Liepa Svirskaitė

Ketvirtadienį visuomenę sudrebino žinia apie Vilniaus centre, netoli Lukiškių aikštės įvykusias šaudynes. Jų metu žuvo 69-erių advokatas Leonid Pčelincev, sužeisti du policijos pareigūnai. Įtariamasis sulaikytas, visuomenei grėsmės nėra, tačiau šis incidentas pasėjo didžiulę baimę – pranešama, kad vyras advokatą nušovė nelegaliu ginklu.

„Man buvo draudžiama švęsti gimtadienius, dalyvauti valstybinių švenčių renginiuose ir netgi bendrauti su kiemo vaikais“, – pokalbį apie savo vaikystę pradėjo Šiauliuose, Jehovos liudytojų šeimoje augusi stilistė ir fotografė Deimantė Rudžinskaitė. Atviroje išpažintyje moteris sutiko atskleisti, kaip atrodė jos gyvenimas religinės bendruomenės narių apsuptyje ir kokią kainą teko sumokėti už pasaulietišką gyvenimą.

Ilgos valandos darbe, didelis krūvis ir greitas gyvenimo tempas neretai priveda prie sudėtingos diagnozės – perdegimo. Tačiau ką ši diagnozė reiškia ir kaip su ja elgtis? Apie tai papasakojo Vilniaus Centro poliklinikos medicinos psichologė Justa Petronienė.

Kepenų suriebėjimas yra dažnai pasitaikanti būklė, kuriai būdingas riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse. Prie šios ligos išvešėjimo smarkiai prisideda netinkama ir nesubalansuota mityba. Apie tai, kokiais simptomais pasireiškia liga ir kokie maisto produktai gali prisidėti prie kepenų suriebėjimo išvešėjimo, papasakojo „Benu“ budinčios vaistinės vedėja, vaistininkė Laura Kairiūkštienė.

Meilė iš pirmo žvilgsnio – taip būtų galima apibūdinti verslininkės, deimantų namų įkūrėjos Danos Ribas pirmąjį vizitą naujai įsigytuose namuose Korfu saloje. Aukštos lubos, didelis žydra spalva spindintis baseinas ir vaizdas į jūrą – visa tai suviliojo moterį paversti Graikijai priklausančią salą ne tik jaukiu atostogų kampeliu, bet ir namais. Dana pasakojo, kad anksčiau Korfu saloje ji lankydavosi gana dažnai.

Šiuo metu vis dažniau galima pamatyti pavyzdžius, kuomet vietoje naujai statomų namų žmonės ryžtasi pirkti senas sodybas arba atrestauruoti senelių ar tėvų namus. Ne išimtis ir vilnietės Akvilės Buteikienės vyro 60-us metus skaičiuojanti sodyba, kurią sutuoktiniai pakeitė neatpažįstamai. Šis namelis – Ukmergės rajone, Vidiškių miestelyje. Akvilė pasakojo, kad jame yra pagrindinė mokykla, bažnyčia ir dvi parduotuvės.

Šiandien garsus dainininkas Egidijus Sipavičius, su kurio dainomis užaugo ne viena ir ne dvi kartos, mini ypatingą dieną – savo 66-ąjį gimtadienį. Žymus atlikėjas išskirtinės dienos proga sutiko papasakoti apie savo gimtadienio planus ir atskleidė, už ką yra dėkingas šiems metams. Su E. Sipavičiumi pradėjus kalbėtis apie gimtadienį, jis pasakojo, kad jis šios dienos – nesureikšmina. Pasak vyro, yra kur kas svarbesnių dienų, kurias verta minėti.

Žarnynas yra ne tik pagrindinis virškinimo organas, bet ir esminė mūsų imuninės sistemos dalis, veikianti bendrąją žmonių sveikatą. Jame gyvena milijonai bakterijų, kurios padeda virškinti maistą, sintezuoti vitaminus ir net reguliuoti mūsų nuotaikas. Dietologas Mantas Liekis papasakojo, kokie organizmo siunčiami signalai rodo, kad žarnyno veikla gali būti sutrikusi bei kokiais maisto produktais galima pagerinti žarnyno veiklą. „Mūsų žarnynas atlieka kelias pagrindines funkcijas.

Paskutinėmis dienomis Lietuvą apskriejo žinia, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį iš namų išėjęs 15-metis Matas Kalinauskas namo taip ir nebegrįžo. Daugeliui klausimą kelia tai, kodėl berniukas ryžosi tamsiu paros metu išeiti iš namų, o šiuo metu yra tiriamos visos Mato dingimo versijos. Psichologas Edvardas Šidlauskas papasakojo apie tai, kokios gali būti vaikų iš namų pabėgimo priežastys bei kokie ženklai gali signalizuoti tėvams, jog vaikas svarsto apie pabėgimą iš namų.

Rudens sezonui įsibėgėjus dažnas ima svarstyti apie artėjančias Vėlines ir amžinybėn išėjusius artimuosius, o pasirūpinti mylimo žmogaus kapo aplinka tampa ne tik estetine, bet ir emociškai svarbia pasiruošimo šiai dienai dalimi. Tad ne veltui šiuo metu kapų tvarkymo paslaugos tampa aktualios ir sulaukia milžiniško susidomėjimo.

Magnis yra vienas iš svarbiausių mikroelementų, kurie atlieka esminį vaidmenį žmogaus organizme. Jis dalyvauja daugybėje biocheminių procesų, įskaitant energijos gamybą, raumenų funkciją ir nervų sistemos veiklą. Apie magnio naudą, šaltinius bei jo trūkumo požymius papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė. „Mineralas magnis yra itin reikalingas tinkamoms kasdienėms organizmo funkcijoms. Jis padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir cukraus lygį.

41-erių metų vilnietį Darių Ratkevičių nesunkiai galima pastebėti mieste pralekiantį su dviračiu. Dažniausiai Darius ant dviračio vyksta į darbą arba iš jo, o tokią transporto priemonę vyras renkasi jau daugiau nei 10 metų. Įdomiausia tai, kad Darius dviračiu į darbą vyksta net žiemą. Darius pasakojo jog dviračiu pradėjo važinėtis daugiau nei prieš 10 metų. Tai lėmė vyro persikėlimas gyventi į Vilnių.

Kėdainiuose gyvenančiai Ritai Jučienei darbštumo galėtų pavydėti ne vienas. Moteris į savo rankas paėmusi senus, rodos, jau nereikalingus ir nenaudingus baldus, kuriuose kiti nemato jokio grožio, pavertė juos tikrais šedevrais. Moteris atnaujino seną komodą ir ąžuolinę spintą, kurias įsigijo iš interneto. Įdėjusi daug darbo, rūpesčio ir meilės ji juos pavertė į tikras grožybes. Ieškojo baldų sodybai Rita atskleidė, kad poreikis naujiems baldams atsirado tuomet, kai ji įsigijo sodybą.

42-ejų metų vilnietė Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė – išskirtinės drąsos moteris. Visai neseniai ji ryžosi savo gyvenimą pakeisti iš esmės. Po 17-os metų, praleistų valstybės tarnybos sektoriuje, moteris ryžosi pasukti visai kita linkme – atsisakė teisininkės darbo ir ėmė auginti šitaki grybus. „Gyvenimas iki posūkio atrodė labai standartiškas ir šabloniškas“, – pradėjo pokalbį Dalia. Moteris paaiškino, kad tuo metu gyveno Vilniuje, kūrė šeimą, ieškojo būsto ir norėjo įsitvirtinti.

Trečiadienį iš Vilniaus prekybos centro „Akropolis“ nepažįstama 57 metų moteris išsivedė šešiametį berniuką. Tėvams paskelbus žinią socialiniuose tinkluose ir skubiai sureagavus tarnyboms, berniuko buvimo vieta buvo nustatyta, jis surastas ir saugiai grąžintas namo, tačiau ši istorija pasėjo baimę – niekas nė nesitiki, kad tokie atvejai gali nutikti. Vis tik, Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja teigia, kad tai – ne vienetinis atvejis.

Turbūt daugelis iš mūsų yra girdėję apie skausmingą būklę, galinčią neprastai apkartinti žmogaus gyvenimą, – inkstų akmenligę. Tai yra liga, kurios metu inkstuose susidariusios kietosios medžiagos – akmenys – ima judėti ir sukelia milžinišką skausmą. Apie tai, kokie simptomai išduoda pasireikšiančią inkstų akmenligę ir kas lemia jos pasirodymą, papasakojo „BENU“ budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.

Praėjusią savaitę Ilona išėjo pasivaikščioti į Klaipėdos rajone, Giruliuose esantį mišką. Bevaikščiodama gamtoje moteris aptiko neįprastą radinį – tarsi nedidelėmis kerpėmis apaugusį grybą. Šia nuotrauka moteris pasidalijo „Facebook“ grupėje pavadinimu „Miško radiniai“. Šioje grupėje smalsuoliai dalijasi įvairiomis savo miške surastų radinių nuotraukomis. Nuotraukoje galima matyti nedidelį, tarsi kerpėmis apaugusį grybą, kuris slepiasi tarp aplinkos žalumos.

Rožė – tai ūmi bakterijų, dažniausiai A grupės helomizinio streptokoko, sukeliama odos ir poodžio infekcija. Iš pradžių ji gali sukelti tokius nemalonius simptomus, kaip aukšta temperatūra ar šaltkrėtis, tačiau vėliau gali pasireikšti ir odos paraudimai bei patinimai. Pajutus pirmuosius šios ligos simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, mat uždelsus rožei gydyti gali prireikti netgi chirurginės intervencijos.

Zarasuose gyvenanti Kamelija Raginienė – 25 metų moteris, visai neseniai susilaukusi dukros. Nors, rodos, Kamelijos namus po naujagimės gimimo turėjo užlieti džiaugsmo ir rūpesčio banga, tačiau moteris atviravo, jog taip nebuvo. Pašnekovė susidūrė su rimta ir neseniai pagimdžiusioms moterims pasireiškiančia būsena – pogimdyvine depresija. Kamelijos ir jos vyro šeimoje žinia apie nėštumą buvo tarsi Dievo siųsta.

Kalis yra gyvybiškai svarbus mineralas, esantis žmogaus organizme, ir jo vaidmuo yra labai svarbus, kad organizmas galėtų funkcionuoti tinkamai ir efektyviai. Kalis atlieka keletą labai svarbių funkcijų, kurios padeda palaikyti normalų nervų sistemos veikimą, užtikrina raumenų susitraukimo procesus, o taip pat prisideda prie daugelio kitų esminių procesų, vykstančių žmogaus kūne.

„Misija – būsimi namai: išsaugoti ir pratęsti istoriją nuo 1850“, – savo „Instagram“ paskyroje „The Horomans“ rašo iš Kauno kilusi 32-ejų Kristina Horoman, kuri kartu su 35-erių vyru argentiniečiu Ivanu Horoman įsigijo apleistą, daugiau nei 170 metų skaičiuojančią dvaro sodybą Elektrėnų rajone. Prieš ketverius metus Kristina su vyru ir vaikais saulėtas dienas Ispanijoje iškeitė į gyvenimą Lietuvoje, artimųjų apsuptyje.

Užsukus aplankyti artimųjų kapaviečių vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą – 3D efektais dekoruotus antkapius. Juose puikuojasi gėlių, žvakių ar netgi velionių autoportretai, suteikdami kapui neišdildomą įspūdį. „Aš manau, kad šie antkapiai ypatingi tuo, kad visuomet gerai atrodo“, – pasakojo varėniškis idėjos autorius Darius Kondratavičius.

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį pasirodo ne vienas naujas išradimas ar metodas, kuris yra pritaikomas sveikatos priežiūros srityje. Ne išimtis ir naujas būdas pacientų, patyrusių insultą, reabilitacijai pritaikyti virtualią realybę. Metodo tikslas – lavinti įvairias žmogaus pažinimo funkcijas.

Šio sekmadienio popietę Darius išėjo pasivaikščioti po Rokiškio rajone esantį Pokenės mišką. Bevaikščiojant miško takais jo akį užkliudė neįprastas, net šiurpinantis radinys – tai buvo ant kelio gulinti masyvi gyvūno kaukolė.

Skydliaukė – apatinėje kaklo dalyje drugelio formos endokrininė liauka, kuri yra atsakinga už įvairių fiziologinių procesų reguliavimą. Jos išskiriami hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas – būtini normaliam organizmo funcionavimui. Dėl to svarbu žinoti, kokie požymiai išduoda skydliaukės veiklos disbalansą.

Lietuviai daug kur yra žinomi už savo darbštumą ir nagingumą, o prie šių savybių pridėjus dar ir kūrybiškumą – pavyksta pamatyti tai, ko kitur neišvysi. Vienas tokių pavyzdžių yra klaipėdietės Aušros Eidininkienės senas naktinis staliukas, kurį moteris panaudojo antrą sykį ir iš jo sukūrė katės namelį. Aušra pasakojo, kad jos augintinis namuose yra labai mylimas, dėl to ji stengėsi sukurti jam tokią buveinę, kurioje būtų malonu būti.

Dažniausiai vasaros metu svilinant karščiams laiką norisi leisti prie vandens telkinių. Kartais per neatsargų elgesį dėl šio malonumo tenka paaukoti ne vieną brangų daiktą – telefoną, akinius ar žiedą, kurie pasimeta vandenyje. Tuomet poilsiautojams į pagalbą skuba klaipėdietis Jurgis Rumiancevas. Žmonės į Jurgį dažniausiai kreipiasi tam, kad jis padėtų surasti jų vandenyje pamestus daiktus.

Karštomis vasaros dienomis vieni kuo greičiau skuba prie įvairių vandens telkinių atsivėsinti, o kiti prie vandens skuba, nes nori savo kūną palepinti saulės spinduliais ir pasipuošti dailiu įdegiu. Visgi, šio malonumo kaina gali būti didelė – saulės spinduliai gali paveikti mūsų odą ir ant jos esančius apgamus. Šiuo metu prabėgusią vasarą dažnam primena tik prisiminimai ir išlikęs įdegis ant kūno. Nors prisiminimais raginama džiaugtis, apie įdegį to paties pasakyti negalima.

Vilniaus senamiestyje, tarp Rotušės ir Vilniaus arkikatedros galima atrasti nepaprastai elegantišką ir subtilia prabanga pasižymintį 90 kv. m. butą. Pro jo langus išvysite patį ryškiausią Vilniaus simbolį – Gedimino pilies bokštą. Šiems namams interjerą kūrusi architektūros ir interjero studijos „Prusta“ interjero dizainerė Eglė Prunskaitė-Braziulė pakvietė skaitytojus kartu su ja mintimis pasivaikščioti po šiuos namus, savo žodžiais apibrėždama ir parodydama kiekvieną svarbų namų elementą.

Daugelis sodininkų rudenį atlieka paskutiniuosius sodo darbus prieš žiemą. Ne išimtis ir hortenzijų augintojai, kurie siekia apgenėti savo dekoratyvinių augalų krūmus prieš pirmąsias šalnas. Apie tai, kaip taisyklingai genėti hortenzijas ir kokių klaidų nedaryti papasakojo medelyno „Tado ūkis“ bendrasavininkė, kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė. Genėjimo svarba Sodininkai žino, kad genėjimas yra labai svarbi veikla visame augalo augimo procese.

Vasaros metu daugelis mėgsta leisti laiką sodybose, jose tvarkytis ir poilsiauti. Ne išimtis ir 35-erių Povilo Rutkausko šeima, kuri visai neseniai atsinaujino 70 metų skaičiuojančią sodybą Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje. Vyras pokalbio metu papasakojo, kas jį paskatino įsigyti sodybą ir kiek išleido vidinei sodybos restauracijai. Sužavėjo namo aura Paprašytas papasakoti apie sodybos istoriją, Povilas pasakojo, jog ji šiuo metu skaičiuoja jau 70-uosius metus.

Mėsainiai, keptos bulvytės, picos ir kiti patiekalai nors ir yra laikomi vienais nesveikiausių, tačiau gana dažnai nugula ant mūsų stalo. Visgi, kokią realią įtaką organizmui daro dažnas tokio maisto vartojimas? Apie tai papasakojo dietologas Mantas Liekis, kuris atskleidė, kokias ligas galima išsivystyti dėl reguliaraus nesveiko maisto vartojimo, bei paaiškino, kaip pasigaminti sveikesnes tokio maisto alternatyvas. Mėsainiai Pirmasis patiekalas sąraše – mėsainiai.

Skaičiuodami paskutines vasaros dienas daug kas imasi ruoštis rudens sezonui. Tai daroma ne veltui, mat šiuo metų sezonu dėl nusilpusio imuniteto padaugėja įvairių susirgimų, kurie sutrikdyti įprastą kasdienybės ritmą.

Mityba – vienas iš svarbiausių gyvenimo būdo veiksnių, kuris tinkamai parinktas gali padėti išvengti įvairių ligų. Dietologas Mantas Liekis papasakojo apie tai, kokių maisto produktų vertėtų atsisakyti ir kokius vertėtų pasirinkti tiems, kurie nori išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Pokalbio metu M. Liekis išskyrė svarbiausias širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Pasak jo, tai – viena svarbiausių organizmo sistemų.

Pravėrus interjero dizainerės vilnietės Jurgos Plette-Gomes namų duris galima nusikelti į tikrą aukštosios kultūros oazę. Pirmiausia, akys krypsta į spalvas, kurios Jurgos namus švelniai apgaubia jaukumu. Tuomet žvilgsnis pereina prie kruopščiai parinktų detalių, kurios mena paslaptingas istorijas, o galiausiai, pro langus galima pamatyti terasą, kuri leidžia trumpam pamesti laiko ir erdvės pojūtį. Kviečiame mintimis pasisvečiuoti po 60 kv. m. Jurgos butą Vilniaus Žvėryno mikrorajone.

Airijoje gyvenanti 50 metų Vida Želvienė – itin kūrybinga ir išskirtiniu nagingumu pasižyminti moteris. Vietoje to, kad išmestų seną, namuose dulkėjusią mėsmalę, ji iš jos pasigamino... lempą! Vida papasakojo, kad jau nuo mažų dienų ji buvo linkusi į kūrybą ir eksperimentus. Taip pat jai visuomet būdavo svarbu panaudoti senus daiktus antrą sykį ir įžiebti jiems gyvybės. „Aš esu iš tų žmonių, kurie išplauna maišelius ir juos panaudoja antrą sykį“, – juokavo pašnekovė.

Nemiga – nemaloni būsena, kuomet nakties metu nepavyksta užmigti. Filmuose galima matyti, kaip herojai tuomet mėgina skaičiuoti avis, dairosi į laikrodį, o šis rodo, kad miegui yra likusios vos pora valandų. Skamba, kaip pažįstamas scenarijus? Nemigos reiškinį pokalbio metu paaiškino „Affidea“ medicinos diagnostikos centro šeimos gydytoja Elena Šukė. Moteris ne tik paaiškino, koks vartojamas maistas prieš miegą gali apsunkinti užmigimą, bet ir pasidalijo patarimais, kaip lengviau užmigti.

Vitaminas D – žmogaus organizmui būtinas elementas, apie kurį žino ir jo nauda neabejoja daugelis. Jis reikalingas skirtingiems procesams organizme, teigiamai veikia imunitetą, dėl to atsiradus vitamino D deficitui kūnas gali pradėti siųsti signalus. „Vitaminas D dalyvauja hormonų bei nervų sistemos veikloje, taip pat yra svarbus palaikant tinkamas augimo, raumenų bei kaulų funkcijas ir net lytinių organų sistemos veiklą“, – pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Kebabas – tai turkiškas valgis, kuriame į lavašą yra sudedama mėsa, daržovės, kiti norimi priedai, o turinys užpilamas padažu. Pažvelgus į greito maisto užkandinių, kurios savo meniu klientams siūlo kebabus, sąrašą Lietuvoje, galima suprasti, kad tautiečiai yra išties pamėgę šį turkišką valgį. Visgi, šis patiekalas yra laikomas vienu iš itin nesveikų valgių.

Šiais laikais padidėjęs vartotojiškumas ir ekologijos problemos lemia vis dažnesnį žmonių pasirinkimą panaudoti senus daiktus antrąsyk. Ne veltui socialiniuose tinkluose plinta įvairios idėjos, kaip pačiam pasidaryti įvairius buityje naudingus įrankius. Viena iš socialinių tinklų idėjomis pasinaudojusi moteris – 31-erių kaunietė Greta Šimanauskienė, kuri naujam gyvenimui prikėlė senas ir dulkančias spinteles.

Bruknės – nedidelės ir raudonos uogos, išsiskiriančios savo vitaminų ir naudingų medžiagų kiekiu. Savo populiarumu jos nenusileidžia žemuogėms ar mėlynėms, o kaip tik šiuo metu bruknių jau galima surasti miškuose. Apie bruknių ypatumus ir jų naudingąsias savybes papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

Inkstai – vienas svarbiausių organų žmogaus organizme, atliekantis galutinių medžiagų apykaitos produktų šalinimą. Prie inkstų veiklos efektyvumo stipriai prisideda mitybos įpročiai, kurie gali padėti arba pakenkti inkstų veiklai. Mitybos įpročiai neretai yra vienas iš lemiamų veiksnių, vedančių prie įvairių susirgimų. Ne išimtis ir problemos su inkstų sveikata.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų. Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Šeštadienį visoje Lietuvoje buvo minima šv. Baltramiejaus diena, kuri kitaip dar yra žinoma kaip Gandrų išskridimo diena. Jos metu senovėje būdavo skiriama laiko gamtos ženklų stebėjimui, o pagal tai spėjama, koks ruduo lauks. Šiais metais šv. Baltramiejaus dieną stebėjo etnologas ir gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Jis papasakojo, kokią reikšmę anksčiau turėdavo šv. Baltramiejaus diena ir kokie rudens orai laukia. Ypatinga diena Šv.

Daugelis pamatę auksarankės 34-erių vilnietės Vainoros Blaškevičiūtės darbus negali atitraukti nuo jų akių. Moteris gyvenime atrado širdžiai mielą darbą – ji vienoje rankoje laikanti dažų kibiriuką, o kitoje teptuką naujam gyvenimui prikelia ne vieną dešimtmetį skaičiuojančius baldus. Visgi, pradėkime viską nuo pradžių. Užsiimti senų baldų naujinimu Vainora niekuomet neketino ir neplanavo. Ji šią veiklą atrado visiškai atsitiktinai.

Turbūt daugelis kartas nuo karto pasvarsto, ką reiškia gyventi dvare. Šį jausmą gerai žino 51-erių sutuoktinių pora Jurga ir Valdas Statulevičiai, kurie prieš kelis metus ryžosi žadą atimančiai avantiūrai, – pardavė savo 100 kv. m. namą Vilniuje, Antakalnyje ir įsigijo Dapkiškių dvarą Alytaus rajone.   Nors šis sprendimas būtų galėjęs nustebinti daugelį, tačiau savo minties pasisekimu Valdas visuomet tikėjo. Tik štai žmoną Jurgą įtikinti jam užtruko laiko.

Grafikė Evelina Paukštytė jau trejus metus kartu su šeima gyvena naujos statybos name Vilniaus mieste. Užsukus į svečius daugelis gali suglumti, mat pirmasis namo aukštas labiau primena meno galeriją nei namus – ant baltų sienų kabo paveikslai, o pilkšvos grindys primena parodų metu minamus takus. „Mano namai yra skirti menui“, – pokalbio metu akcentavo Evelina. Vos įėjus pro menininkės namų duris galima pamatyti unikalų ir dar niekur kitur nematytą interjerą.

Kiekvienas pomidorų mylėtojas žino, kad šių daržovių auginimo procesas ne tik užtrunka, reikalauja daug laiko ir meilės, bet ir yra itin preciziškas. Dėl to užėjus į Ignalinos rajone, Didžiasalyje gyvenančios 57-erių Birutės Šatalinos šiltnamius daugelis išgriūtų – juose sukasi ne viena, ne dvi, o 300 skirtingų pomidorų veislių! Viena iš Birutės pomidorų auginimo paslapčių – ypatinga vieta, kurioje ji gyvena.