Karolis Klikna

Tūkstantis lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių rugsėjį galės žygiuoti Kauno Laisvės alėja. Regionų apygardos administracinis teismas patenkino „Kaunas Pride“ skundą ir anuliavo Kauno miesto savivaldybės sprendimą, kuriuo buvo uždrausta eitynes organizuoti laikinosios sostinės gatvėse. Teismas išaiškino, kad vietos valdžia, nenorėdama leisti eitynių Laisvės alėjoje, ribojo teisę į taikių susirinkimų laisvę.

Per parą Lietuvoje jau 337 nauji infekcijos atvejai. Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo imtis latviško modelio – darbdaviams leisti skiepytis nenorinčius ir nuotoliniu būdu dirbti negalinčius darbuotojus nušalinti  nuo darbo. Profsąjungos aiškina, kad toks žingsnis dalį dar labiau atbaidys nuo vakcinacijos.

Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek mirštančių nuo koronaviruso Lietuvos gyventojų buvo paskiepyti nuo COVID-19 ir kiek ne. Duomenys iškalbingi – 9 iš 10 COVID-19 sirgusių ir mirusių žmonių buvo nevakcinuoti, likę arba buvo gavę tik vieną skiepą, arba vakcinuoti sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis. Gydytojai ir specialistai akcentuoja: po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 miršta tik labai silpną imuninę sistemą turintys žmonės, dažniausiai senjorai.

Nuo pirmadienio dar daugiau neskiepytų žmonių, norėdami dirbti, privalės testuotis. Tuo metu prie testų nusidriekė didžiulės eilės – tenka laukti net savaitę. Sveikatos apsaugos ministras turi dar blogesnių žinių – neskiepytiems žmonėms už testą galimybių pasui teks susimokėti patiems. Tokį sprendimą artimiausiomis dienomis žada priimti Vyriausybė. Valdžia taip pat nustatė aiškią riba, nuo kada į Lietuvą gali grįžti karantino ribojimai.

Antrą dieną protestuojantys, į Dieveniškes nelegalų stovyklos neįsileidžiantys miestelėnai iš barikadų nesitraukia. 200 žmonių penktadienį aplink traktorius suformavo gyvą grandinę, toliau trukdo Vidaus reikalų ministerijai įrengti sienos pažeidėjams apgyvendinti numatytą mokyklą: neleidžia iškrauti, statyti apsaugai būtinos tvoros. Valdžios atsakas nekuklus: į Dienveniškes pareigūnai nusiuntė dešimtis policijos, viešosios tvarkos tarnybos ir karo policijos ekipažų.

Dieveniškių miestelyje gyventojai kyla į lemiamą kovą su Vidaus reikalų ministerija ir jos planais apgyvendinti pusę tūkstančio nelegalų. Pastatą, kuriame turi apsistoti sienos pažeidėjai, miestelėnai blokuoja sunkiąja žemės ūkio technika, traktoriais, trukdo pareigūnams tverti tvoras, įnešinėti lovas. Dieveniškiečiai žada nepasiduoti ir budėti per naktį.

Lietuva per mėnesį nelegalų išlaikymui išleidžia 2 milijonus eurų ir ši suma nuolat auga. Vienas sienos pažeidėjas valstybei per mėnesį kainuoja daugiau nei 900 eurų.  Finansų ministerija visos dienos vieno nelegalo maistui nori skirti vos 6 eurus, tačiau dalis savivaldybių aiškina, kad už tokią sumą pamaitinti žmogų tris kartus per dieną neįmanoma.

Nelegalių migrantų apgyvendinimo savo kaimynystėje išsigandę Dieveniškių bendruomenės atstovai surengė akibrokštą vidaus reikalų ministrei. Kol į protesto akciją susirinkę dieveniškiečiai Agnei Bilotaitei vardino savo problemas, fantazuoja, kad pasprukę nelegalai puldinės ar net prievartaus vietos gyventojus, ministrė žada Dieveniškes apsaugoti nuo visų negandų.

Netoli sostinės vilnietis šalia savo namų rado tikrą lobį: daugiau nei pusšimtį XIV amžiaus sidabrinių monetų bei lydinių. Dabar jau Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas ir eksponuojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos laikų lobis, anot istorikų, retas ir vertingas. Esą XIV amžiuje už tiek sidabro būtų galima įsigyti jautį, avių bandą, žirgą ir dar kalavijui liktų.

Lengvųjų automobilių savininkams valdžia paruošė naujus mokesčius. Jeigu Seimas palaimins, naujas Aplinkos ministerijos rinkliavas, vairuotojai kiekvienais metais reguliariai turės susimokėti už tašą. Naujovė paliestų tirs ketvirtadalius visų automobilių savininkų. Metinio automobilių naudojimo mokesčio dydis priklausys nuo išmetamo teršalų kiekio, degalų rūšies, automobilio amžiaus. Kuo automobilis senesnis ir galingesnis – tuo mokėti reikės daugiau.

Gitanas Nausėda už per lėtą gyventojų vakcinavimą nuo COVID-19 visas kritikos strėles paleido į Arūną Dulkį. Metų darbus pristatęs prezidentas giriasi gautais vakcinų kiekiais ir peikia Sveikatos apsaugos ministrą, kuris esą neturi plano, kaip paskatinti Lietuvos gyventojus skiepytis. Nausėda savo pranešime taip pat demonstravo nuotraukų koliažus, gyrėsi svarbiausiais užsienio politikos pasiekimais ir įvardijo didžiausią savo metų klaidą.

Valdžia ruošiasi blogiausiam. Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia greičiau nagrinėti nelegalų prieglobsčio prašymus, juos siųsti į gimtąsias šalis ir riboti sienos pažeidėjų judėjimą Lietuvoje, ištisus mėnesius juos laikyti uždarytus laikinose stovyklose tam, kad jie nepabėgtų iš Lietuvos į kitas Vakarų valstybes. Tokiu būdu valdžia reaguoja į išaugusį nelegalų iš Baltarusijos srautą, kuris, anot Vidaus reikalų ministerijos, gali toliau didėti.

Šiauliuose bręsta statybų skandalas. Teisingumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje galimai iššvaistytų pusės milijono eurų. Teigiama, kad prieš šešerius metus pradėtose statybose broko tiek daug, kad ant dabartinių pamatų pastatytas pastatas galėtų tiesiog nugriūti. Brokas neva galėjo būti dangstomas konservavimo darbais.

Savaitės karščio bangos kulminacija. Termometrų stulpeliams vietomis stiebiantis iki 34-ių laipsnių, dalis butų ir namų virto tikromis pirtimis. Gyventojai vėsinasi kas kaip moka: bando vėdinti namus, daro skersvėjus, dedasi šaltus kompresus. Parduotuvėse jau ir kautynės dėl paskutinių ventiliatorių.  Sostinės centre gyvenančiai 88-erių metų pensininkei Vilhelminai tvankiame bute tenka traukti prieš pusamžį pagamintą ventiliatorių. Tai paskutinė viltis atvėsti.

Lietuvoje jau apsistojo apie pusantro tūkstančio pabėgėlių. Pasienio savivaldybių gyventojai išsigandę, bijo eiti grybauti į vietos miškus. O Vyriausybė toliau sprendžia galvosūkį, kur juo apgyvendinti. Valstybės turtą valdantis Turto bankas surado daugiau nei 20 objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti nelegalams gyventi. Krašto apsaugos ministerija į pasienį savaitgalį siunčia šimtus karių, kurie ne tik patruliuos, bet ir ties spygliuotą vielą.

Vilniaus valdžia sugalvojo apmokestini automobilių stovėjimą visuose sostinės daugiabučių kiemų parkavimo aikštelėse. Jei tai bus įgyvendinta, automobilių savininkai vieną automobilį šalia namų galės statyti nemokamai, tačiau už antrą jau teks mokėti, o visi svečiai privalės mokėti po 30 euro centų per valandą. Kai kurie gyventojai giria tokią iniciatyvą, esą ir dabar turi kaimynu, kur vieno buto gyventojai kieme palieka tris mašinas.

Gyventojai skundžiasi pabrangusiomis taksi ir pavežėjų paslaugomis – sumokėti už kelionę tenka beveik pusantro karto daugiau. Pakilusias kainas lėmė vairuotojų stygius. Paklausa gerokai viršija pasiūlą – dingus karantino ribojimams, šalies gyventojai pradėjo daugiau keliauti ne tik tarp skirtingų regionų bet ir didmiesčiuose.  Vilnietė Daiva taksi automobilį vairuotoja pusmetį. Anot moters, švelnėjant karantino ribojimams, gyventojai suaktyvėjo, smarkiai išaugo klientų skaičius.

20 geriausių sostinės troleibusų ir autobusų vairuotojų susigrūmė meistriškumo varžybose. Specialioje kliūčių ir užduočių kupinoje trasoje vairuotojai kovoja tik dėl garbės, bet ir dėl aukštesnio atlyginimo. Žmonės atviri: su sudėtingomis situacijomis jiems tenka susidurti ir kiekvieną dieną vežiojant keleivius Vilniaus gatvėmis. Jubiliejinės viešojo transporto meistriškumo varžybos sostinėje vyksta 20-ąjį kartą.

Karantinui pasibaigus į Lietuvą sugrįžo poliklinikų eilės. Mat, švelnėjant ribojimams, ligas anksčiau apleidę gyventojai vėl užplūdo savo gydytojus, tad nutįso eilės. Dalis gyventojų skundžiasi, kad vizito pas specialistus priversti laukti net kelis mėnesius, todėl bijo dėl sveikatos.  Vilnietė Beata atėjo į vieną iš sostinės poliklinikų, kur šeimos gydytoja jai išrašo vaistų.  „Pas šeimos gydytoją visada greičiau, aišku pas specialistus visada reikės laukti ilgiau.

Seimas po karštų diskusijų imasi įstatymo projekto dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Kol valdantieji aiškina, kad V. Landsbergis faktiškai vadovavo Lietuvai, opozicija kaltina konservatorius istorijos perrašinėjimu. „De fakto“, taip, Vytautas Landsbergis buvo tas valstybės vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, tokius, kad net neleidžiat opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šito asmens atžvilgiu.

Seime – vėl siūlymai buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Valdantieji nemato tam kliūčių, tačiau Seimo opozicija iniciatyvą vadina istorijos klastojimu. Pats profesorius tikina, kad pripažinti tokias pareigas ėjusį žmogų šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas. „Dar vienas klausimas, kurį čia aptarėme.

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje. Naujausi reintingai rodo, kad beveik 2 trečdaliai apklaustųjų teigiamai vertina šalies vadovą. Tokia sėkme negali pasigirti nei Premjerė Ingrida Šimonytė, nei visa konservatorių partija, kuri užleido vietą juos aplenkusiems socialdemokratams. „Olimpinės dienos“ sporto šventėje sostinėje prie Baltojo tilto Prezidentas Gitanas Nausėda nepraleidžia progos pasimatuoti bokso pirštinių.

Lietuvą skalbusi liūtis labiausiai siaubė Šiaulius. Mieste per kelias valandas iškrito beveik visa mėnesio kritulių norma: gatvės virto neįveikiamos upėmis, vandenyje skendo automobiliai, iš miesto šulinių į gyventojų kiemus pradėjo veržtis fekalijos. Iki šiol dar yra likusių be elektros, nuostolius draudikai jau skaičiuoja dešimtimis tūkstančių eurų. Žmonės dalijasi vaizdais, kaip jų kiemus talžė net poros centimetrų ledai.

Po Prezidento parodyto dėmesio šeimų gynimo maršui ir jo organizatoriams, pasirodė šalies vadovo reitingai. Daugiau nei pusė apklaustųjų palaiko, o kas trečiam prezidentas neįtiko. Tačiau didesnis akibrokštas prezidentūros laukė ne reitinguose. Tenka spręsti nemalonią situaciją. Trys iš septynių Globalios Lietuvos apdovanojimų laureatų pareiškė, kad atsiimti prestižinį apdovanojimą iš Prezidento rankų atsisako.

Grasinimai nužudyti Saulių Skvernelį lietuviui užtraukė 2000 eurų baudą. Buvusį premjerą internetinėmis feisbuko žinutėmis užsipuolė Šiaurės Airijoje gyvenantis emigrantas iš Kauno apskrities, kuriam nepatiko, kaip buvęs Ministras Pirmininkas reagavo į Jurbarko prievartautojo bylą, Skverneliui buvo skirta sustiprinta apsauga. Anot Vadovybės apsaugos tarnybos atstovų, kasmet Lietuvoje sulaukiama iki pusės tūkstančių panašių atvejų, apie grasinimus pasakoja ir kiti Seimo nariai.

Menininkas Dainius Liškevičius priverstas samdyti advokatus ir aiškintis policijai dėl prieš dvidešimt metų sukurto videoperformanso, kuriame simboliškai nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą. O pasipiktinusi kultūros bendruomenė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo kreipėsi į šalies vadovus, Seimą ir teisėsaugos institucijas. Esą dėl valstybės simbolių išniekinimo pradėtas menininko persekiojimas kelia grėsmę kultūros institucijų veikimui ir raiškos laisvei.

Vilniaus miestas apsisprendė – mieste nebepjaus žolės. Aukštas pievas, o su jomis ir erkes sostinė augins specialiose zonose, skveruose, šlaituose, kur žmonės daug nevaikštinėja. Visa tai dėl grožio ir praktinės naudos. Tokie miesto planai glumina visuomenės sveikatos specialistus, mat erkės platina žmonėms ir gyvūnams pavojingas ligas, tokias kaip encefalitas, laimo liga ar babeziozė.   Sostinėje šienavimo sezono įkarštis.

Abiturientai laikė valstybinį matematikos egzaminą. Vieni džiaugiasi ir egzaminą vadina lengvesniu nei pernai, kiti skundžiasi, kad tokio egzmino būtų nesirinkę, bet jis privalomas, jei nori studijuoti nemokamai. Nemėgstantiems tiksliųjų mokslų valdžia turi dar liūdnesnių žinių: Vyriausybė nori, kad matematikos egzaminą privalėtų laikyti visi stojantys į universitetą ir kolegiją. Pasiruošimas valstybiniam matematikos egzaminui baigiasi likus keliolikai minučių iki žinių patikrinimo pradžios.

Sostinėje tęsiasi „Šeimų maršo“ organizatorių 3 dienų protesto akcija. Nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimo mitingams nedavė, protestuotojai trečiadienį patraukė link Vyriausybės. Sostinės policija pradėjo administracinę teiseną ne tik dėl galimų įstatymų pažeidimų, bet ir dėl galimo vėliavos išniekinimo, neapykantos kurstymo, viešosios tvarkos pažeidimo. „Šeimų maršo“ organizatorių protesto akcijoje daugiau nei 300 žmonių antradienį užsibuvo iki 21 valandos.

Šeimų maršo organizatoriams rengti protesto Vilniaus miesto savivaldybė leidimo neišdavė, bet tai jų nestabdė. Keli šimtai žmonių susirinko prie Seimo, o protestą žada tęsti iš viso tris dienas. Susirinkę žmonės parlamentarus keikė, įžeidinėjo ir kvietė  kalbėtis: piktinosi, kad valdantieji vis dar neatsižvelgia į prieš mėnesį Vingio parke reikalavimus.

Lietuvoje pradėti nuo COVID-19 skiepyti ir jaunesni nei 16-os, 12-os, 15-os metų vaikai, tai jie gali daryti net be tėvų sutikimo. Užkratui mažėjant švelnėja ir karantinas. Barai ir restoranai nuo ketvirtadienio jau galės dirbti kiek tinkami – jų darbo laikas neribojamas. Valdžia taip pat prailgino galimybių paso galiojimo laiką, su antigenų testu jis galios ne 24, o 48 valandas. Naujienų yra visuotinio vakcinavimo fronte.

Gatvėse elektriniais paspirtukais lekiantys gyventojai vis dažniau atisiduria skubios pagalbos priimamajame. Šiemet, policijos duomenimis, eismo įvykiuose jau nukentėjo 28 paspirtukininkai – tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Panašias tendencijas stebi ir draudimo bendrovės, ligoninių traumatologai: elektrinių paspirtukų vairuotojai ne tik dažniau nusibrozdina rankas, kojas, bet ir susilaužo kaulus, patiria galvos traumų, smegenų sutrenkimų.

Lietuvoje bus galima gaminti, parduoti ir naudoti daugiau gaminių iš pluoštinių kanapių. Dabar žmonės gali įsigyti tik pluoštinių kanapių sėklų, sėklų aliejaus, pluošto. Tačiau Seimas nusprendė, kad jau rudenį lentynose gali atsirasti daug daugiau gaminių iš šio augalo: kanapių arbatos, gal net ir Lietuvoje pagamintų skausmą malšinančių preparatų.

Internete pasklidus šokiruojantiems smurto prieš nuogą nepilnametę vaizdams policiją pradėjo tyrimą. Į pareigūnus kreipėsi mama, kurios dukrą Kaune bendraamžiai išrengė, sumušė, tyčiojosi, o scenas įrašė išmaniaisiais telefonais ir vaizdus platina socialiniuose tinkluose. Perspėjame, jog vaizdai gali šokiruoti jautresnius nepilnamečius. Šokiruojantis vaizdas socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse dėmesio susilaukė birželio pradžioje. Įraše paaugliai smurtauja prieš merginą.

Strasbūro teismas apgynė senovės baltų religinę bendruomenę „Romuva.“ Jei Lietuva nori išsaugoti savo reputaciją, bendruomenę teks pripažinti valstybės mastu, tai pripažįsta teisingumo ministerija. Tokiu atveju, baltų kriviai galėtų registruoti santuokas, gautų mokesčių lengvatų. Anot Strasbūro teismo, Lietuvos Seimas prieš 2 metus nepripažindamas „Romuvos“ bendruomenės pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, buvo šališkas.

Lietuva mini Tėvo dieną. Vaikai, anūkai, žmonos skuba sveikinti savo tėčius bei vyrus. Šeimos džiaugiasi švelnėjančiu karantinu, tėvo dieną sutinka būryje giminių, nevengia kelionių. Į Konarskio gėlių turgelį nuo ankstyvo ryto renkasi vilnietės mamos su savo atžalomis, renka pačias gražiausias gėles tėčiams. „Tėčiui vis tiek atkreipiam dėmesį, kokios tos gėlės galėtų būti, gal labiau tokios vyriškos, bet tiktų ir moteriai“, – pasakoja pašnekovė. „Nesinori rožių, nes jau nusibodusios yra.

Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus kurti švaresnę, saugesnę aplinką: nešiukšlinti, tausoti gamtą, rūšiuoti atliekas, padėti tvarkyti apleistas vietas. Šios idėjos šiandien skambėjo Prezidentūros „Žalių idėjų festivalyje“, kuriame valdžios atstovai užsimena ir apie taršos mokesčius, tačiau žada, kad jie bus nedideli. Automobilio kilimėlis, kompiuterio monitoriaus dalys, padangos, kalnai plastiko ir kitų šiukšlių.

Du visuotinio gyventojų vakcinavimo atspalviai. Vienose savivaldybėse žmonės skiepo laukia 2, 3 valandas gyvose eilėse, kitose gyventojai į vakcinavimo centrus viliojami prizais: elektriniais paspirtukais, skrydžiais oro balionu. Covid-19 iššūkiai nesitraukia: valstybinė vaistų kontrolė užfiksavo vieną miokardito – širdies raumens uždegimo atvejį po skiepo, o Vilniaus rajone Bezdonių gyventojai testuojami ieškant brazIliškosios viruso mutacijos atmainos.

Socialinių tinklų žvaigždė, nuomonės formuotoja Monika Šalčiūtė po trijų praleistų posėdžių pagaliau pasirodė Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris mokesčių inspektorius ignoruojančiai moteriai anksčiau skyrė atvesdinimą. Moteris kaltinama kliudymu mokesčių inspekcijai. Šalčiūtė laiku nepateikė sąskaitų, apskaitos žurnalų. Anot mokesčių inspektorių, netinkama pajamų apskaita yra gaji problema: ne visos socialinių tinklų žvaigždės tinkamai rūpinasi savo buhalterija.

Du žmonės skemadienio vakarą žuvo netoli Šalčininkų, kai gamtoje girtaujanti kompanija sumanė pasiplaukioti valtimi po tvenkinį. Valčiai apvirtus nuskendo vienas ja plaukęs 32-iejų vyriškis, ir jį gelbėti nuo kranto puolęs 50-metis tą dieną šventęs savo apvalų jubiliejų. Likę du vakaronės dalyviai išsigelbėjo. Nelaimė įvyko Šalčininkų rajone, Matuizų kaime. Ugniagesiai gelbėtojai gavo iškvietimą, kad įvykus nelaimei 30 metrų nuo kranto apsivertė medinė valtis, kuria plaukė keturi vyrai.

Tuoj savaitgalis ir jau matyti, kad žmonės planuoja naudotis Galimybiu pasu. Tam, kad jis veiktų, reikia pasidaryti 24 valandas galiojantį testą, o laisvos vietos mobiliuosiuose punktuose penktadienį tirpte tirpsta. Dalyje savivaldybių jau kyla ir nauji papildomi mobilieji punktai. Tiesa, kai kurios savivaldybės skundžiasi – neturi pajėgumų plėsti testavimą, todėl į kurortus atvykę žmonės gali likti ir be vakarienės restorane ar kitų pramogų.

Seime liejasi aistros dėl galimybių paso senjorams. Jiems skundžiantis, kad pasą gauti be išmanaus telefono ir kompiuterio sudėtinga, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė rėžė, kad senjorams pasas nereikalingas. Premjerė Ingrida Šimonytė ir ministre Aušrinė Armonaitė puolė atsiprašinėti, o opozicija – gėdinti, neva tokie pareiškimai griauna pasitikėjimą tiek vakcinavimu, tiek karantino sąlygas švelninančių galimybių pasu.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki birželio pabaigos. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, galbūt paskutinį kartą. Nuo kito antradienio valdžia leidžia atidaryti naktinius klubus, barams, kavinėms restoranams leidžia dirbti iki vidurnakčio, renginiuose patalpose su galimybių pasu bus galima rinktis tūkstančiams žmonių. Anot verslo, gyventojai nesnaudžia, skuba planuoti savo vasarą, rezervuojasi sodybas, viešbučius šventėms ir renginiams.

Naujausios apklausos rodo, kad mažiau žmonių palankiai vertina Ingridą Šimonytę, Gabrielių Landsbergį, Aušrinę Armonaitę.  Kol šių Vyriausybės narių reintingai krenta, Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga gali pasigirti priešingais rezultatais. Politologai ir apžvalgininkai aiškina, kad rinkėjų atmintis – trumpa, o valdžia nepatenkinti Lietuvos gyventojai ieško, į ką atsiremti, gręžiasi į opoziciją.  „Aš savo reintingų nei tada, kai jie kyla, nei tada, kai jie krenta nekomentuoju.

Lietuvoje startavo ilgai laukta naujovė –  karantiną daliai gyventojų švelninantis galimybių pasas. Nors pradžioje apseita be techninių nesklandumų, su iššūkiais susitvarko ne visi. Dalis gyventojų ir verslininkų pasakoja, kad sistema per daug sudėtinga, nemoka arba neskuba ja naudotis. Tačiau Kaune krepšinio šventė. Sirgaliai būriuojasi prie arenos, kur vyks Kauno „Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ akistata.

Į dienos šviesą lenda vis daugiau istorijų apie psichologinį smurtą ir terorą. Daugėja medikų, kurie nebijo viešinti savo patirčių. Atmosferai kaistant, politikai pradeda ieškoti kaltųjų. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Pirmininkė bado pirštais į ligoninių vadovus, o Sveikatos apsaugos ministras akcentuoja nepadarytus praėjusių Vyriausybių darbus. Buvusi Šiaulių ligoninės darbuotoja dalijasi savo istorija apie psichologinį smurtą, kurį jai teko patirti prieš porą metų.

Galimybių pasas jau paruoštas startui. Nuo pirmadienio su juo gyventojai galės mėgauti švelnesniais karantino ribojimais. Tiesa, kai kurie verslai nusprendė tokį pasą boikotuoti. Neva, toks pasas – diskriminacija neskiepytiems ir nepersirgusiems, todėl privilegijų jo turėtojams nesuteiks. Prieš galimybių pasą jau pasisako ir Šiaulių meras.  Lengviausias būdas kaip gauti galimybių pasą – nueiti į puslapį gpasas.lt.

Lietuvoje nuo kitos savaitės karantinas švelnėja. Jau pirmadienį lauko kavinės, barai, restoranai galės dirbti valanda ilgiau iki 22 valandos, prie vieno staliuko galės sėdėti 5 žmonės, prekybos centrų parduotuvės ir turgavietės dirbs ir savaitgalį, galės susitikti, būriuotis daugiau skirtingų namų ūkių narių; daugiau lankytojų galės priimti baseinai ir pirtys, daugiau dalyvių kvies renginių organizatoriai, o galimybių paso turėtojoms bus sudarytos dar švelnesn...

Vyriausybė ruošiasi švelninti karantiną. Ministrų kabinetas svarstys, ar keisti dabar iki devynių vakaro veikiančių lauko kavinių, barų, restoranų darbo laikas, ar prekybos centrų parduotuvės, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, gali dirbti ne tik šiokiadieniais, bet ir savaitgaliais. Anot sveikatos ekspertų, švelninti karantiną Lietuvoje leidžia gerėjantys sergamumo rodikliai.