Martyna Pikelytė

Po Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno ir premjerės Ingos Ruginienės raginimų visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kol kas nežada atsistatydinti. Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas. „Kol kas ne, vyksta tyrimas.

Rusijai surengus naujus išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) apsvarstyti galimybę dėl naujų tarptautinio arešto orderių išdavimo atsakingiems asmenims. Savo ruožtu Lietuva, pabrėžia ministras, ieškos būdų Europos lygmeniu, kaip sustiprinti pasekmes tiems, kurie įsako vykdyti šį teroro aktą.

Seime darbą tęsiant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuojančiai darbo grupei, dalis valdančiųjų frakcijų atstovų registravo naujus siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos ir veiklos reguliavimo. Projekte parlamentarai siūlo kasmet plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.

Kurį laiką nefiksuojant didelio kontrabandinių balionų antplūdžio iš Baltarusijos bei jų poveikio oro uostų veiklai, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad šiuo klausimu situacija yra smarkiai pagerėjusi. Jo vertinimu, tam įtakos galėjo turėti ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinio Johno Coale‘o susitikimas su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad valdantieji dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų gali sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Todėl parlamentarė viliasi, kad socialdemokratai laikysis pažado sulaukti Venecijos komisijos išvadų šiuo klausimu. „Mes girdime, kad bus šaukiama neeilinė sesija.

Seime netylant diskusijoms dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, dalis opozicijos atstovų pristatė siūlomus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimus. Pastarieji numato, kad visuomeninio transliuotojo valdymui būtų įsteigta valdyba bei keistųsi Tarybos sudėtis ir narių atrankos principai.

Pastebimas tyčinis Kapčiamiesčio apylinkių gyventojų kiršinimas prieš Lietuvos visuomenę, praneša Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).  „Pastaruoju metu buvo stebimas fiktyvių paskyrų panaudojimas Kapčiamiesčio karinio poligono tema rašant neigiamus komentarus, poligono tema buvo plėtojama Rusijos politikai palankiose žiniasklaidos priemonėse ir internetinėse platformose.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui švelninant poziciją Kapčiamiesčio poligono klausimu, prezidentas Gitanas Nausėda svarsto, kad šis politikas, tikriausiai, praleido daugiau laiko galvodamas apie Lietuvai kylančias realias grėsmes.  „Aš su juo nesimačiau nežinau kiek laiko, tai nieko jam negalėjau padaryti net ir norėdamas“, – paklaustas, ką padarė R. Žemaitaičiui, kad pakeistų jo nuomonę poligono klausimu, atsakė jis.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas kitą kandidatą ketina teikti prasidėjus parlamento pavasario sesijai.  „Labai gaila, kad toks patyręs teisininkas kaip Julius Sabatauskas negalės prisidėti prie Konstitucinio Teismo darbo.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas kritikuoja koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio vizitą į Vengriją. Pasak jo, šio politiko susitikimą su Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministru Peteriu Szijjartu galima traktuoti kaip oficialų vizitą. Todėl, R. Motuzo teigimu, socialdemokratai artimiausiu metu diskutuos dėl galimų pokyčių koalicijoje.  „Nėra gerai, mes jau savo požiūrį išsakėme.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį lankysis Kapčiamiestyje, kur su vietos bendruomene aptars planus Lazdijų rajone steigti naują poligoną. „Su prezidentu ketvirtadienį vykstame dar kartelį į patį Kapčiamiestį bendrauti su vietos bendruomene, aiškiai identifikuojant, kad tai yra bendruomenės klausimai, nes pasikalbėjome su platesne auditorija ir pereiname prie techninių klausimų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Kaunas.

Viešojoje erdvėje pasirodžius kontroversiškiems Lietuvoje gyvenančio rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo pasisakymams apie Ukrainos pareigūnus, socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad tokia retorika yra nepriimtina valstybės laikysenai.  „Natūralu, kad ta jo retorika arba tie pasisakymai, rašyti komentarai sukėlė nuostabą. Juolab, kad praeityje jį palaikė buvusios valdžios, tas pats Gabrielius Landsbergis.

Šiais metais vyksiant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimams, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiuo metu politinei jėgai laikinai vadovaujantis Mindaugas Sinkevičius būtų tinkamas kandidatas tęsti šį darbą.  „Aš savo kandidatūros tikrai nekelsiu, bet tas procesas dar nepradėtas. Pasižiūrėsime, manau, kad tikrai turime labai stiprių kandidatų“, – penktadienį LRT televizijai teigė I. Ruginienė.

Kapčiamiestyje steigiant karinį poligoną, bus siekiama minimalaus vietos gyventojų iškeldinimo, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius. „Stengsimės siekti žmonių iškėlimo, bet tai būtų minimalus sodybų kiekis – mes suprantame šio klausimo jautrumą – žmonėms tai tikrai yra svarbu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė pulkininkas leitenantas.

„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant sprendimą Lazdijų rajone steigti brigados dydžio poligoną, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiuo klausimu keliamos banalios diskusijos yra nepriimtinos.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusią kritiką, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas neigia neva visuomeninio transliuotojo taryba yra politizuota. Pasak jo, vertinant atitinkamus sprendimus reikėtų pasitelkti dalykišką kritiką, o ne imtis insinuacijų.  „Jei vienas ar kitas Tarybos sprendimas neatitinka kieno nors lūkesčių ar interesų – tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad LRT taryba yra politizuota.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad ši teritorija – neatsiejama Danijos Karalystės dalis.  „Grenlandija yra neatskiriama Danijos Karalystės, kuri yra stipri demokratinė valstybė ir patikima NATO sąjungininkė, dalis. Visi kylantys klausimai yra transatlantinio saugumo reikalas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys.

Nuo Naujųjų metų įsigalioja nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių.  Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai bus kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.  Atnaujinta tvarka numato, kad jaunuoliai apie šaukimą sužinos dar būdami 17 metų, kai jiems bus atlikta sveikatos patikra.

Seimui dar pernai liepą denonsavus kasetinius šaudmenis draudžiančią Oslo konvenciją, techninį sutarimą ar ketinimų protokolą su Lietuvos partnerėmis dėl šios ginkluotės įsigijimo ketinama pasiekti ateinančiais metais, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Labai tikiuosi, kad bent jau pradinė, techninio lygio informacija arba ketinimų protokolais pasieksime sutarimą 2026 m. Toks planas yra“, – Eltai teigė R. Kaunas. „Dėl paties pristatymo, aišku, reikėtų atskirai žiūrėti.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šešias savaites diskutuosianti darbo grupė gali išspręsti ne tik Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo klausimą, bet ir kalbėtis dėl platesnių visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų. „Kalbėjome apie tai, kaip išspręsime šią problemą, kuri yra.

Po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda nusprendus pristabdyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų priėmimą ir šiuo klausimu sudaryti darbo grupę, premjerė Inga Ruginienė džiaugiasi, kad valdantieji ir opozicija pradėjo kalbėtis.  „Pagaliau pajudėjo ledai ir bent jau pradedame kalbėtis. To labai norėjau ir tą labai skatinau daryti. Jeigu prisimenate, sakiau, kad reikia šiek tiek nuraminti aistras, sėsti, kalbėtis ir susitarti.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigia, kad jis buvo pašalintas iš projekto „Lietuva 2050“ komandos.  „Gruodžio 17 dieną gavau tokį patį laišką kaip dr. Arūnas Gelūnas ir Gintarė Masteikaitė. Žinau, kad kai kurie kiti asmenys ar organizacijų atstovai gavo oficialų kvietimą iš ministrės pirmininkės biuro dalyvauti ir toliau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Masi.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos, apie tai sekmadienį A. Gelūnas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  „Mane ir Gintarę Masteikaitę pašalino iš „Lietuva 2050“ komandos (Valstybės pažangos tarybos). Kiti nariai palikti – sėkmės jiems!“, – socialiniame tinkle rašė Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus (LNDM) direktorius.  Vėliau šią žinią LNDM vadovas patvirtino ir Eltai.

Baigusi patikrinimą, Kultūros ministerija nenustatė neteisėto slaptumo grifą turinčios informacijos rinkimo.  Pavedimą pradėti šį tyrimą institucija iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo spalį, visuomenininkui Andriui Tapinui pranešus apie tai, kad esą buvusio ministro Ignoto Adomavičiaus lydimi asmenys rinko duomenis iš darbuotojų kompiuterių.

Ketvirtadienį Kultūros komitete svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, sutriko komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikata, jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tai patvirtino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.  „Taip“, – paklaustas, ar sušlubavo K. Vilkausko sveikata, atsakė J. Olekas.  Pasak parlamento vadovo, komiteto pirmininkui iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Trečiadienį Seimui po svarstymo pritarus nevienareikšmiškai vertinamoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, Kultūros komitetas pradėjo svarstyti naujus opozicijos siūlymus minėtam projektui. Tiesa, dar posėdžio pradžioje komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pateikė idėją pritarti visiems opozicijos siūlymams.  „Siūlau komiteto nariams pritarti visiems pasiūlymams, kadangi jie yra įvairūs, netobuli. Vieni su humoru, kiti be.

Teisingumo ministerija ketina ateinančiais metais sukurti tos pačios lyties asmenų partnerystės registrą, sako ministrė Rita Tamašunienė.  „Šiuo metu priimami teismų sprendimai ir mūsų ministerija privalo vykdyti teismų sprendimus. Mes 2026 metais esame sau išsikėlę užduotį patobulinti registrus ir įgyvendinti teismo sprendimus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Tamašunienė.  „Teismų sprendimai šia tema yra ir tas registras vienaip ar kitaip bus sukurtas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms įveikus antrąjį balsavimą parlamente, ketvirtadienį šaukiamas dar vienas nenumatytas Seimo posėdis.  Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Seimo valdyba. Tiesa, prieš LRT įstatymo pataisoms grįžtant į Seimo salę paskutiniam balsavimui, parlamentarai gali registruoti naujus pasiūlymus projektui. Juos dar turės svarstyti ketvirtadienio rytą posėdžiausiantis Seimo Kultūros komitetas.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą.  Nuo scenos 18.48 val. protestą vedantis LRT žurnalistas Edvardas Kubilius susirinkusiuosius informavo, kad, policijos duomenimis, proteste susirinkę apie 10 tūkst. žmonių.

Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų šaukiamas dar vienas nenumatytas Seimo posėdis. Jis bus rengiamas ketvirtadienio vakarą. Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Seimo valdyba. „Turime valdybos posėdį, kuriame yra vienas klausimas dėl nenumatyto posėdžio sušaukimo rytoj, gruodžio 18 dieną, nuo 16:30 iki 24 valandos, jeigu reikės.

Po keliolika valandų trukusių svarstymų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančios pataisos įveikė antrąjį balsavimą Seime.  Už tokį įstatymo projektą balsavo 67, prieš – 47 parlamentarai.  LRT įstatymo pataisų nepalaikė ir socialdemokratai Dovilė Šakalienė, Linas Balsys bei Giedrius Drukteinis. Tuo metu demokratas „Vardan Lietuvos“ Linas Urmanavičius balsavo „už“. Iš daugiau kaip 150 opozicijos registruotų pasiūlymų Seimas atmetė daugumą.

Po keliolika valandų trukusių svarstymų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančios pataisos įveikė antrąjį balsavimą Seime.  Už tokį įstatymo projektą balsavo 67, prieš – 47 parlamentarai.  LRT įstatymo pataisų nepalaikė ir socialdemokratai Dovilė Šakalienė, Linas Balsys bei Giedrius Drukteinis.

Seimo etikos sargai trečiadienį nusprendė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nesilaikė politikų elgesio kodekso dėl pasisakymų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalisto Žyginto Abromaičio atžvilgiu. Tokiam sprendimui komisija pritarė bendru sutarimu.

 Parlamentui antrą dieną iš eilės svarstant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina opoziciją atsikvošėti. Pasak jo, teikiant ir balsuojant už ironiškus siūlymus, reikia jausti ribas.  „Iš vienos pusės, galbūt linksma.

Seimo etikos sargai trečiadienį ketina priimti sprendimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesio su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistu Žygintu Abromaičiu. Tyrimą Etikos ir procedūrų komisija pradėjo po to, kai R. Žemaitaitis dar birželį parlamente reikalavo Ž. Abromaičio, kad LRT laidoje „Panorama“ būtų parodyta konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno replika.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė iniciatyvai panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadas. Už tokį siūlymą balsavo 51 Seimo narys, susilaikė 8 „aušriečiai“, balsavusiųjų prieš nebuvo.  Savo ruožtu socialdemokratas Ruslanas Baranovas kėlė klausimą, ar praėjusią kadenciją Seime veikusios parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas neturėtų atsiprašyti prezidento Gitano Nausėdos ir visuomenės.

Opozicijai ir daliai visuomenės kritikuojant, kad visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimą lengvinančioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms Seime taikoma skubos tvarka, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šis klausimas turi būti išspręstas dabar. Pataisas su kraujuojančia žaizda lyginančios Vyriausybės vadovės teigimu, laukiant Seimo pavasario sesijos, ši iniciatyva „kraujuotų dar labiau“. „Viskas yra paprasta, tai pernelyg rezonansinis klausimas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) darbuotojams išreiškus nepasitikėjimą Tarybos nariais, visuomeninio transliuotojo direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ragina juos ir kartu visą administraciją atsistatydinti. „Jei LRT Taryba pasirengusi dirbti kartu ginant viešąjį interesą, mielai dirbsiu kartu. Prieš viešąjį interesą dirbti nesutinku.

Valdantiesiems nepalaikius siūlymo iš antradienio darbotvarkės išbraukti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką palengvinančias pataisas, opozicija paliko plenarinių posėdžių salę.  „Pirmininke, kadangi ir toliau esate įjungę buldozerį per nacionalinį transliuotoją, opozicija išeina iš salės pasitarti į Konstitucijos salę“, – plenarinių posėdžių salėje teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Kultūros komitetui antrą dieną iš eilės diskutuojant dėl valdančiųjų siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, opozicija vėl paliko komiteto posėdį. Nors buvo paprašyta padaryti pertrauką posėdyje, valdantieji į tokį siūlymą neatsižvelgė. „Teikiu siūlymą daryti pertrauką tame farse, pavadinkime, posėdyje. Daugiau argumentų išsakyti jau neįmanoma. Jūs pažeidžiate visas įmanomas įstatymines normas.

Seimo plenarinių posėdžių salę antradienį pasieks iniciatyva panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjas Tomas Gailius neigiamai vertina Seime atsiradusią iniciatyvą panaikinti jo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadas. Pasak jo, stebina, kad tęsiantis kontrabandinių balionų atakoms, valdantieji skiria dėmesį ne prioritetinių klausimų sprendimui. „Stebina, kai valstybėje pagrindinę problemą mato tai šito nutarimo panaikinimą, kai skraido balionai, uždaromi oro uostai, o jiems svarbiausi tie klausimai, kurie dabar yra sprendžiami.

Pirmadienį daugiau kaip penkias valandas posėdžiavęs Seimo Kultūros komitetas, diskutavęs dėl valdančiųjų siūlomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, nespėjo apsvarstyti visų parlamentarių siūlymų šiam projektui. Todėl antradienį planuojamas dar vienas komiteto posėdis.

Baltarusijos režimui savaitgalį paleidus 123 politinius kalinius, premjerė Inga Ruginienė kalbėjosi su išlaisvintais šios šalies opozicijos lyderiais. „Turėjau progą pasikalbėti su Baltarusijos opozicijos lyderiais Marija Kalesnikava, Viktoru Babaryka ir Maksimu Znaku – politiniais kaliniais, išlaisvintais iš Baltarusijos kalėjimo, kuriame jie niekada neturėjo atsidurti“, – socialiniame tinkle „X“ skelbė I. Ruginienė.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui užsimus apie galimybę atsisakyti noro tapti NATO nare, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina, kad Europa negalėtų užtikrinti tokių saugumo garantijų, kokias suteikia Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).  „Tai, ką gali duoti Europa – tai narystė Europos Sąjungoje (ES) ir tai yra politinis socialinis šalies stabilumas, tai yra ir šalies raidos perspektyva.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms įveikus pirmąjį balsavimą Seime, parlamento etikos sargai pradėjo tyrimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų šį klausimą pristatant plenarinių posėdžių salėje.  Tyrimo pradėjimui prieštaravo tik „aušrietė“ Daiva Žebelienė, socialdemokratai Lilija Vaitiekūnienė ir Audrius Radvilavičius susilaikė.

Valdantiesiems siekiant priimti LRT vadovo atleidimą lengvinančias pataisas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tikina, kad Lietuva vėl yra užkariauta. Be to, profesorius tikina, kad dabartinės valdančiosios koalicijos partijų elgesys yra komunistinis.  „Lietuva vėl yra užkariauta, kitu būdu. Lietuvai reikalingas išsivadavimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo V. Landsbergis.

Naujos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos dėl paprastesnio visuomeninio transliuotojo direktoriaus atleidimo teikiamos siekiant ištaisyti klaidą dėl netinkamo pirminio siūlymo šiuo klausimu, sako socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.

Ketvirtadienį Seime planuojant pateikti naują įstatymo projektą dėl supaprastintos Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tokius valdančiųjų žingsnius vadina antikonstituciniais. Pasak jo, dėl to atsakomybę turės prisiimti Seimo pirmininkas Juozas Olekas.