro pavojaus pranešimai, raginantys skubėti į priedangas. Į orą pakilę prancūzų pilotai su naikintuvais „Rafale“ bepilotį aptiko ir numušė.  Vėliau Latvija paskelbė ir apie antrą bepilotį, tačiau jis nebuvo surastas. Naktį vienas dronas nukrito ir sprogo Moldovos teritorijoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gitanas Nausėda sulaukė Donaldo Trumpo laiško su padėka Lietuvai. Taip Amerikos lyderis sureagavo į Lietuvos sprendimą prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atlaisvinimo operacijos. Tačiau šalia formalios padėkos jokios užuominos apie Amerikos karių likimą mūsų šalyje. Gali būti, kad karių klausimas spręsis tik tuomet, kai amerikiečiai susiderės su lenkais. Kaimynai lenkai prisiminė seną idėją ir pasiūlė Pentagonui nuolatinę Amerikos karių bazę Lenkijoje.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, nors ir kartoja, kad neketina įsitraukti į karą Ukrainoje, pareiškė, neva karas neišvengiamas, jei jį iš Ukrainos užpuls baltarusių opozicija. Neva ji, pasitelkusi ukrainiečių, lenkų ir lietuvių kovotojus, gali užimti kokią nors gyvenvietę Baltarusijoje, o tada karas neišvengiamas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors iš Lietuvos išvyksta čia dislokuotas sunkusis amerikiečių karių batalionas, bet mūsų šalyje vis dar lieka keli šimtai Jungtinių Valstijų karių. Politikai kartoja, kad reikia laukti žinių iš Vašingtono, amerikiečiai esą žada, kad liks mūsų šalyje. Tačiau ar bus išlaikytas toks pat pajėgumas, ar liks tik žymiai silpnesnės pajėgos – niekas nežino.

Amerikiečių kariai palieka Lietuvą. Pabradėje dislokuoto Jungtinių Valstijų bataliono buvimo laikas mūsų šalyje baigiasi, jie pagal rotacinius planus jau pakuojasi daiktus grįžti namo į Ameriką, kelionei jau ruošiama ir Pabradėje esanti jų technika. Nors juos turėtų pakeisti kitas rotacinis batalionas, tačiau Pentagonui dar anksčiau sustabdžius rotaciją į Europą, lieka neaišku, ar atvyks į mūsų šalį nauji JAV kariai, ar liksime be jų.

Metų pradžioje Kanados premjeras garsiai nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Tuomet Markas Carney pareiškė, kad Amerika keičia pasaulio tvarką, o mažoms ir vidutinėms šalims būtina vienytis, kad galėtų atsilaikyti prieš supervalstybes. Tiesa, kai atėjo laikas vienytis ir sutarti dėl paramos Ukrainai, Kanada pasakė ne. Paprieštaravo ir didžiosios Europos šalys, kurios taip pat garsiai kalba apie Europos įtakos atgavimą.

Jungtinės Valstijos iš Europos gali išvesti ne tik karius, bet ir kritinę ginkluotę bei įrangą, kurios europiečiai neturi arba turi per mažai. Tai Vilniuje pareiškė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Anot jo, Europai prireiktų ne vienų metų ir maždaug 500 mlrd. eurų, kad būtų galima pakeisti tai, ką mūsų žemyne šiuo metu užtikrina amerikiečiai. Tačiau NATO šalys vis dar netrykšta noru daugiau investuoti į bendrą gynybą.