Martyna Pikelytė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas jį sukritikavusį bendrapartietį Matą Maldeikį ragina apsispręsti, ar jis yra komandos dalis. Be to, anot konservatorių lyderio, pastabas ar pasiūlymus politikas turėtų išsakyti frakcijai, o ne žiniasklaidai. „Palinkėčiau kiekvienam frakcijos kolegai, šiuo atveju gerbiamam Matui, kad komanda yra komanda ir tu turi apsispręsti: arba tu esi komandoje, arba nesi komandoje.

Parlamento pirmininkas Juozas Olekas teikia premjerės patarėjo teisės klausimais Aleksandro Radčenko kandidatūrą į Seimo kontrolierius. Tokį potvarkį J. Olekas registravo ketvirtadienį.  A. Radčenko šiuo metu dirba ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėju. Jis šias pareigas ėjo ir ekspremjero Gintauto Palucko komandoje. Teisininkas nuo 2021 m. dirbo buvusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarėjų komandoje, anksčiau buvo prezidento Gitano Nausėdos patarėju.

 Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ketina siekti dar vienos kadencijos šios savivaldybės vadovo poste.  „Sprendimo tokio didelio ir kieto nėra, bet į rinkimus, matyt, eisiu. Žmonai nepasakiau dar šito. Blogiausia, kad pradedi daug darbų ir nespėji pabaigti, šiuo metu pabaigta tik 80 proc. to, ką šioje kadencijoje buvome suplanavę. Ir dar daugiau priplanavome kitai kadencijai“, – LRT televizijai sakė V. Matijošaitis. „Kaip bus, taip bus.

Potencialia alternatyva koalicijoje esančiai „Nemuno aušrai“ įvardijama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sako, kad sprendimus dėl galimų valdančiosios daugumos sudėties pokyčių pirmiausia turi priimti valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Taip politinė jėga reaguoja į prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, jog daliai „aušriečių“ balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, valdantiesiems reikėtų ieškoti alternatyvų dabartinės koalicijos sudėčiai.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime nemato pagrindo svarstyti galimų pokyčių koalicijoje, sako šios frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius.  „Mes frakcijoje šio klausimo neaptarinėjome“, – žurnalistams Seime teigė J. Narkevičius.  „Šios temos nesvarstėme ir nematome pagrindo svarstyti“, – akcentavo jis.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus „Nemuno aušrai“, pripažintai šiurkščiai pažeidusia įstatymą, neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako šį sprendimą skųsiantis.  „Faktas, kad skųsime, nes matome, kad VRK sprendimas dėl šiurkštaus (pažeidimo – ELTA) yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vakar baigiau skundą rašyti, derinti. Rytoj (skųsime – ELTA), man atrodo“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.

„Valstiečiams“ teigiant, kad neišspręstas jų ir „aušriečių“ viceministrų klausimas kelia įtampas koalicijoje, laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad premjerė Inga Ruginienė partneriams pateikė dvi alternatyvas, kaip spręsti šią situaciją.  „Tas klausimas užsitęsė ir yra sprendžiamas.

Ukrainos žvalgybai pranešus apie turimus duomenis, esą Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, premjerė Inga Ruginienė tokią informaciją neigia. Pasak jos, į Lietuvą atklydęs dronas buvo netyčinis incidentas.  „Tikrai turiu paneigti šitą informaciją. Šiai dienai, apart vieno nuklydusio drono, Lietuvoje nefiksavo nė vieno drono, kertančio Lietuvos teritoriją.

Užsienio reikalų ministerija (URM) patvirtino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Baltarusijoje 15 metų kalėjimo nuteistą Lietuvos pilietį Miroslavą Trockį. Ministerijos teigimu, nuolat palaikomas ryšys su nuteistojo artimaisiais, jį taip pat lankė konsulas. „Galime patvirtinti, kad šis Lietuvos Respublikos pilietis yra sulaikytas ir kalinamas Baltarusijos Respublikoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui raginant Lietuvą atkurti santykius su Minsku, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad politiniai pokalbiai su Aliaksandro Lukašenkos režimu dabar tikrai nereikalingi. Vis tik, socialdemokratas neatmeta, kad dabar palaikomi techniniai pokalbiai su Baltarusija ateityje gali peraugti į kitokį dialogą.

Nepaisant Kultūros ministerijos parengtų išvadų, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaujantis socialdemokratas Darius Jakavičius neatsitraukia nuo idėjos naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją. Pasak jo, pastaroji yra nereikalinga.  „Išvados rengėjas sako, kad nereikia naikinti komisijos. Kiek supratau, pačioje Kultūros ministerijoje nėra vieningos nuomonės.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) konstatavus, kad iš „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės automobilius išsinuomavusi „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas tikina, kad Vyriausybės vadovė pasitiki komisijos kompetencija.  „Pasitikime VRK kompetencija ir sprendimu, kuris priimtas įvertinus visą turimą informaciją.

Balandį rengiant protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, jas rengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas iniciatorius ragina kalbėtis, o ne protestuoti. Pasak jo, „einant ir degant laužus“ situacija neišsispręs.  „Aš visada vertinu, kad žymiai geriau (būtų – ELTA), kad galėtume susėsti ir susitarti.

Balandį rengiant protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad politikai išgirdo pernai gruodį dėl to paties įstatymo pakeitimų protestavusių gyventojų balsus.  „Protestus visada vertinau teigiamai. Aktyvi politinė pozicija ir aktyvi visuomenė yra demokratijos išraiška. Man atrodo, kad visuomenė, kuri reiškia savo nuomonę, yra labai svarbu.

Balandį rengiant protestą prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigia, kad jų netenkina numatyti ribojimai visuomeninio transliuotojo eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.  „Valdančiųjų pasiūlytame įstatymo projekte siekiama apriboti išorinių žurnalistų dalyvavimą kuriant LRT turinį.

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigiamai vertina kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės sprendimą pasikviesti jį pasiaiškinti. Be to, pasak jo, apie tokią nuomonę politikai turėtų išgirsti ne iš žiniasklaidos.  „Man atrodo, kad būtų gerai, kad apie tokius pasisakymus būtų informuojami ir politiniai vadovai, kad jie žinotų, kaip atsakyti.

Praėjusią savaitę su dalimi Lietuvos politikų susitikęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coaleʼas prezidento Gitano Nausėdos teiravosi apie politinio dialogo su Baltarusija galimybes. Savo ruožtu šalies vadovas tikina perspėjęs jį atsargiai traktuoti visus Minsko režimo veiksmus.  „Pokalbio su manimi metu buvo iškeltas klausimas, kokios yra galimybės siekti politinio dialogo su Baltarusija.

Lietuvai prisijungus prie šalių grupės dėl pagalbos Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) atlaisvinant Hormūzo sąsiaurį, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, kad kol kas – tai daugiau politinis pareiškimas. Nors vykstant deryboms tarp JAV ir Irano sunku nuspėti, kokį rezultatą jos duos, pasak patarėjo, vienokia ar kitokia forma karas galėtų baigtis artimiausiu metu. „Šiai dienai tai daugiau yra politinis pareiškimas.

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad jį skirianti Kultūros ministerija turėtų įvertinti tokius teiginius.  „Negalima tokio pavyzdžio rodyti. Jie patys turėtų kontroliuoti, kad taip nebūtų“, – Eltai teigė K. Vilkauskas. „Skirianti institucija turėtų įvertinti tuos pasisakymus. Klausimų kilo jau anksčiau.

Seime ketvirtadienį prisiekė naujoji Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Inga Barišauskė.  I. Barišauskę į VRK delegavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Pastarosios kandidatūrai Seimas pritarė ketvirtadienį.  Ji komisijoje užims iš pareigų pasitraukusios, įtarimų stambaus masto korupcijos byloje sulaukusios Agnės Silickienės vietą.  Anksčiau I. Barišauskė ėjo Sauliaus Skvernelio patarėjos pareigas.

Opozicijoje esančiai konservatorių frakcijai surinkus reikiamus parašus, Seimo Kultūros komitetas prašo ekspertinio vertinimo pirmąjį balsavimą įveikusioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisoms. „Teisėtai yra gautas opozicijos kreipimasis dėl įstatymo projekto teisinio reguliavimo poveikio vertinimo (...) Pateikiame ekspertiniam vertinimui tokį, kokį pateikė teisėtas opozicijos narių skaičius“, – posėdyje dėstė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant finansų ministro Kristupo Vaitiekūno darbą per kuro kainų krizę, premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas nemano, kad atskirų politikų pasisakymai turės įtakos ministro likimui. Pasak jo, Finansų ministerija netrukus pristatys galimas papildomas alternatyvas, siekiant spręsti kylančių degalų kainų klausimą.

Seimas po svarstymo pritarė konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymui plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą bei dėstyti jį ne tik devintokams, bet visiems 5–12 klasių moksleiviams. Už šį siūlymą balsavo 104 parlamentarai, susilaikė – 1.  Siūloma laipsniškai plėsti kursą, pradedant jį dėstyti dešimtokams, tuomet 5–8 klasėms, vėliau įtraukti ir dvyliktokus.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Kovo 11-osios signatarus, esą jie yra sukilėliai. Šalies vadovo teigimu, kalbėdamas šia tema jis prisidėtų prie R. Žemaitaičio populiarinimo viešojoje erdvėje.  „Jeigu dabar imsiuosi komentuoti naujausio jo pareiškimo – tai aš tik dar prisidėsiu prie šito politiko populiarinimo čia, mūsų viešojoje erdvėje“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo prezidentas.

Šilutės rajone pakilus vandens lygiui, antradienį ketinama skelbti ekstremalią situaciją, sako meras Vytautas Laurinaitis.  Pasak jo, šiuo metu Šilutės rajone apsemtos maždaug 43 sodybos, apie 4 tūkst. hektarų pievų, vanduo telkiasi keliuose. „Rytoj mes jau rinksimės, turbūt po pietų paskelbsime ekstremalią situaciją. Jau yra pakankamai sodybų ir kelių apsemta, 4 tūkst. hektarų apsemtų pievų.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje svarstant apie galimus nesutarimus tarp premjerės Ingos Ruginienės ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, pats diplomatijos vadovas tikina nejaučiantis konkurencijos su Vyriausybės vadove. Ministro teigimu, tarp jo ir premjerės nėra išsiskiriančių pozicijų užsienio politikos klausimais.

Plataus masto korupcijos byloje figūruojančio politiko Kazio Starkevičiaus sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laiko teisingu. Pasak jo, tai pavyzdys, kaip tokiose turėtų elgtis politikai.  „Geriausias įmanomas sprendimas tiek jo paties, tiek jo šeimos, tiek mūsų bendruomenės atžvilgiu.

Šiuo metu nėra identifikuojamų Rusijos režimo bandymų prieiti prie aktyviai politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis. Vis tik, pasak jo, tai nereiškia, kad Lietuvos visuomenėje nėra prorusiškų veikėjų. Dalis jų, R. Bridikio teigimu, turi ir politinių ambicijų.  „Turime konstatuoti, kad iš Rusijos režimo pusės neidentifikuojame tokių bandymų prieiti prie aktyvioje politinėje veikloje dalyvaujančiųjų.

Vyriausybei nusprendus vykdyti pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad šiai grupei priklausančių ir šiuo metu JAE esančių žmonių skaičius išaugo iki 28.  „Mums idealiausias planas būtų vykdyti evakuaciją iš JAE, nes ten yra didžiausias skaičius pažeidžiamiausių žmonių.

Žurnalistiniam tyrimui atskleidus, kad politinę jėgą „Nemuno aušra“ grynaisiais finansavo su partijos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys bei aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, Seimo vadovas Juozas Olekas teigia, kad atsakymus turėtų duoti tarnybos.  „Dėkojame žurnalistams už jų aktyvumą ir medžiagos surinkimą, bet atsakymą turėtų duoti tarnybos.

Teisėsaugos institucijoms pradėjus vertinti komunikacijos specialisto Karolio Žukausko pateiktą informaciją apie galimai neskaidrų „Nemuno aušros“  finansavimą, pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad ši partija jam jau seniai kelia abejonių dėl skaidrumo.  „Jeigu jums kelia abejonių, tai jūs esate teisingame kely. Man seniai kelia“, – žurnalistams Vilniuje teigė V. Landsbergis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pranešus, kad šiais metais jis veikiausiai nedalyvaus Knygų mugės renginiuose, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė valdžios atstovus ragina prisiimti atsakomybę ir nustoti rinktis populiarumo taškus.

Korupcijos byloje nuteistam buvusiam politikui Eligijui Masiuliui savo knygoje teigiant, kad iš tuometinio Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo jis yra gavęs užpildytą segtuvą, pats liberalas sako tokio atvejo neprisimenantis. E. Gentvilo nuomone, tokiomis ištraukomis E. Masiulis bando sukelti susidomėjimą savo knyga.  „Galėtų jis ir parašyti, apie kokį segtuvą jis čia kalba.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialiuoju liudytoju apklaustam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui pranešus, jog jis nesitrauks iš pirmininko pareigų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako nematantis galimybių koalicijai su demokratais.  „Suprantame, kad taip demokratų lyderis pabandė stabilizuoti savo įtaką tiek partijos viduje, tiek siųsdamas tariamo normalumo signalus visuomenei.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialiuoju liudytoju apklaustam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui teigiant, jog jis nesitrauks iš pirmininko pareigų, buvęs parlamentaras Vytautas Bakas pranešė apie sprendimą išstoti iš partijos. „Prieš ketverius metus buvau vienas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigėjų ir pirmosios programos kūrėjų. Steigiant partiją buvau išrinktas pirmininko pavaduotoju.

Kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.  Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklaustas ekspremjeras Gintautas Paluckas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nelaikytų įkaitais, jei jaustų, kad tyrimas krypsta į jam nepalankią pusę, sako socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius.  „Moralės dedamąją, apie kurią girdžiu, apeliuočiau į patį G. Palucką. Jis geriausiai žino, kas buvo praeityje, žino situaciją, tyrimo dalykus, kurių viešai atskleisti negali.

Lietuva matytų galimybę atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekino pusė, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Jeigu būtų gera valia ir iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti savo diplomatinius santykius laikinųjų patikėtinių lygiu. O ateityje galbūt ir ambasadorių lygiu“, – po ketvirtadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo užsienio politikos klausimais kalbėjo šalies vadovas.

Viešojoje erdvėje pradėjus kelti klausimus dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš 2024 m. Seimo rinkimus, „aušriečių“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius tikina, kad sutampančios pavedimų datos  iš tame pačiame mieste gyvenančių žmonių – normali praktika. Anot jo, tokie sutapimai galėjo atsirasti dėl to, kad susitikimuose su skyriais buvo kalbama apie galimybę skirti lėšų partijai.  „Normali praktika.

Daliai šalies politikų raginant neskubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo, premjerė Inga Ruginienė savo pozicijos nekeičia – Vyriausybės vadovė kartoja nematanti priežasčių, kodėl ji negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.  „Skirtingų nuomonių tikrai kiekvienas turime skirtingais klausimais. Kas akivaizdu ir aišku, kad buvo paskubėta, padaryta klaida, tai tą reikia konstatuoti ir tą konstatuoja tikrai daugelis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas iš pareigų atleidžia ministerijos kanclerį Mindaugą Šimą, Eltai trečiadienį nurodė šaltiniai. Tai patvirtino ir pats ministras. Ministerijos kanclerio pareigas M. Šima pradėjo eiti pernai sausį. Sprendimą pakomentavo Vaitiekūnas Eltai ministerija nurodė, jog kancleris pareigas palieka bendru sutarimu, tai patvirtino ir pats finansų ministras.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus siūlo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Artūrą Drigotą.  Tokį potvarkį parlamento vadovas registravo šeštadienį.  Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai Tiesa, jis taip pat atšaukė ankstesnį savo potvarkį, kuriuo į KT teisėjus buvo paskirtas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Krašto apsaugos ministerijai žadant jau Seimo pavasario sesijoje pateikti Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Vilimienė sako, jog čia gyvenantys tautiečiai nėra prieš poligono steigimą. Anot jos, Lenkijos lietuviai laikosi pozicijos, jog saugumas turėtų būti pagrindinis prioritetas.  „Lenkijos lietuvių bendruomenė nėra prieš.

Minint 108-ąsias valstybės atkūrimo metines, Lietuvą pasveikino ir užsienio šalių lyderiai, skelbia Prezidentūra.  Tiesa, tarp pasveikinusiųjų buvo ir popiežius Leonas XIV, kuris „meldžiasi, kad visi būtų vieningi stengdamiesi siekti taikos ir teisingumo“. Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino Lietuvą visų amerikiečių vardu.

Minint 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, už nuopelnus šaliai ir jos vardo garsinimą prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. „Didysis iššūkis – nuo pamatų pastatyti lietuvių tautos namus, juos įrengti ir apsaugoti – pritraukė daugybę aktyvių, energingų, veržlių žmonių. Bėgant metams, jie neskaičiuodami laiko ir pastangų dirbo, kad įgyvendintų visos tautos svajonę.

Siekiant gerinti diplomatinius santykius su Kinija, nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, toks veiksmas, veikiausiai, neduotų realių rezultatų. „Būtų naudingiau, jeigu tie mūsų santykiai su Kinija būtų tokie, kaip ir kitų Europos valstybių. Tikrai neskubėčiau padaryti tų keitimų pavadinimuose, nes tai gali iššaukti dar papildomą reakciją ir kažin, ar duotų kažkokių vaisių“, – penktadienį „Lietuvos ryto TV“ sakė J. Olekas.

Europai atėjo laikas nustoti būti strateginiu stebėtoju ir pradėti formuoti saugumo politiką, dėstoma Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio išplatintame viešame laiške Europai. „Pasaulis keičiasi po jūsų kojomis. Peržiūrimos galios struktūros. Aljansai yra atidžiai stebimi. Imperinis mąstymas grįžta į sceną. Jūs esate klestintys. Jūs esate demokratiški. Jumis žavimasi. Tačiau žavesys be stiprybės skatina piktnaudžiavimą. Turtas be galios skatina išnaudojimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus kratas demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus Seimo kabinetuose bei jų gyvenamosiose vietose, premjerė Inga Ruginienė sako, kad ši žinia jai buvo netikėta. Vis tik, pasak jos, jei STT priėmė sprendimą imtis tokių veiksmų – tam, veikiausiai, buvo labai rimtų argumentų.  „Man tai tikrai netikėta žinia. Užtenka išvažiuoti ir Lietuvoje prasideda įvykiai Lietuvoje.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą tobulinanti Seimo darbo grupė siūlo, kad norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokiam siūlymui darbo grupė pritarė bendru sutarimu. „Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, nes vėlgi, jei pasižiūrėtume į europinę praktiką, tai europinėje praktikoje yra įvairiai.