Laurynas Stonkus

Antradienį Pabradėje rastas paskutinysis dingusiu laikytas JAV karys. Visas pasaulis sulaikęs kvapą savaitę stebėjo sudėtingą paieškų operaciją, prie kurios prisidėjo ne tik mūsų šalies, bet ir sąjungininkų kariuomenės. Tragiškos nelaimės akivaizdoje, pasiglemžusioje keturių amerikiečių gyvybes, Jungtinių Valstijų kariuomenė išplatino padėkos žinutę Lietuvai ir jos žmonėms.

Žodžiais už Ukrainą mūrų stojanti Europa, atrodo, sunkiai tarpusavyje randa bendrą kalbą – ypač, kai jaučia ne tik Rusijos grėsmę, bet ir Donaldo Trumpo spaudimą. Europai kritiniu metu sušauktame lyderių suvažiavime, konkretūs sprendimai, kaip padėti Ukrainai ir kaip didinti Europos saugumą – nepriimti. Europiečiams neįtiko Kaja Kallas pasiūlymas Ukrainai skubiai skirti 5 milijardų eurų amunicijai.

Nors Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio turinys visuomenei nėra aiškus, tačiau jo nuotrupos rodo, kad viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtų amerikiečiai. Daliai visuomenės baiminantis, kad JAV nustos padėti Ukrainai, kyla klausimas – ar taip nenutiks ir su Baltijos regionu? Politologas Vladimiras Laučius ramina ir sako, kad lyginti Lietuvos ir Ukrainos negalima, nes pastaroji nėra NATO valstybė.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, politikas grįžo į Jonavos mero kėdę. Negana to, jis svarsto dalyvauti balandį vyksiančiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose. Ekspertų vertinimu, LAT išteisinimas M. Sinkevičiui gali kaip reikiant pasitarnauti vidinėje kovoje ir atverti kelius į dar aukštesnius postus.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Miunchene prieglobščio prašytojas iš Afganistano automobiliu rėžėsi į minią, sužeisdamas apie 30 žmonių. Europoje vėl kyla diskusijos dėl galimo migrantų keliamo pavojaus. Tačiau dalis ekspertų ramina lietuvius ir sako, kad mūsų šalyje gyvenantys migrantai atvyko dirbti ir dirba tiek, kad laiko nusikalsti net neliktų.

Nesibaigiant ginčams dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, pirmadienį dėl to Vyriausybėje posėdžiavo koalicinė taryba. Premjeras Gintautas Paluckas po posėdžio teigė, kad nepaisant R. Žemaitaičio retorikos, koalicija „dirba toliau ir yra tvari“. Socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė sako, kad tokie susitikimai būtini kuo dažniau, o aistros tarp 3 koalicijos galvų yra natūralios.

Valstybės gynybos taryba nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas bei panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose.  Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Genocidas ir tautų susipriešinimas jau tapo kasdien viešumoje vartojamais terminais. Tiesa, kad ir kaip būtų liūdna, šie terminai niekada ir nebuvo labai toli išėję. Įvairios tautos nuo seniausių laikų įžvelgė kitose, jiems mažiau suprantamose kultūrose priešą ir blogį, kurį reikia sunaikinti.

„Kaip lietuviškas, tai geras“. Kiek kartų esate girdėję ar patys pasakę šią frazę, išeidami iš kino teatro ar išjungdami televizorių, prabėgus Marijos žemelėje sukurto filmo titrams? Pernai pasirodžiusi Emilio Vėlyvio kriminalinė drama „Piktųjų karta“ pagaliau sutrumpino šį iki skausmo žinomą sakinį, ir iš mano lūpų išėjo tik vienas žodis: „geras“. Vienu geriausių praėjusių metų lietuviškų filmų šį šeštadienį galės pasimėgauti ir TV3 televizijos žiūrovai.

2010 metais pasirodęs Martino Scorsesės filmas „Kuždesių sala“ nebuvo apdovanotas nei išskirtinėmis kritikų liaupsėmis, nei krūva prestižinių statulėlių. Tai buvo tik filmas. Geras, kokybiškas filmas. Tačiau jam kažko trūko. Pirmą kartą žiūrėjau juostą dar būdamas paauglys ir nieko nesupratęs galiausiai užmigau.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį minint 70-ąjį jubiliejų, visuomenininkas Andrius Tapinas kartu su „Laisvės TV“ kviečia gyventojus susiburti ir kartu agresoriui įteikti „dovaną“ – iki vidurnakčio aukoti lėšas karinei įrangai Ukrainos kariams. Įteikti „dovaną“ V. Putinui lietuviai kooperuojasi aktyviai. Vos per 5 valandas tūkstančiai gyventojų į „Laisvės TV“ banko sąskaitą suaukojo per 150 tūkstančių eurų.

Civilinės sąjungos įstatymas, įtvirtinantis tos pačios lyties partnerystę grįš į Seimo posėdžių salę. Tam trečiadienį pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Civilinė sąjunga negali būtų prilaikyta santuokai. Tokią Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą po aktyvių diskusijų su žmogaus teisių atstovais pristatė jos pirmininkas Stasys Šedbaras.

Restoranams ir viešbučiams reikalaujant pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad diskusijos šia tema į Seimą sugrįš su biudžeto svarstymu. Tačiau pozityvių žinių ji toli gražu nežada. „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad opozicijos paruošta interpeliacija didelio pavojaus energetikos ministrui Dainiui Kreiviui nekelia. Anot jos, „nėra solidu“ ministrui prikišinėti tai, kas nebuvo padaryta plėtojant Lietuvos energijos gavybą nuo 2010-ųjų. „Ne vienas ekspertas atkreipė dėmesį, kad [interpeliacijos] klausimai yra nelabai kokybiški. Tai, mano manymu, didelio pavojaus ši interpeliacija ministrui nekelia. O opozicija turi tikrai daug įrankių savo rankose.

Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją šalyje, ne maža dalis gyventojų priėmė sprendimą bėgti iš šalies. Tą rodo kone per akimirką išpirkti lėktuvų, traukinių bilietai, eilės prie šalių sienų, rusams taikančių bevizį režimą. Pasigirdus nuogąstavimas, kad dėl mobilizacijos iš Rusijos pasitraukusiems piliečiams reiktų taikyti išimtis ir juos įsileisti į Lietuvą, premjerė Ingrida Šimonytė patikina, kad šalis savo pozicijos keisti neketina.

Antradienį Seimas pritarė nepaprastosios padėties pratęsimui Lietuvoje iki gruodžio 16-osios, tęsiantis Rusijos karinei agresijai Ukrainoje ir didėjant neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiui. Įstatymo projektas priimtas antradienį Seime 68 parlamentarams balsavus „už“, penkiems parlamentarams buvus prieš ir 26 susilaikius. Pagal anksčiau galiojusį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Per pastaruosius metus Lietuvai teko susidurti su aibe iššūkių: koronaviruso pandemija, migrantų krize, augančia infliacija, didėjančia įtampa regione dėl Rusijos karo Ukrainoje, o dabar ir dėl energijos kainų šuolio. Valdant krizes nepavyko išvengti ir konfliktinių situacijų. Dalis jų, anot prezidento Gitano Nausėdos kilo dėl savivaldybėms „iš viršaus“ primestų sprendimų. „Pastarieji metai mums visiems nešykštėjo sudėtingų išbandymų.

Buvęs kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas ir jo tuomet vadovauta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) pažeidė rinkimų finansavimo tvarką per buvusius savivaldos rinkimus, tačiau šiurkštaus pažeidimo nebuvo, antradienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Apie pažeistą finansavimo tvarką VRK pritarė informuoti Specialiąją tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą.

Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G7) valstybės narės pareiškė, kad sieks nustatyti kainų lubas naftai iš Rusijos. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad diskusijos dėl šių sprendimų turėtų vykti ir visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Jos teigimu, visus sprendimų pasiūlymus dėl energetikos kainų šuolio ES turėtų svarstyti.

Vilniaus savivaldybė perspėja gyventojus – nuo artėjančio pirmadienio Šeškinės rajone bus girdimi sprogimai. Šitaip  bus griaunamos Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Anot Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, toks sprendimas buvo priimtas siekiant pagreitinti Nacionalinio stadiono griovimo procesus ir „turėti kuo mažiau nepatogumų vilniečiams, aplinkiniams gyventojams, verslams“. Pirmasis bandomasis sprogimas numatytas ateinantį pirmadienį 8 val. 30 min. ryte.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

„Atogražų melodrama“. Taip buvo pristatomas 2019-ųjų Karimo Ainouzo filmas „Nematomas gyvenimas“ (angl. „The Invisible Life“). Turbūt geresnio apibūdinimo šiai juostai ir nesugalvočiau. Itin emocionali drama apie nesutarimus šeimoje ir socialinį moterų statusą persipina su akiai maloniais Rio de Žaneiro peizažais. Kinematografės Helenos Louvart dėka, ši širdį verianti dviejų seserų drama tampa spalvinga ir stilinga istorija, kuri vers žiūrovą pačiam užsimanyti atsidurti 1950-ųjų Brazilijoje.

Artėjant šaltajam periodui suintensyvėja virusinių infekcinių ligų plitimas. Tą rodo ir skaičiai: kasdien Lietuvoje patvirtinama daugiau nei tūkstantis COVID-19 atvejų. Kokių priemonių rudenį bus imtasi koronaviruso valdymui, ketvirtadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai.

2020 m. rugpjūčio 9-ąją Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai paliko tamsią dėmę valstybės istorijoje. Apie savo pergalę paskelbus autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai šalyje kilo masiniai protestai – dešimtys tūkstančių taikių protestuotojų patyrė struktūrų pareigūnų smurtą. Praėjus dviem metams situacija išlieka prasta – opozicijai nepavyko įgyvendinti iškeltų tikslų.

Visi žino posakį „Vieno žmogaus šiukšlės – kito žmogaus turtas“. Gal skamba kiek žiaurokai, tačiau šiais žodžiais galima apibūdinti ne tik dėvėtų rūbų parduotuvėje sumedžiotus marškinėlius, tačiau ir žmones, o ypač sportininkus. Šio amžiaus pradžioje Oklando „Athletics“ beisbolo komandos vadybininkas surinko būrį kitų komandų atstumtų žaidėjų ir subūrė tikrą svajonių komandą.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje. Posėdyje pristatytos ir įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su Lietuvos pripažintomis teroristinėmis valstybėmis.

Ko reikia geram detektyvui? Charizmatiško, kiek kitame pasaulyje gyvenančio seklio, geros mįslės, kurią būtų smagu narplioti ir žiūrovui ar skaitytojui, na ir krūvos išskirtinių įtariamųjų. Šią formulę puikiai įvaldė „detektyvų motina“ Agata Kristi, kurios kūriniai buvo ne kartą ekranizuoti – turbūt visi prisimena serialus apie Erkiulį Puaro ir Mis Marpl. Tačiau britės kūryba ilgą laiką nesipuikavo didžiajame kino ekrane.

Turbūt kasdien kiekvienas mūsų turi priimti tam tikrus sprendimus, o kartais netgi tenka rinktis tarp to, kas teisinga ir to, kas paprasčiau. Žinoma, neretai teisingas kelias ir būna tas paprastesnis, tačiau kai kurie įvykiai mus įtraukia lyg klampus smėlis ir lengvai išsikapstyti nebepavyksta.

Nušviesti tam tikrus įvykius yra gana sunku. Esame pratę prie greitų, veiksmo ir kovos scenų „pripumpuotų“ filmų apie karą, nors bet kuris, kiek daugiau apie karybą žinantis žmogus pasakys, kad didžiąją dalį kovos sudaro kruopščiai apgalvoti manevrai. Tas pats ir su įkaitų dramomis. Jokia specialiųjų operacijų grupė nesiveržia rėkdami ir šaudydami į viską, kas papuola, ką galima pamanyti pažiūrėjus kai kurias ekranizacijas. Realybė ne tokia, viskas yra daug kebliau.

Esu ne kartą užstrigęs lifte. Mane kaip koks prakeiksmas persekioja prastai veikiantys liftai, lyg kokia bausmė už tingėjimą lipti laiptais. Dažniausiai užstringu vienas, tad tiesiog atsidūstu, paskambinu kam reikia ir atsisėdęs kampe laukiu pagalbos. Kartais užtenka palaukti kelias minutes, kartais pusvalandį. Bet kartą užstrigusio lifto durys prasivėrė tik po pusantros valandos.

Genocidas ir tautų susipriešinimas jau tapo kasdien viešumoje vartojamais terminais. Tiesa, kad ir kaip būtų liūdna, šie terminai niekada ir nebuvo labai toli išėję. Įvairios tautos nuo seniausių laikų įžvelgė kitose, jiems mažiau suprantamose kultūrose priešą ir blogį, kurį reikia sunaikinti.

Vasarai vis labiau alsuojant į pakaušį, mintys pačios nukrypsta į pamąstymus apie išsiilgtą karštį, ilgą kelią ir greitį. Velnišką greitį. O kad priartėtumėte prie tų svajų dar arčiau, nebūtina klausyti kadaise populiarios merginų grupės hito.

Ar atsiimdami ilgai lauktą siuntinį esate pagalvoję, kaip atrodo kurjerio kasdienybė? Ką jis patiria darbe, kokie iššūkiai jo laukia namuose? Jei atsakėte „ne“, tai sveikinu – mūsų jau du. Na, buvo du... 2019-aisiais Kanuose pristatytas filmas „Atsiprašome, neradome jūsų“ kiek pakeitė mano požiūrį ne tik į kurjerius, bet ir į kitų, ilgas valandas plušančių profesijų atstovus.

Gegužės 7-ąją minėsime spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, primenančią carinės Rusijos represijas, kuriomis buvo varžomas laisvas žodis. Liūdna, tačiau net ir praėjus daugiau nei 100 metų pačioje Rusijoje ir toliau klesti cenzūra, kuriai pasipriešinti drįsta tik saujelė žmonių. Vieni tokių – televizijos kanalas „Dožd“, dešimtmetį viešinęs Vladimiro Putino ir jo šutvės nusikaltimus.

Artėjant motinos dienai dažnas prisimena įvairias šiltas akimirkas, patirtas su vienu svarbiausių žmonių kiekvieno gyvenime – rūpestį, meilę, maisto skonį ir kvapą, net, regis, dėl nieko kilusius barnius. Tačiau turbūt retas susimąsto, kad už mamos šypsenos gali slėptis gilus liūdesys ir nuovargis.

Kino industrijoje apstu filmų apie Antrąjį pasaulinį karą – nuo sukrečiančių Holokausto aukų dramų iki pompastiškų didžiajame ekrane atkurtų mūšių. Tačiau Naujosios Zelandijos kino genijus Taika Waititi nusprendė suteikti šiam istorijos puslapiui savitą prieskonį ir nieko nelaukęs užsivilko nacistinę uniformą, prisiklijavo mažus juodus ūsiukus ir sukūrė vieną sensacingiausių ano dešimtmečio filmų – „Zuikį Džodžo“. Ar juoktis galima iš visko? Šis klausimas suko, suka ir greičiausiai dar ilgai su...

Filmai, pastatyti pagal tikrus įvykius, visuomet paliečia stipriau. Ne išimtis ir Roxannos Dawson režisūrinis debiutas „Prasiveržimas“, kuriame atpasakojama reali istorija apie berniuką, kurį iš mirties nagų ištraukė artimųjų tikėjimas ir maldos.

Greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad magija ir iliuzijos nėra kiekvieno arbatos puodelis. Turbūt net kadaise garsus, lietuvius iš proto varęs magijos teatras „DiArchy“ ne tik stebino, bet kai kuriuos ir erzino ar kėlė nepasitikėjimą, o įvairiuose vakarėliuose sutinkami iliuzionistai savo triukais tik didino antipatiją šiam pompastiškam amatui.

Pietų Korėjos kino genijaus Joon-ho Bongo šedevras „Parazitas“ jau 3 metus kaip realus kraugerys neduoda ramiai gyventi nemažai daliai pasaulio kinomanų. Kodėl? Nes drąsiai galiu teigti, kad ekranuose vis dar nepasirodė toks filmas, kuris vienu metu tiek ir pasotintų, tiek ir paliktų žiūrovą išbadėjusį atsakymų į tam tikrus klausimus. Kai kurie filmai geba netikėtai nustebinti savo žiūrovą, tačiau tikri šedevrai jį įtrauks ir kels nuolatinę įtampą.

Neišsigąskite, jei vėlyvą vakarą Vilniaus gatvėse pamatysite vyrą, lūkuriuojantį prie seno daugiabučio laiptinės, ir vos tik kažkam iš jos išėjus, greitai šmurkštelėjantį pro dar užsidaryti nespėjusias duris. Tai nebūtinai vagis ar kitoks įtartinas tipas, tai gali būti ir vilnietis Vytenis, dalį gyvenimo paskyręs istorinių miesto laiptinių atradimui.

Į dvidešimt pirmą sezoną žengianti laida „Farai“ neegzistuotų be už kadro liekančių, pareigūnų darbą pro filmavimo kameros objektyvą stebinčių operatorių. Vienas jų – Paulius Štaras. Vyras sako, kad galimybė prisidėti prie laidos kūrimo yra išsipildžiusi jo paauglystės svajonė, tačiau neslepia, kad darbas reikalauja ypatingo pasiruošimo ir įgūdžių. Apie tai, kas lieka už kadro, naujienų portalui tv3.lt papasakojo ilgametis laidos „Farai“ operatorius Paulius Štaras.

Lietuvą ir visą pasaulį sukausčiusiai koronaviruso pandemijai jau daugiau nei metai. Aiškiausiai COVID-19 mastą visą šį laikotarpį matė medikai ir sunkiai šia liga sirgę ar artimųjų netekę žmonės. O dabar visą daugiau nei metus besitęsiantį pandemijos siaubą iš arti dokumentiniame filme „COVID-19 PANDEMIJA“ gali pamatyti kiekvienas. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ įvyko išskirtinio dokumentinio filmo „COVID-19 PANDEMIJA“ premjera.