Lukas Zadarackas

Kai kuriems Šiaulių „Akropolio“ darbuotojams įprastinė darbo diena gali prilygti kankynei. Viena į tv3.lt besikreipusi skaitytoja pasiskundė, kad kai kuriose prekybos centro parduotuvėse dirbama po vienuolika valandų su galimybė nueiti į tualetą vos du kartus.

Prekių kainos, kurias matote savo akių lygyje, niekada nebus mažiausios. O jums norint įbrukti tam tikrą prekę, kartais užtenka ją atpiginti vos vienu centu. Taip teigia psichologinę kainodarą nagrinėjanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Algita Miečinskienė. Mokslininkė gerų žinių neturi: išvengti įvairiausių manipuliacijų pirkėjais beveik neįmanoma. Pasak docentės, žmonių psichologija visame pasaulyje veikia labai panašiai.

Prašymas susimokėti už pensijų pristatymą į namus būtų tolygus žmonių įžeidimui. O sakyti, kad toks pristatymas nieko nekainuoja, yra visiškai netikslu. Tokio požiūrio laikosi ekonomistas Romas Lazutka, sukritikavęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio žodžius. Trečiadienį L. Kukuraitis pensijos atnešimą pavadino nemokama paslauga, kalbėdamas laidoje „Delfi dėmesio centre“, už kurią esą sumoka tie, kas gauna pinigus į savo banko sąskaitas.

Norėdamas užsirašyti vizitui pas gydytoją, pasirodo, gali pamatyti ir konfidencialią informaciją. Į tv3.lt kreipęsis vilnietis sakosi ir apstulbęs, ir sunerimęs dėl duomenų apsaugos lygio tinklalapyje sergu.lt. Su savo telefono numeriu prisijungęs prie svetainės paskyros jis netikėtai išvydo nepažįstamo vyro asmens duomenis. Naudoja aštuonerius metus Vilnietis Tomas pasakoja spragą pamatęs prieš keletą dienų, kuomet norėjo užsiregistruoti pas gydytoją vienoje iš sostinės poliklinikų.

Lietuvių algos šiais metais augs, bet nemaža dalimi tai lems ir šįmet įsigaliojusi mokesčių reforma. Taip tikina šiųmetę ekonomikos prognozę pristatę banko „Swedbank“ ekspertai. Anot jų, šįmet vidutinė alga pas lietuvius didės daugiausiai visoje ES. Kaip teigia vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis, šiuo metu lėtėja visų didžiųjų pasaulio ekonomikų apsukos. Kai kurių šalių ūkio augimas sustojęs, o kitų, pavyzdžiui, Italijos, net traukiasi.

Praėjusiais metais vidutinis lietuvių atlyginimas prieš mokesčius padidėjo 81 euru, ir sudarė 921 eurą, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Pasirodo, 2018 m. spalį net ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų uždirbo vos 500 eurų ir mažiau. Viešasis sektorius dosnesnis  Anot departamento generalinės direktorės Vilijos Lapėnienės, dar ketvirtadalis dirbančių lietuvių praėjusiais metais per mėnesį gavo nuo 501 iki 725 eurų. Kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 eurų po mokesčių.

Dalis Didžiosios Britanijos lietuvių ne juokais įsiutę. Jie kaltina „Lietuvos paštą“ vertingų į gimtinę siunčiamų prekių vagystėmis. Anot jų, tai, kad siunčiant į Lietuvą dingsta mobilieji telefonai, prabangios rankinės, o vokai adresatus pasiekia praplėšti, jau mažai ką stebina. Paties „Lietuvos pašto“ atstovai primena, kad atsakomybė už siuntos pristatymą gula ant užsienio pašto paslaugų operatorių pečių.

Be kelionių savo atostogų neįsivaizduojantys gyventojais šiais metais tam turės atsidėti daugiau pinigų. Priežasčių, auginsiančių kelionių kainas šiais metais, ne viena – pradedant mažėjančia skrydžių pasiūla iš Lietuvos, baigiant didėjančiais atlyginimais visoje Europoje bei infliacija.

Du kandidatai į Vilniaus miesto merus, Artūras Zuokas ir Viktoras Uspaskich, vis garsiau šneka apie idėją sostinės gyventojams siūlyti nemokamą viešąjį transportą. Tačiau pažvelgus į dabartines Vilniaus autobusų ir troleibusų bilietų kainas matyti, kad jomis miestiečiai skųstis negali. Kaimyninių sostinių gyventojai už pasivažinėjimą viešuoju transportu turi atseikėti daugiau. Rygoje – 2,5 karto brangiau  0,65 euro už 30 minučių, ir 0,90 euro už 60 minučių kelionę.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję mokestiniai pakeitimai džiugina tikrai ne visus. Štai viena pagal autorinę sutartį dirbanti tv3.lt skaitytoja teigia už sausį gavusi beveik 100 eurų mažiau nei įprastai. Mokesčių mokėtojų asociacija įsitikinusi, kad dėl tokių nemalonių situacijų kalta bloga valstybinių institucijų komunikacija. „Dirbu pagal autorinę sutartį. Gavusi algą už sausį pamačiau, kad ji man pamažėjo visai nemažai, šiek tiek mažiau nei šimtu eurų.

Skrydžių krypčių nutraukimo iš Vilniaus oro uosto, apie kurį paskelbė „Wizz Air“, artėjančios krizės ženklu laikyti negalima. Tačiau ir tikėtis didesnio pigių skrydžių pasirinkimo iš sostinės oro vartų nederėtų. Anot aviacijos eksperto Simono Bartkaus, Lietuvoje jau kurį laiką tiesiog buvo per daug pigių skrydžių.

Moterims darbo patirtis nėra būtina, nes kiekviena jų moka plauti indus vien dėl to, kad yra moteris. Toks pareiškimas pasirodė virtuvės darbuotojo ieškančio vieno Vilniaus restorano skelbime. Jis jau spėjo pakliūti ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos akiratį. Tik draugaujantiems su morkomis „Pobūdis: Suktis ant šluotos salėje ir virtuvėje, draugauti su bulvėmis, morkomis ir svogūnais. Reikalavimai: Plauti indus nedaužant jų.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

Kiek gaučiau eurų už sovietinius rublius? Kokia yra laikinųjų talonų, plačiau vadintų „vagnorkėmis“ vertė dabartine valiuta? Pasirodo, atsakyti į tokius ir panašius klausimus vis dar tenka Lietuvos banko specialistams. Ir nors pasakyti tikslią jau nebegaliojančių rublių ar talonų vertę eurais ir galima, bet jų netyčia radę lietuviai turėtų nuliūsti: gauti už jų realiai egzistuojančių pinigų nepavyks.

Antradienį paskelbtas teismo sprendimas, įpareigojęs interneto tiekėjus blokuoti „Linkomaniją“, jokio poveikio neturės. Esą vartotojai tikrai suras priemonių, kaip šį blokavimą apeiti, o ir kūrinių autoriai daugiau uždirbti nepradės, tikina ekspertai.

Įprastas atlyginimų kėlimas dalies Lietuvos dirbančiųjų jau nebemotyvuoja. Įdarbinimo specialistai teigia, kad šalies įmonės savo darbuotojams vis dažniau apmoka ne tik vizitus privačiose klinikose, reikiamus vaistus, bet kartais pasirūpina ir tuo, kad jie neliktų alkani. Vilioja privačia medicina Visai neseniai viena iš Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Lidl Lietuva“ paskelbė visiems savo darbuotojams po bandomojo laikotarpio suteiksianti papildomą sveikatos draudimą.

Rizika skyrybų atveju netekti pusės privačiame pensijų fonde sukauptų pinigų egzistuoja. Vis dėlto, teisininkai ramina, kad teismai Lietuvoje kol kas nėra įtvirtinę taisyklės, kuri buvusiems sutuoktiniams padalintų II ir III pensijų pakopose sukauptas sumas.  Ne visi žino, kad kaupia  Kaip tv3.lt pripažino advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys, fonduose sukauptų pinigų likimas skiriantis yra diskusijų vertas klausimas.

Po kiekvieno pasiteiravimo banke dėl paskolos – blogesnis kredito reitingas. Toks, pasirodo, yra populiaraus vartotojo kredito reitingo „Creditinfo“ sudarymo principas. Tai asmeniškai patyrė ir viena tv3.lt skaitytoja, kuriai šis reitingas buvo sumažintas vien tik keliuose bankuose pasmalsavus, kokiomis sąlygomis suteikiamas lizingas automobiliui įsigyti.

Pustuštės parduotuvių lentynos su jose gulinčiomis, kartais jau pagedusiomis prekėmis, atimta galimybė atostogauti kur nori ir kaip nori bei baimė tiesiog likti alkanam. Taip sovietinės okupacijos metus Lietuvoje prisimena kalbinti ekonomistai, juos išgyvenę savo kailiu. Jie tikina, kad lyginti šiandienos su daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusia realybe – neįmanoma, nes dabar mums įprastais ekonomikos dėsniais tiesiog nesivadovauta.

Kalbų, kad sovietinės okupacijos metais įvairios prekės Lietuvoje kainavo žymiau pigiau nei šiandien, netrūksta. Nors tiksliai sulyginti lietuvių perkamąją galią dabar su buvusia prieš keturis dešimtmečius sunku dėl sovietinės statistikos nepatikimumo, bet apibendrinti skirtumus bendrais bruožais galima. „Pigaus sovietmečio“ mitą savo feisbuko paskyroje neseniai nusprendė sugriauti Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Tikėtis radikalių pokyčių Lietuvos NT rinkoje 2019 metais nereikėtų, tikina šio sektoriaus ekspertai. Tiesa, jų nuomonė apie galimą būsto pigimą išsiskiria. Kol vieni beda pirštais į brangstančius darbuotojus ir mažėjantį patrauklių sklypų skaičių, kiti rodo į šalis, kuriose būstai neseniai jau atpigo dešimtadaliu. Ekspertų nuomone, būsto kainas šiemet lems ir bankai, ir savivaldybės.

Lietuvoje jau egzistuoja šešėlinė mokyklų sistema, kurios atsiradimą lėmė menkas viešojo sektoriaus finansavimas. Taip teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka, negailėjęs kritikos šįmet įsigaliojusiai mokesčių reformai. Pinigai nukeliauja korepetitoriams  „Valdžia vietoje to, kad ekonomikai augant sutelktų daugiau lėšų ir stiprintų viešąjį sektorių, atiduoda žmonėms po keliasdešimt eurų. Juos žmonės išleis mokėdami korepetitoriams už papildomą vaikų mokymą.

Kiek eurų per mėnesį senatvėje jums atsieis sprendimas kaupti arba nekaupti privačiuose pensijų fonduose, jau nuo pirmadienio galite sužinoti naujai pristatytoje „Sodros" skaičiuoklėje. Joje pateikiami penki galimi scenarijai, parodantys, kokios prognozuojamos pensijos galite tikėtis vienu ar kitu atveju. Garantijos nėra Nuo 2019 m. pradžios įsigaliojusi nauja pensijų sistema II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų kiekį dar labiau padidino.

16,4 euro per mėnesį ir papildomos mokestinės lengvatos. Tokiomis priemonėmis šįmet valstybė rems papildomai pensijai II pakopos fonduose kaupiančius darbuotojus. Be to, susigrąžinti dalį mokesčių kaip ir seniau galės III pakopai savo pinigus patikintys dirbantieji. Tiesa, gyventojams primenama, kad susigrąžinti daugiau nei 300 eurų mokesčių iš valstybės už kaupimą privačiai nepavyks.

Vietoje planuotų 120 eurų nakvynei – iš banko sąskaitos išgaravusi tris kartus didesnė suma ir atšaukta rezervacija. Tokia nemaloni šventinė staigmena ištiko vilnietį Algį, kurio su žmona jau vasarį laukia trumpa viešnagė Madride. Per booking.com platformą viešbučio kambarį užsisakęs vyriškis įsiutęs: jo kreditinės kortelės duomenys buvo pavogti, o patirti nuostoliai kol kas neatlyginti.

Nors už lango jau 2019–ieji, dalis vilniečių iki šiol gyvena kaip ankstyvaisiais pokario metais. Vandenį iš lauke įrengtų kolonėlių kasdien bet kokiu oru priversti namo neštis apie 1600 sostinės gyventojų. O ir pačių Vilniuje vis dar naudojamų vandens kolonėlių gausa glumina – jų šiuo metu yra beveik 400. Atsirado kone prieš šimtmetį Šnipiškės, Markučiai, Rasos, Liepkalnis, dalis Naujininkų. Šios Vilniaus vietos ryškiausiai šviečia miesto vandens kolonėlių žemėlapyje.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.

Lietuvai reikia naujų mokesčių, norint palaikyti adekvačią viešojo sektoriaus kokybę, teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, valstybės iždą galima būtų pildyti ne tik apmokestinant NT ir automobilius, bet ir įvedant elektros mokestį. Elektra per pigi  „Sutinku, kad viešasis sektorius yra civilizuotos valstybės požymis, ir investicijos į žmogišką kapitalą svarbios.

Šią savaitę Lietuvoje įsigaliojusi pensijų reforma įnešė keletą korekcijų į vadinamąją II pensijų kaupimo pakopą. Į ją ne tik automatiškai įtraukti visi dirbantieji iki 40 metų, bet ir suteikta galimybė pradėjusiesiems joje anksčiau kaupti, to atsisakyti. Alga padidės iš karto Kaip priminė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, visi Lietuvos dirbantieji, kurie dalyvavo II pakopos pensijų kaupime iki šiol, ir toliau jame dalyvauja, nepriklausomai nuo amžiaus ir pasirinktos kaupimo formos.

Būsto paskolas pasiėmę žmonės 2019 m., tikėtina, už jų palūkanas turės atseikėti daugiau pinigų nei 2018 m. Tačiau gąsdintis dėl galimai pakilsiančių palūkanų normų nereikėtų, ramina specialistai. Esą skaudžiau piniginėms atsiliepti gali brangstantis nekilnojamasis turtas. Sunerimti reiktų ne dėl palūkanų  Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, ilgus metus buvusios minusinės palūkanos bankų netenkino.

Įsigaliojantys įvairūs mokestiniai pakeitimai reikš nemažai naujovių kiekvienam dirbančiam Lietuvos gyventojui. Keičiasi darbo užmokesčio ir išmokų skaičiavimo formulės, įsigalioja naujoviškos pensijų kaupimo tvarkos bei didesni akcizai. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais mokesčių pokyčiais, kurie visų laukia jau nuo 2019 m. sausio 1 d. Viena svarbiausių naujovių kitąmet, kurią pajaus kiekvienas dirbantysis, bus darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių sujungimas.

Darbuotojų Lietuvoje kai kada vis dar ieškoma atsižvelgiant į tai, kokio jie zodiako ženklo, ar kurį naminį gyvūną labiau mėgsta, pripažįsta specialistai. Be to, diskriminuojantys potencialaus darbdavio klausimai taip pat dar nėra išnykę ir nemaloniai nustebina norimo darbo ieškančius gyventojus. Sprendimą lemia ir katė Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.

Dėl jau kitąmet įsigaliosiančios mokesčių reformos, nuo sausio 1 d. visi dirbantieji į rankas gaus bent 2,6 proc. didesnes algas, tikina buhalteriai. Tiesa, toks pajamų padidėjimas laukia tik ekonomikos stuburu vadinamos viduriniosios klasės. Uždirbantieji mažiausiai ir daugiausiai galės raškyti dosnesnius valdžios mokesčių reformos vaisius.

Brangstantis nekilnojamasis turtas ir spekuliacijos apie butų pigimą – mėgstama daugelio lietuvių pokalbių tema. Ir nors Vilniuje NT kainos yra bene aukščiausios visoje šalyje, bet ir čia, labai norint, kartais galima įsigyti būstą ir už kelioliką tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti po parduodamų pigiausių butų sostinėje pasiūlymus ir išsiaiškinti, kokią nuosavą pastogę Vilniuje galima įsigyti kišenėje turint 20 tūkstančių eurų? Tam pasitelkėme alio.lt ir aruodas.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Su kuo jums asocijuojasi žodžiai „Pist“, „Skrandžio masturbatoriai“ ar „Desertai plaukams“? Pasirodo, tokius ir kitokius, priverčiančius išsižioti iš nuostabos pavadinimus šįmet užregistravo verslus kuriantys lietuviai. „Registrų centro“ atstovų teigimu, kasmet Lietuvoje įregistruojama daugiau nei 11 tūkstančių juridinių asmenų. Kai kuriems iš jų originalumo tikrai netrūksta. Pateikiame 25 pačius originaliausius 2018 m. „Registrų centre“ įregistruotus pavadinimus.

Naftos kaina kitąmet išliks ganėtinai aukšta, bet „juodojo aukso“ eros pabaigos ženklai vis labiau ryškės, tikina ekspertai. Jie pabrėžia, kad ypač didelę reikšmę nulemiant į kurią pusę 2019 m. pasvirs naftos kainų svarstyklės turės JAV su savais skalūninės naftos rezervais ir Donaldu Trumpu priešakyje. Naftą iš olimpo išstums dujos  „Naftos kaina ateinančiais metais turėtų išsilaikyti 50 – 60 dolerių už barelį rėžiuose.

Už maisto prekes kitąmet tikriausiai mokėsime daugiau. Nors brangimas ir nebus drastiškas, bet jo išvengti darosi vis sunkiau. Ir pagrindine to priežastimi bus ne šoktelsiančios elektros kainos, o pilnėjančios lietuvių piniginės. Darbo jėgai Lietuvoje brangstant, spaudimą kelti kainą savo produkciją jaučia vis daugiau šalies gamintojų.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.

Nors daugeliui lietuvių Kūčios pirmiausiai siejasi su tradiciniais patiekalais nukrautu stalu pas artimiausius šeimos narius, verslas po truputį šią tradiciją keičia. Kūčių vakarienes siūlantys restoranai neatsigina klientų ir teigia, kad staliukai šventinei vakarienei su dvylika patiekalų būna rezervuojami dar liepą.

Nemažos dalies maisto produktų kainos Lietuvoje jau beveik neatsilieka nuo ES vidurkio. Bent jau taip liudija maisto kainų palyginimo tyrimas, atliktas dvylikoje ES valstybių, kurį užsakė Teisingumo ministerija. Tiesa, tyrimas buvo vykdytas tik lyginant elektronines maisto parduotuves. 40 skirtingų maisto produktų kainos buvo palygintos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Airijoje.

Lietuvių atlyginimai ateinančiais metais kils. Tokią gerąją prieššventinę naujieną Lietuvos bankas paskelbė trečiadienį, pristatydamas kasmetinę šalies ekonomikos apžvalgą. Dirbančiuosius ateinančiais metais turėtų džiuginti ir už algų augimą mažesnė infliacija. Tiesa, įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas, bankas sumažino šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozę nuo 3,4 iki 3,2 proc. Kitais metais numatoma, kad ūkis augs 2,8 proc.

Po šių metų pavasarį Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kuomet girtas „CityBee“ automobilį vairavęs asmuo pražudė merginą, prabilta apie alkoblokų diegimą nuomojamuose transporto priemonėse. Tiesa, panašu, kad ši idėja artimiausiu metu realybe netaps: verslininkai aiškina, kad daugeliui vairuotojų alkoblokai nepatinka, o ir kelia problemų dėl higienos. Bijo netekti klientų  Nuo 1800 iki 2000 eurų. Skaičiuojama, kad tokia yra vieno alkobloko įdiegimo kaina automobilyje.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Loterija. Taip trumpai galima pavadinti jau po Naujųjų Lietuvoje įsigaliosiančią naujovę – automatinį jaunesnių nei 40 m. darbuotojų įtraukimą į privačius pensijų fondus. Tai, kokioje bendrovėje jūsų pinigai bus kaupiami, nuspręs „Sodros“ sistema. Dalyvauja penkios įmonės Jau sausio 2 d. „Sodra“ kiekvienam dirbančiajam visiškai atsitiktine tvarka parinks vieną iš penkių pensijų kaupimo bendrovių. Gyventojai apie tai, kokia įmonė jiems priskirta, bus informuoti iki sausio pabaigos.

Kitąmet į maisto prekių parduotuves užsukę lietuviai dar rečiau susidurs su gyvais kasininkais. Net keli šalies mažmeninės prekybos tinklai 2019 – aisiais žada toliau investuoti į savitarnos kasas, o vienas iš jų net tikina, kad pastarųjų plėtra bus didžiausia istorijoje. Kaip aiškina prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė, atlikta klientų apklausa neseniai parodė, kad savitarnos kasoms pirmenybę teikia beveik kas antras pirkėjas.