Liepa Svirskaitė

„Mano vaikai pamatę mane pereidavo į kitą gatvės pusę, kad tik nereiktų pasisveikinti ar pasikalbėti susitikus“, – pasakojo kelis savo gyvenimo dešimtmečius smarkiai gėręs 53-ejų metų elektrėniškis Eligijus Juchnevičius. Dabar vyras skaičiuoja jau penktus gyvenimo metus, kaip nevartoja alkoholio ir tikino, kad taip laimės stikliuko dugne ir neatrado.

Šaltibarščiai – tikra lietuvių meilė, kurių unikalų receptą turi, ko gero, kiekviena šeima. Ne išimtis ir „Skanumynų akademijos“ puslapio įkūrėjos Simonos Aleksės receptas. Tik šis – išties išskirtinis ir gali nustebinti ne vieną šaltibarščių faną. Jos šaltibarščių versija nė iš tolo neprimena sriubos. Tai veikiau kietos konsistencijos užkandis, kurį sudaro šaltibarščių putėsiai ir bulvė. Moteris tikino, kad tokia mintis į galvą jai šovė visai neplanuotai.

60-ies metų kaunietės Ilonos Kristinos Aglinskaitės (Lepordos) namuose gimsta tikri stebuklai. Meniškos prigimties moteris iš įvairių audinių atraižų kuria stulbinančio grožio skirtukus knygoms, kurie stebina aplinkinius, o tiems, kuriems nusišypso laimė, – Ilona juos padovanoja. Skirtukus menininkė pradėjo kurti norėdama atliepti šiomis dienomis aktualią ekologijos temą.

Kepenų suriebėjimas – kepenų ligas skatinanti būsena, kuri yra susijusi su mitybos ir gyvensenos ypatumais. Iš pradžių žmogus kepenų suriebėjimo simptomų nejaučia, o dėl to negydoma liga gali komplikuotis – išsivystyti kepenų cirozė ar vėžys.

Karpos – nemalonios išvaizdos dariniai ant kūno, kurie rodo odos susirgimą. Tai gali būti įspėjamasis organizmo siunčiamas signalas apie imuniteto nusilpimą. Nors tai yra dažniausiai nepavojingas negalavimas, bet į jį ranka numoti nereikėtų. Apie tai, kada atsiranda karpos ir kaip jų atsikratyti papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė.

Daugelis nežino, tačiau iškart po Žolinių, šiandien, yra minima Pjūties pabaigos arba kitaip vadinama šv. Roko diena. Jos metu pagoniškaisiais laikais būdavo atnašaujamos aukos skirtingiems dievams, o pakrikštijus Lietuvą būdavo laikomi atlaidai už šventąjį Roką. Be to, gamtos ženklai jau rodo, koks bus ruduo. Įdomu tai, kad pagal sodininkų kalendorių šią dieną pjūties sezonas pasibaigdavo, tačiau prasidėdavo žiemkenčių sėjimo laikas.

Rokiškio rajone kovo mėnesį 97-ąjį gimtadienį atšventusiai Valerijai Petkūnienei sveikatos ir užsidegimo galėtų pavydėti ne vienas. Nors moteriai arti 100-o metų, tačiau ji kasdien pati sau gaminasi valgyti, kiek tik gali, juda namuose ir mezga savo vaikams, anūkams ir proanūkiams rankų darbo dirbinius. Valerija pokalbio metu buvo guvi ir nuotaikinga. Moteris atskleidė, kad nors gyvenimas jai nebuvo lengvas, tačiau ji niekuomet nepasidavė ir nagais kabinosi į jį.

Žolinė – rugpjūčio 15 dieną minima ypatinga šventė. Anksčiau jos metu skirtingoms deivėms būdavo atnašaujamos aukos ir dėkojama už suteiktą derlių, o vakare visą šeimyną prie stalo priviliodavo šviežiai iškeptos duonos kvapas. „Rugpjūčio vidurys yra vasaros pabaigos metas ir laikas, kada jau praktiškai yra nuimtas pagrindinis derlius – grūdinės kultūros, uogos, grybai. Data yra svarbi, nes tai yra derliaus ir vasaros augalų augimo pabaigtuvės“, – apie šventė pasakojo Eglė Valentė.

Prasieiti po parką ar pasivaikščioti mišku mėgsta ne vienas. Tačiau ar ryžtumėtės nueiti 500 kilometrų pėsčiomis? „Tikrai taip“, – drąsiai atsakytų 24 metų iš Seirijų miestelio kilusi, o dabar Nyderlanduose gyvenanti tautietė Indrė Šeštavickaitė. Moteris šią vasarą pėsčiomis ėjo nuo Žagarės miesto, Latvijos pasienio, iki Seinų, miesto netoli Lenkijos pasienio. Šiam 500 kilometrų atstumui nueiti buvo numatyta 21 diena, tačiau Indrei jį pavyko įveikti per 19 dienų.

Praskleisti mirties šydą ir sužinoti, kas žmogui nutinka po mirties, smalsu būtų ne vienam. O šiomis žiniomis pasigirti gali Edgar Rutkovskij – laidojimo ir kremavimo namų „Cremains“ vyriausiasis operatorius. Laidojimo versle vyras dirba jau pusantrų metų. Pokalbio metu Edgar atskleidė atsakymus į daugelį dominančius klausimus: kokia veiksmų eiga seka po to, kai mirusiojo kūnas pasiekia krematoriumą, kiek laiko gali trukti deginimas ir ar tiesa, kad velionis kremavimo metu gali sujudėti.

Žydintys, išpuoselėti ir sutvarkyti gėlynai – dažnos sodininkės svajonė. Panašų tikslą turėjo ir Vilniaus rajone gyvenanti 34-erių metų Monika Vilčinskaitė. Moteriai pavyko ją įgyvendinti ir dabar ji gali pasidžiaugti aštuoniais jos kieme augančiais gėlynais. Į Vilniaus rajone esantį namą Monika su šeima atsikėlė gyventi prieš šešerius metus. Ji pati pasakojo, kad suskaičiuoti šį laiką nėra sunku, nes tam yra svarbų įvykį pažyminti data.

Rugpjūčio mėnesį vapsvų aktyvumas padidėja. Taip yra dėl šiltos temperatūros ir jų gyvenimo ciklo kaitos fazių, kurios lemia didesnę vapsvų migraciją po nebūdingas vietas. Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, ką svarbu žinoti šiuo vapsvų suaktyvėjimo metu. Pašnekovas papasakojo, kaip vyksta vapsvų gyvenimo ciklas, kur jos dažniausiai susikuria savo lizdus ir kokių klaidų svarbu nedaryti, norint išvengti nemalonių vapsvų įgėlimų.

Dabartiniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie ekologiją ir senų daiktų ar atliekų prikėlimą naujam gyvenimui. Pasinaudojant šiuo metodu galima būti ne tik draugiškiems aplinkai, bet ir sutaupyti nemenką sumą pinigų. Apie tai susimąstė ir 42-ejų metų Utenos rajone gyvenantis Paulius Baranauskas. Vyras nustebino aplinkinius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs nuotraukomis, kaip sumaniai jam pavyko panaudoti statybines atliekas – medienos paletes.

Pasaulyje vykstantys ekonominiai pokyčiai ir vis sunkiau įperkamas nekilnojamasis turtas ragina gyventojus dairytis alternatyvų. O šių atsiranda vis daugiau. Viena iš jų – akiai neįprastos formos kupoliniai nameliai, kurie pigesni už standartinius mūrinius namus ir suteikia didesnės erdvės pojūtį nei moduliniai nameliai. Šių kupolinių namelių naujovės plėtotojas Lietuvoje – Švenčionių rajone gyvenantis 40-ies metų Povilas Gudelis.

66-erių metų Gintarė Lapienė savo savaitgalius mėgsta leisti ten, kur ją traukia širdis. O širdis moterį traukia į daugiau nei 50 metų skaičiuojančią, mistišką ir protėvių paslaptis menančią sodybą Vilniaus rajone. Ne vieną dešimtį metų skaičiuojanti sodyba netoli Nemenčinės kaskart išgyvena vis naują istoriją. Gintarė pasakojo, kad senais laikais sodyba turėjo užeigos namų paskirtį, vėliau, ją įsigijus moters tėvams, ji įgavo vasarnamio titulą.

Apie hortenzijas dažnai galima išgirsti, kad šios gėlės – sodininkų favoritės. Jos pasižymi, spalvingais ir dideliais žiedais, suteikdamos neišdildomą įspūdį sodui. Jų grožiui negali atsispirti ir Trakų rajone gyvenantis 61-erių Pranas Surintas, kuris sodininkyste užsiima jau 30 metų. Pranas neslepia, kad į jo kiemą atvykę svečiai lieka apstulbę. Pas jį vazone auga milžiniško dydžio hortenzija, skaičiuojanti daugiau nei 10 metų.

Kiekvienas užsiimantis savo aplinkos puoselėjimu žino, kad aplink namus sukurta erdvė – tai šventovė. Ne kitaip savo sodą apibūdina ir 55-erių metų Audronė Žeimantaitė-Kedienė, kuri kasdien prieš darbą ir po jo apibėga apžiūrėti kiekvieną naujai išsiskleidusį žiedelį, palaistyti kiekvieną gėlyną ir išrauti naujai atsiradusią piktžolę.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

„Kol mirtis mus išskirs“, – dukart per gyvenimą vienas kitam ištarė Amerikos lietuviai 28-erių Nerija ir 31-erių Algirdas Laurinavičiai. Pirmosios jų vestuvės įvyko Las Vegase 2020  metais, jose dalyvavo tik jaunieji ir liudininkai. O antrąsias vestuves jaunavedžiai atšoko Lietuvoje, savo artimiausių žmonių rate 2022 metais. Nerija sutiko papasakoti apie abi savo vestuves ir pasidalinti auksiniais vestuvių planavimo patarimais, kuriuos ji būtų svajojusi išgirsti pati.

Kepenys – vienas svarbiausių gyvybinių organų. Jos atlieka daugiau nei 500 funkcijų organizme ir be jų kokybiškai veikti negalėtų širdies, kraujotakos, virškinimo organų, inkstų, smegenų ir limfinės sistemos. Dėl to labai svarbu skirti pakankamai dėmesio savo kepenims ir tinkamai maitintis. Apie tai, kokių maisto produktų vartojimas kenkia kepenų veiklai papasakojo dietologas Mantas Liekis. Jis taip pat nurodė, kokius maisto produktus reikia valgyti norint sustiprinti šį savo organą.

61-erių metų Anykščių rajone gyvenanti Ramutė Šeštokienė tikrai turi kuo pasigirti. Tai – stulbinančio grožio sodas, kurį moteris su šeima puoselėja net 28-erius metus. Jame marga įvairiaspalvių žiedų jūra, o jiems atsverti parinkti balansą palaikantys spygliuočiai augalai.   Iš pradžių Ramutė kuklinosi ir sakė, kad jos sodas – nieko įmantraus. Tačiau pažiūrėjus moters darytas gėlynų nuotraukas – žado netenka ne vienas.

Turbūt daugelis yra skaitęs pasakas, kuriose karaliaus rūmai nukloti auksinėmis detalėmis, ant lubų kabo krištoliniai šviestuvai, o laiptai pagaminti iš tikro marmuro. Jeigu ne, tuomet kviečiame trumpam mintimis pasisvečiuoti Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo namuose Vilniuje. Pašnekovo namus galėtumėte aptikti pačioje Vilniaus širdyje.

Yra žinoma, kad vienas būtinų komponentų kokybiškai žmogaus organizmo veiklai – druska. Tačiau taip pat vis pasiekia žinios apie tai, kad perteklinis jos vartojimas yra kenksmingas sveikatai. Dėl to apie tai, koks kiekis druskos jau yra kenksmingas žmogaus organizmui ir kokių produktų tuomet reikėtų vengti papasakojo Vilniaus dietologijos centro gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova. Druska žmogaus organizmui yra būtina, tačiau svarbu ją vartoti tinkamai ir nepakenkti sau.

Rūgščių refliuksas – liga, kuri pasireiškia nevalingu skrandžio turinio grįžimu atgal į stemplę. Jis yra labai nemalonus vien dėl to, kad jį lydi tokie simptomai, kaip rėmens graužimas, rūgštaus turinio atpylimas, pilvo skausmai. Tačiau yra būdas sau padėti – tinkamos mitybos pasirinkimas.

Dažnai galima išgirsti, kad gėlių ir moterų ryšys – ypatingas. Kai kurios moterys mėgsta gauti gėlių, kitos auginti, o dar kitos – kurti iš jų kompozicijas. Trečiajai kategorijai būtų galima priskirti Šakiuose gyvenančią Kristiną Kriščiūnaitę. Auksarankė moteris geba kurti reto grožio gėlių kompozicijas. Kristinos puokščių kūryba ir gėlių auginimas skirtas ne masinei prekybai. Moteris tikino, kad tai – jos gyvenimo meilė ir hobis. O viskas prasidėjo dar nuo Kristinos vaikystės.

Vis dažniau galima išgirsti tai, kad kaimo sodybos šiuo metu išgyvena renesansą. Nuo miesto šurmulio bandantys pasislėpti vilniečiai dairosi namų aplink miestą, kad galėtų bent trumpam pailsėti nuo triukšmo, bėgimo ir gausybės gyventojų. Ne išimtis ir 43-ejų pirtininkė Viktorija Prokofjeva, kuri su vyru Tadu ir vaikais persikraustė į netoli Pabradės esančią sodybą. Viktorija pasakojo, kad labiausiai į užmiestį ją patraukė gamta.

Dažnas mėgina savo namus susikurti taip, kad po ilgos darbo dienos į juos būtų jauku sugrįžti ir miela pasimėgauti ramybe. Tačiau 34-erių kaunietė Skaistė Vaikšnoraitė-Blusienė visus aplinkinius stebina, nes tokią jaukią erdvę įsirengė... Savo vištidėje! Moteris pokalbio metu atviravo, jog vištos jai – tai augintiniai, kuriais ji nori deramai rūpintis. Dėl to sukūrė joms tokią erdvę augti ir gyventi, kurioje malonu būti.

Tikra pasaka – taip būtų galima apibūdinti 28-erių metų kaunietės Monikos Bičkauskaitės-Aleliūnės vestuves. Šventė vyko Užutrakio dvare, Monika vilkėjo visą žėrinčiais blizgučiais nusėtą suknelę, o svečiai grožėjosi Manto Petruškevičiaus kurtų gėlių grožiu. Prabėgus metams po vestuvių, Monika sutiko pasidalinti auksiniais vestuvių planavimo patarimais. Monika su Nagliu susipažino internetu prieš 10 metų. Tačiau tuo metu pašnekovė nė nenutuokė, kad ilgainiui ištekės už Naglio.

Kai mažiau tampa daugiau – taip būtų galima apibūdinti „Mylinčios erdvės” įkūrėjos, didžiąją Lietuvos sostinę į šių metų mažąją Lietuvos kultūros sostinę (Dubingiuos) iškeitusios Linos Grybėnienės namus. Juose karaliauja japoniškas stilius, atnešantis erdvės ir natūralumo pojūčius kiekvienam čia apsilankiusam. Moteris papasakojo, kas lėmė jos namų interjero stiliaus pasirinkimą ir atskleidė, kas jai šiuose namuose – svarbiausia.

Vos pamačius ant augalų ūglių kolonijas vabzdžių sodininkai griebiasi už galvų. Tai – amarai, kurie susibūrę ant augalo ūglio traukia iš jo visas naudingas medžiagas. Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė atskleidė, kaip atsikratyti šiais kenkėjais. „Sodui jie žalingi tuo, kad pakenkia visiems augalų ūgliams. Jų būna didelės kolonijos, jie ištraukia iš augalo sultis. Tos amarų kolonijos yra labai galingos, dėl to gali stipriai pakenkti augalui.

Invaziniai šliužai – prieš keletą metų į Lietuvą atkeliavę gyviai, kurie sugebėjo prisitaikyti prie šalies klimato ir sėkmingai daugintis. Daugeliui sodininkų jie tapo nepakenčiama problema, kuri savo kelyje naikina viską, ką mato. Apie tai, kaip išnaikinti šiuos parazitus papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. „Invaziniai šliužai jau jokia naujiena. Mes su jais kovojame jau kokius 8 metus, kai užsivežėme jų iš Ispanijos su egzotiniais augalais.

Šie metai ypatingi tuo, kad labai anksti pasirodė visų lietuvių pamėgtos miško gėrybės – grybai. Tačiau ne visi grybautojai žino, kuriuos grybus reikėtų apeiti ir nedėti jų į pintines. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokių grybų reikėtų vengti ir kas gresia jų užvalgius papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. „Šiuo metu gamtos cikliškumas yra šiek tiek susimaišęs. Grybautojai sėkmingai grybauja ir randa grybų gan dideliais kiekiais.

Vasarai įsibėgėjus ir oro temperatūros termometrų stulpeliams pakylant virš 30-ies laipsnių šilumos svarbu nepamiršti, kaip teisingai maitintis. Tai svarbu norint palaikyti kokybišką organizmo veiklą ir norint išlikti energingais bei veikliais. Apie tai, kokių maisto produktų ir gėrimų reikėtų vengti per didžiuosius karščius, papasakojo Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova.

Kiekviena moteris, o ypač vyresniame amžiuje, nori spindėti elegancija, pasitikėjimu savimi ir spinduliuoti jaunyste. Didelę dalį šių savybių galima susikurti pasirinkus tinkamą šukuoseną bei jos spalvą. Tačiau tai moterims pavyksta ne visuomet. Apie tai, kokias pagrindines klaidas renkantis šukuoseną daro moterys, kurioms virš 50-imt metų, papasakojo 30-imt metų šioje srityje dirbanti plaukų stilistė ir koloristė Nijolė Baranauskienė-Kryvosheia.

Šiuo metu dauguma žmonių stengiasi išsikelti gyventi į didmiesčius, pažinti jų glamūriškąją pusę ir pasinaudoti visais teikiamais privalumais. Tačiau 33-ejų metų Rūta Kanapeckienė pasirinko idilišką gyvenimą Vasaknų kaime ir, kaip pati sako, gali jaustis taip, tarsi kasdien atostogautų. Rūta ilgą laiką dirbo mieste, mėgavosi kelionėmis po pasaulį, tačiau vieną dieną ji nusprendė išmėginti kitokį gyvenimą – imti jaunojo ūkininko paskolą ir pradėti gyvenimą kaime.

Kurkliai – vienas labiausiai sodininkus erzinančių kenkėjų, kuris sunaikina derlių glūdėdamas po žeme. Šį daržo „svečią“ iš savo lysvių iškrapštyti sunku dėl to apie tai, kaip išnaikinti kurklius, papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. Moteris paaiškino, kokių yra veiksmingų būdų kurklių naikinimui.

Nors su mirtimi yra susidūręs kiekvienas, tačiau nedaugelis galėtų save įsivaizduoti dirbant laidojimo versle. Tačiau laidojimo ir kremavimo namų „Cremains Vilnius“ vyriausiasis operatorius Edgar Rutkovskij šį darbą dirba jau pusantrų metų. Vyras papasakojo savo istoriją, kaip atsidūrė šiame versle ir ką jam reiškia sunki diena darbe. „Esu vyriausiasis operatorius, todėl svarbiausia mano užduotis – užtikrinti sklandžią krematoriumo veiklą bendrąją prasme.

Vasaros sezono metu keliaujantys automobiliu neretai pastebi pievose žydinčius augalus. Jie ne tik leidžia pasigėrėti savo grožiu bei užuosti malonų žolelių aromatą, bet ir yra naudingi sveikatai. Apie žoleles, dėl kurių verta trumpam padaryti pertrauką kelionės metu ir sustojus jų prisirinkti, papasakojo „Mano žolelės“ tinklaraščio įkūrėja žolininkė Jolanta. Čiobreliai Čiobreliai – pirmoji žolelė, kurią, kaip vertą dėmesio, paminėjo pašnekovė.

Praėjus pro 49-erių Trakų rajone gyvenančios Jurgitos Sėjūnaitės sodą – daugelis netektų žado. Tankus, žalias ir apie šeimos gyvenimą istorijas pasakojantis sodas yra kupinas įvairiausių detalių, kurios visos buvo Jurgitos pasodintos, užaugintos ir nuglostytos. Moteris pasakoja, kad darydama daugybę klaidų persodindama augalus, besimokydama ir vis iš naujo sodindama ji sugebėjo šį sodą susikurti per 14 metų.

Žiemos metu susidurti su įvairiomis peršalimo ligomis, rodos, įprasta. Tačiau kai kurie iš mūsų suserga ir vasarą. Daugelis sako, kad dėl to gali būti kalti oro kondicionieriai. Apie tai, kiek racionalu kaltinti oro kondicionierius dėl peršalimo, papasakojo „ID clinic“ ir „Health Optimizing Vilnius“ klinikose dirbanti šeimos gydytoja, lektorė Agnė Misiūtė, kuri taip pat veda savo „Instagram“ profilį.

„Pliažinis“ grybelis – dažnai šiltuoju sezonu pasitaikanti grybelinė odos liga. Ji pasireiškia rusvomis arba balkšvomis dėmėmis ant kūno, kurios vasaros metu neįdega. Apie tai, kaip elgtis radus ant kūno šių dėmių, papasakojo „Astos Dumbliauskienės Odos klinikos“ dermatovenerologė Nastasija Savickaja. „Pliažiniu“ jis vadinamas, nes dažnai susergama būtent po atostogų pliaže, kai daugiau prakaituojame, žmogus neįdega ir būna toks margas dėl grybelinės infekcijos“, – pasakojo N. Savickaja.

Lietuvoje pasipylė tragedijų lavina. Sekmadienį Skuodo rajone neblaivus 55-erių vyras per konfliktą medžiokliniu šautuvu mirtinai sužalojo 44-erių moterį. Vakar Alytuje konflikto metu sūnus nužudė savo motiną ir nusižudė pats. Dar viena tragedija įvyko Tauragės rajone antradienio naktį, čia rasti moters ir vyro kūnai su šautinėmis žaizdomis. Įtariama, kad vyriškis nužudė savo sutuoktinę ir nusišovė pats.

Prieš savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad 46-erių vilnietis Danas Pankevičius tapo pirmuoju lietuviu, kuris aplankė visas 195 pasaulio valstybes. 25-erius savo gyvenimo metus keliavęs vyras sutiko papasakoti, kaip pradėjo keliauti, kaip prasimanydavo pinigų kelionėms ir kas jam iš visų kelionių paliko didžiausią įspūdį. Šiuo metu Danas savo dienas leidžia Lietuvoje, tačiau tikina, kad visai neilgai vėl kels sparnus.

Viena iš sodininkams didesnius iššūkius keliančių daržovių – pomidorai. Nors daugelis trokšta pasigirti dideliu jų derliumi, tačiau tai pavyksta ne kiekvienam. Dėl to apie tai, kaip augina pomidorus, papasakojo 40-ies metų pomidorų auginimo patirtimi galinti pasigirti Asta Skomskytė. Moteris atskleidė, kad gyvena Vosyliukuose ir pomidorus augina kone pusę amžiaus.

Neretai galima išgirsti posakį „mano namai – mano tvirtovė“. Panašiu posakiu vadovaujasi ir Plungės rajone, Stanelių kaime, gyvenanti Rasa Gliožytė, kuri susikūrė išskirtinio grožio kiemą. Jame, kaip pati moteris sako, kiekvienas žiedas apčiupinėtas, prižiūrėtas ir mylimas. „Viskas prasidėjo po truputėlį. Aš čia gyvenu tik tris metus, tai viskas ėjosi pamažu, po truputėlį derinant augalus, sodinant ir prižiūrint.

27-erių metų kaunietė Ieva Balčiūnaitė gyvena išskirtinį gyvenimą. Jos rytas gali prasidėti 9 valandą ryte, tačiau taip pat ir 18 valandą vakare. Tokiu grafiku moteris gyvena, nes dirba stiuardese Jungtinių Emyratų oro linijose ir kasdien skraido po pasaulį jau daugiau nei dvejus metus. Ieva papasakojo, kiek iš tikrųjų yra glamūro ir prabangos dirbant tokį darbą bei kokiais atlyginimais gali pasigirti stiuardesės.

Daugelis išėjusių į pensiją žmonių svarsto apie tai, kad jų lauks užtarnautas poilsis. Tačiau 67-erių metų vilnietė Irena Gudiškienė apie poilsį net nesvarsto – moteris ryžosi visą savo laiką skirti šiaurietiško ėjimo veiklai, kurios metu veda mokymus ir treniruotes. Vilnietė pasidalijo, kas ją įkvėpė užsiimti šiaurietišku ėjimu ir kiek kilometrų gali nueiti per dieną. Visuomet buvo fiziškai aktyvi Pašnekovė pasakojo, kad sportas jai – nesvetimas.

Jau įprasta, kad balkonuose žmonės augina prieskonines žoleles, pomidorus ar agurkus. Tačiau 31-erių metų vilnietė Santana Markūnaitė balkone pasiryžo užauginti bulves. Pokalbio metu naujienų portalui tv3.lt moteris papasakojo, kaip jai sekėsi auginti bulves ir ką svarbu žinoti, norint šią daržovę užsiauginti savo namuose. Santana tikino, kad ji yra visiškas miesto žmogus. Tačiau gavusi galimybę užsiauginti daržoves balkone – ji jos nepraleido ir dabar augina, ką tik gali, įskaitant bulves.

Artėjantis savaitgalis daugumą vilioja šiltais pasibuvimais su draugais, gardžiu maistu ir alkoholinių gėrimų taurėmis. Taip atrodydavo ir 36-erių vilnietės Giedrės Šeputytės savaitgaliai, kuriuos prieš 6-erius metus moteris nusprendė pakeisti. Iš savo susitikimų su draugais ji išbraukė esminį komponentą – alkoholį. Giedrė papasakojo, kodėl iš savo gyvenimo išbraukė alkoholinius gėrimus, kokias gėrimų alternatyvas naudoja dabar ir ką patartų kitiems, kurie norėtų atsisakyti alkoholio.