Karolis Klikna

Tautiečiai telkiasi pagalbai ukrainiečiams. Lietuva laukia tūkstančių karo pabėgėlių, pirmieji į mūsų šalį gali atvykti jau šiandien. Laisvas vietas savo patalpose skaičiuoja ne tik savivaldybės, bet ir gyventojai, kurie ukrainiečius siūlo įsileisti į savo namus ir net užleisti lovas, buriasi į palaikymo akcijas ir aukoja 100-us tūkstančių eurų.

Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos Prezidentai kartu kreipiasi į pasaulį: smerkia Rusijos agresiją. Gitanas Nausėda žada nepalikti Ukrainos. Zelesnkis dėkoja už pagalbą, bet kalba, kad dabartinių vakarų pastangų neužtenka: esą Ukraina kol kas ginasi viena. Iš vizito Kijeve grįžo ir sostinės meras. O užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis į Ukrainą išvyksta rytoj.

Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, uždrausta maiste naudoti titano dioksidą, baltus maistinius dažus E171, kuriais dažniausiai puošiami saldumynai. Titano dioksidas didina riziką susirgti vėžiu, galimai geno toksiškas, pažeidžia žmogaus ląsteles. Tiesa, verslui Europos komisija davė dar pusę metų pokyčiams įgyvendinti, dėl to visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja gyventojus atidžiai skaityti maisto produktų etiketes.

Situacijai darbo rinkoje kaistant ir trūkstant darbuotojų, Lietuvos verslas prašo valdžios imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri sėkmingai vilioja darbuotojus iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina ar Baltarusija. Esą mūsų kaimynai norinčiųjų dirbti dokumentus sutvarko per kelias dienas, o Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams eilėse esą tenka stovėti ištisus mėnesius. Valdžia žada padėti verslui, tačiau akcentuoja, kad pigi darbo jėga Lietuvoje yra nelaukiama.

Svarbiausias metų sporto renginys pasaulyje – Žiemos olimpinės varžybos atidarytos. „Paukščių lizdu“ pramintame Pekino nacionaliniame stadione sužibo olimpinė ugnis, kuri virš miesto iškilo snaigės pavidalu. Atidarymas, kaip niekad ramus: be pop muzikos garsenybių. Stadione tik kviesti svečiai, du trečdaliai neužimtų vietų. Kinija pasaulį bando nustebinti vienybės žinute: visą renginį lydėjo taikos simboliai, tarp kurių ir balandžiai.

Vadovybės apsaugos tarnybos vadovai aiškinasi Seimui, kodėl 200-us tūkstančių eurų kainavę buvusio Premjero Sauliaus Skvernelio kabineto remonto darbai – valstybės paslaptis. Valdančiųjų atstovas, konservatorius Kęstutis Masiulius, mano, kad mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti netinkamai, dėl to žada kreiptis į  prokurorus, o Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas pasakoja, kad kiekvieną Premjero kabineto kėdę privalėjo pirkti slaptai.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Lietuva turi naują partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos.“ Ją veda buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Į startuojantį naujos partijos traukinį paskutinę akimirką įšoko dar vienas Seimo narys, „valstiečius“ paliekantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Politologai spėja, kad iš skirtingų partijų pabėgėlių sudarytai demokratų sąjungai bus sunku išlaikyti vienybę, tačiau Saulius Skvernelis tiki, kad jo komandai pavyks sėkmingai pasirodyti ateities rinkimuose.

Šviežiai Seimo priimtas elektroninių cigarečių skysčių skonių draudimas varo verslą į aklavietę. Pardavėjai nežino, ar spės iki liepos pakeisti verslo modelį, išparduoti prekių likučius. Dalis parlamentarų siūlo pardavėjams keltis į užsienį, ten, kur draudimai neegzistuoja ir stebisi, kodėl draudimo autoriai neuždraudė kaitinamojo tabako gaminių skonių.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą. Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti.

Kauno – Europos kultūros sostinės iškilmės sulaukė pareigūnų dėmesio. Po gautų gyventojų skundų policija aiškinasi, kodėl Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir premjerė Šimonytė priėmimo metu ne visada dėvėjo respiratorius. Vyriausybė linksniuojama ir kituose pandemijos frontuose. Nuo šiandien Lietuvoje galima dirbti ir sergant COVID-19. Nauja tvarka kritiškai svarbių sričių darbuotojams leidžia dirbti ir sergant besimptome forma.

Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė kurti vadinamuosius narkotikų kambarius. Juose nuo švirkščiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pavyzdžiui, heroino priklausomi asmenys galės saugiai susileisti dozes. Pirmas toks turėtų atsirasti Vilniuje. Priklausomybės ligomis sergančius žmones prižiūrės medikai bei socialiniai darbuotojai.

Lietuvoje politikai ir nevyriausybinės organizacijos susiginčijo, kas labiausiai kaltas dėl smurto artimoje aplinkoje. Laisvės partija ir konservatoriai aiškina, kad kalta lytis: dažniausiai vyrai muša moteris, dėl to esą reikia įstatymu įtvirtinti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra lyčiai neutralus. Kiti parlamentarai įsitikinę, kad labiausiai dėl smurto kaltas alkoholis ir bado pirštais ir valdančiuosius, kurie siekia padidinti alkoholinių gėrimų prieinamumą.

Daugiau nei 7000 žmonių susirgusių COVID-19 per parą. Tokį rekordinį rezultatą per vakar užfiksavo šalies laboratorijos. Tačiau blogiausia dar priešaky. Specialistai prognozuoja, kad atvejų skaičius gali peršokti ir 10-imt tūkstančių, tiek Vilnius, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbą apie kritinį planą, kuriam įsigaliojus į darbą eiti privalėtų net ir lengva COVID-19 forma sergantys gyventojai. Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo.

Bažnyčią purto naujas skandalas. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausantis „Laidojimo paslaugų centras“ laidotuves užsakiusių šeimų žinios kartą jau naudotus karstus, nesudegintus per kremacijos procedūrą, perpardavinėjo kitoms šeimoms. LRT tyrimo duomenimis, bendrovė galėjo tokiu būdu uždirbti mažiausiai 45 tūkstančius eurų, o į Lietuvą iš Lenkijos nesudeginti grįžo apie 150 karstų.

Lietuvoje dalis pardavinėjimų garsių lietuvių dailininkų parašais padabintų paveikslų gali būti klastotės ir falsifikatai. Įtartinų, tūkstančius eurų kainuojančių darbų galima aptikti ne tik aukcionuose, bet ir tiesiog populiariuose skelbimų portaluose. Kopijuojamų autorių sąraše ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus dažnai sulaukia įvairiausių pasiūlymų patvirtinti ar įsigyti žymaus menininko kūrinių, tačiau dalis jų būna netikri.

Kol kartais išaugusios šilumos bei elektros sąskaitos dalį Lietuvos gyventojų ir verslo stumia link finansinės bedugnės, opozicinės partijos socialdemokratai, valstiečiai siūlo pasidairyti į kaimyninę Lenkiją, kopijuoti jos politiką ir mažinti PVM mokestį. Ingridos Šimonytės tokie pasiūlymai nesužavėjo, anot jos, Lietuva jau sumažino aukštų sąskaitų naštą. Premjerę palaiko ir ekonomistai, kurie Lenkijos lengvatas vadina priešrinkiminiu populizmu.

Daržovių kainos Lietuvoje užkopė į naujas aukštumas. Per metus dalis gėrybių: bulvės, kopūstai, burokėliai šalyje pabrango dvigubai. Ūkininkai aiškina, kad tokį kainų šuolį lėmė ir prastas praėjusių metų derlius, o prekybininkai tikina, kad kainos grįžo į priešpandeminį lygį. Ekonomistai perspėja dėl tolesnio brangimo. „Jeigu mažesnės – 30 centų, didesnė su vidutine – 50, o jau rinktinės gražios tinkančios cepelinams po 60-imt centų prekiaujam“, – sako ūkininkė Edita Balčiūnienė.

Protestai vyksta ne tik šalia Seimo. Sostinės autobusų, troleibusų vairuotojai Sausio 13-osios naktį nuspendė praleisti kovojant dėl didesnių atlyginimų: užėmė „Vilniaus viešojo transporto“ būstinę ir pasiklojo miegmaišius šalia savo direktoriaus durų. Protesto akcija neapsėjo be incidentų. Autobusų, troleibusų vairuotojus, anot profsąjungų, buvo bandoma išprašyti dezinfekciniu skysčiu. Tiesa, vairuotojai spaudimui nepasiduoda žada darbe nakvoti tol kol Vilniaus miesto savivaldybė juos išgirs.

Įtempta padėtis Ukrainos pasienyje verčia Lietuvą sparčiau stiprinti savo kariuomenę. Valstybės gynimo taryba nusprendė anksčiau, nei planuota, įsigyti salvines raketų ugnies sistemas. Negana to, nuo kitų metų Lietuvoje daugės šauktinių. Krašto apsaugos ministerija šauks 4400 jaunuolių, tai 600-ais daugiau nei šiemet. Salvinė raktų ugnies sistema Lietuvoje turėjo atsirasti 2028-aisiais.

Sostinės savivaldybė pradėjo griauti didelę Vilniaus gėdą – Nacionalinio stadiono griaučius. 4 mėnesius sunkiąją technika bus talžomas ten stovinčios betoninės konstrukcijos. Stadiono griaučių nuolaužos bus panaudotos antrą kartą, greičiausiai virs šaligatvių trinkelėmis, kelkraščiais, prekybos centrais. O vietoje jo išdygs naujas 160-imt milijonų eurų kainuojantis daugiafunkcis kompleksas, kuris, anot sostinės valdžios, gali dar pabrangti.

Translyčiams Lietuvos gyventojams teisingumo ministerija paruošė naujametinę dovaną. Ministrė Evelina Dobrovolska pilnamečiams, nesusituokusiems gyventojams leido pasikeisti vardą ir pavardę be teismo, tik su psichiatro patvirtinimu. Kol translyčių asmenų teisių gynėjai tai vadina pirmu, bet nepakankamu žingsniu, Seime dėl ministrės įsakymo opozicija jau galanda ginklus. Parlamentarė Agnė Širinskienė mano, kad Dobrovolska peržengė ribas, dėl to žada apskųsti jos sprendimą teismui.

Žvilgsnis į Naujųjų metų šventę. Kokie žaidimai, papročiai šią dieną lietuvius lydėjo prieš šimtmečius, kada ir kodėl naujuosius žmonės pradėjo minėti masiškai šaudydami fejerverkus? 2001-ieji metai. Katedros aikštėje šampano, degtinės, petardų bei fejerverkų iš namų prisinešę vilniečiai pasitinka Naujuosius metus: „Džiaugsmas, laimė, suprantat, naujas tūkstantmetis viskas gerai.“ „Yra viskas taip gerai, kad geriau nebūna tikrai.“ „Labai neblogi nauji metai buvo.

Nuo šiol didmiesčių gyventojai nuo COVID-19 pasiskiepyti gali ir prekybos centruose. Daliai tokia naujovė gali padėti aplenkti eiles stambiuose vakcinacijos centruose, kur įvedus naują tvarką dėl galimybių paso fiksuojami didžiuliai žmonių srautai. O Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą teisinasi dėl antikūnų testų, kodėl vieni gyventojai nuo sausio 10-osios toliau galės juos naudoti galimybių pasui gauti, o kiti ne, nors medikai raginai šių testų išvis vengti.

Lietuvoje pirotechnikos pirkimas pasiekė patį piką. Fejerverkai pabrango bent penktadaliu, bet dalis gyventojų jiems vis dar negaili ir kelių tūkstančių eurų. Medikai ir policija perspėja: netinkamas pirotechnikos naudojimas gali net tik bauda, bet ir skaudžiomis traumomis, nudegimais, amputacijomis. Fejerverkų parduotuvės savininkui Haroldui šiuo metu pats darbymetis, prieš pat naujuosius gyventojai nuperka didžiausius kiekius pirotechnikos. Gyventojai dalinasi: „Kažką pašaudyti bandysiu.

Daugiau nei 3000 žmonių pernai Lietuvoje mirė dėl alkoholio sukeltų ligų ar nelaimingų atsitikimų. Tokią naujausią statistiką pristato Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Specialistai paskaičiavo, kad Lietuva dėl šių mirčių prarado 230 milijonų eurų, ir baiminasi, kad ši suma gali dar išaugti, jei Seimas kitąmet sušvelnins alkoholio kontrolę.

Ilgojo Kalėdų savaitgalio pagirios: policijos pareigūnai, medikai ir ugniagesiai gelbėtojai skaičiuoja šventines nelaimes ir nusikaltimus. Per linksmybes susižaloję žmonės keliavo pas traumatologus, degė liepsnose, kiti vairavo girti, avarijose žalojo žmones, badėsi peiliais, šakutėmis ir kitais aštriais daiktais. Emilija Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos priimamajame atsidūrė po linksmybių gruodžio 26-ąją. „Šokau ir nikstelėjau koją.

Prastos žinios dėl prekių, paslaugų kainų. Jos Lietuvoje ir toliau sparčiai augs. Artimiausią pusmetį smarkiai brangs būsto priežiūra, remonto, santechnikos, elektrikų paslaugos, į viršų stiebsis ir maitinimo, apgyvendinimo paslaugų kainos. Lietuvos bankas skelbia, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuota rugsėjį. „Daug, turim daug darbo, viskas buvo iš anksto rezervuota.

Jei per šventes nepavyko gauti bilietų į norimą koncertą, ar spektaklį, nenusiminkite, visada patys galite tapti aktoriais. Būtent taip pasielgė vienas Vilniuje gyvenantis klaipėdietis.  Kai jam nepavyko gauti bilietų į operą-performancą „Saulė ir jūra“, pats persirengė aktoriumi ir įsitaisė ant smėlio kartu su visais pasirodymo dalyviais.  Opera–performansas „Saulė ir jūra“ sostinėje sulaukė milžiniško pasisekimo, bilietai buvo išgraibstyti iš karto.

Žemaitijos gyventojai užfiksavo meteorą „bolidą“. Šis dangaus šviesulys pažymėjo žiemos saulėgrįžą. Mat, Lietuvoje ką tik, be vienos minutės aštuonioliktą valandą vėl pradeda ilgėti dienos, o naktys trumpėti. Anot etnologų, senovės Lietuviai tikėjo, kad saulę jiems vėl atneša elnias devyniaragis. Skriejantį žalsvą meteorą įamžino Lietuvos dangaus stebėtojai vakar apie 11-ą valandą vakaro netoli Salantų.

Lietuvos gyventojai vis mažiau bijo koronaviruso, nebesisaugoja taip, kaip pandemijos pradžioje. Verslininkai skaičiuoja, kad parduotuvėse, vaistinėse parduodama vis mažiau dezinfekcinio skysčio, brangesnių, bet geriau nei kaukės apsaugančių respiratorių, kitų apsauginių priemonių. Vos vienas kitas gyventojas prie parduotuvės, ar autobuse dezinfekuoja rankas, epidemiologai perspėja visus, net ir pasiskiepijusius gyventojus: ir toliau reikia naudotis visomis apsaugos priemonėmis.

Seimas ėmėsi naminukės. Dėl ją legalizuojančių įstatymų posėdžių salėje užvirė karštos diskusijos. Kol naminės degtinės ir kitų panašių stipriųjų ragavę parlamentarai siūlė legalizuoti gėrimus kaimo turizmo sodybose, pataisų priešininkai juokavo, kad prie to reikia legalizuoti ir prostituciją, piktinosi idėjos autoriais, kurie esą tik gilina alkoholizmo liūną Lietuvoje.

Visi Lietuvos vairuotojai bei įmonės iki Naujųjų turi suskubti atsinaujinti savo pirmosios pagalbos rinkinius – nusipirkti naują už maždaug 40 eurų arba papildyti seną šalčio maišeliais, kaukėmis dirbtiniam kvėpavimui atlikti ir turniketais. Nors iki senų vaistinėlių galiojimo pabaigos liko mažiau nei mėnuo, apie permainas žino retas vairuotojas. O laiku vaistinėles neatnaujinusių laukia ir baudos.

Lietuvos Šaulių sąjunga pristato naują savanorių sukurtą filmą, kuriame nuo mirties vaduojami COVID-19 pacientai dūsta ir atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo. Kūrybinėje grupėje darbavosi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Filmo autoriai viliasi, kad mirštančiųjų plaučių intubavimo vaizdai privers susimąstyti žmones, kodėl negalima nuvertinti koronaviruso keliamos rizikos ir reikia skiepytis.

Seimo nariai pasidarė priešventinę dovanėlę – grąžino praėjusios kadencijos pradžioje panaikintą tvarką. Dabar parlamentarai vėl galės nuomotis automobilius iš parlamentinių lėšų. Valdyboje patvirtino bendru sutarimu, tačiau dabar idėjos kratosi. Seimo valdyba nusprendė, kad parlamentarai iš savo kanceliarinių lėšų vėl gali nuomotis automobilį. Tiesa, tam jie galės skirti 600 eurų per mėnesį.  Atsakomybės už šį sprendimą nenori prisiimti nei valdantieji, nei opozicija.

Greitį viršijančius vairuotojus šalies keliuose jau gaudo dar daugiau greičio matuoklių. Valstybinės reikšmės keliuose, dar 56-iuose ruožuose matuojamas vidutinis automobilių greitis. Šių matuoklių skaičius Lietuvoje patrigubėjo nuo 25 iki 81. Įkliūvančių vairuotojų daugybė. Dar metams nesibaigus greičio viršijimų šiemet užfiksuota 300 tūkstančių daugiau nei pernai. Vidutinio greičio matavimo sistemas Automobilių kelių direkcija statys ir kitąmet.

Lietuvoje prasidėjo parduotuvių šturmas. Gyventojai juodojo penktadienio metu masiškai perka rūbus, buitinę techniką, dovanas. Nors finansų ekspertai ragina parduotuvių klientus per daug neišlaidauti, suplanuoti kiekvieną pirkinį, dalis verslininkų dabar prognozuoja, kad šis penktadienis bus pats juodžiausias: bus sumušti visų pardavimų rekordai. Visgi kalbinti žmonės pikti – žadėtų nuolaidų parduotuvėse sako nerandantys ir juodąjį penktadienį vadina apgaule.

Pirmas rimtesnis sniegas – ir gatvėse vėl chaosas. Policija per pusę paros užregistravo 4 kartus daugiau avarijų nei įprasta. Slidinėjantys vairuotojai lamdė savo ir kitų eismo dalyvių automobilius, nuo kelio čiuožė ir sunkvežimiai. Policija specialiuose reiduose tikrina ir automobilių padangų būklę. O kol nukentėję vairuotojai skaičiuoja nuostolius, kiti gyventojai džiaugiasi pirmosiomis snaigėmis. Pirmojo sniego lydimas rytas sostinėje prasidėjo avaringai.

Lietuva ant demografinės prarajos slenksčio. Visuose šalies gimdymo namuose mažėja naujagimių. Šiemet jų beveik tūkstančiu mažiau nei pernai. Anot ekspertų, jaunos poros vis toliau atidėlioja šeimos pagausėjimą: moterys gimdo vis vėliau, dėl to dažnai neišvengia komplikacijų. Nepadeda ir pandemija, kuri esą išgąsdina ir atbaido dalį gyventojų nuo minčių apie gausią šeimą.

Aiškėja daugiau detalių apie mokestį, kurį turės mokėti kiekvienas kiek taršesnio automobilio savininkas. Aplinkos ministerija atsisakė automobilių registracijos mokesčio, tačiau kiekvienam vairuotojui teks mokėti didesnį nei vasarą planuota automobilio naudojimo mokestį, o ir susimokėti reikės kiekvienais metais. Už keliolikos metų senumo dyzelinį automobilį per metus gali tekti atseikėti ir 200 eurų. Netoli Marijampolės kaime gyvenanti Živilė vairuoja jau 2 dešimtmečius.

Pluoštinių kanapių augintojai ir perdirbėjai skundžiasi nežinantys, ką daryti su derliumi ir dėl to kaltina valdžią. Nors nuo lapkričio Lietuvoje įsigaliojo įstatymo pataisos, kurios leidžia perdirbti visas pluoštinės kanapės dalis, Lietuvoje dar nė viena valdžios institucija nepadarė namų darbų: nesiėmė gaminių kontrolės, nėra patvirtinti gamybai reikalingi teisės aktai, neaišku, net kiek kainuos pluoštinių kanapių kosmetikos, maisto produktų patikros.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Būrelis basų mamų ir dešimtys jas palaikančiųjų protestuotojų sostinėje prie Vyriausybės reikalavo atsisakyti planų galimybių pasus įvesti ir vaikams nuo 12-os metų. Susirinkusieji piktinosi, kad valdžia neva bando priversti atžalas skiepyti. Sveikatos apsaugos ministras ragina tėvus pasikliauti mokslu ir nebijoti vakcinacijos, o Prezidentas gelia Vyriausybei, kad ši vis dar nesiima tinkamu priemonių įtinant žmones vakcinuotis.

Lietuvos gyventojai sukčiams atiduoda vis daugiau pinigų. Šiemet nusikaltėliai per 9 mėnesius apgaule pasisavino daugiau nei 25 milijonus eurų, tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Sukčiai vis rečiau prisistatinėja pareigūnais, rečiau skambina telefonais, tačiau dažniau žmonėms siuntinėja elektroninius laiškus, socialiniuose tinkluose demonstruoja uždirbtus pinigus ir ragina žmones investuoti, meluoja, kad per kelias savaites uždirbs milžiniškus pelnus.

Lietuvoje trūksta mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad tik 4 iš 10 pedagogikos studijas baigusių jaunuolių įsidarbina mokyklose. Dėl to valdžia studentams, kurie pasirašys darbo sutartis su ugdymo įstaigomis ir sutiks bent trejus metus dirbti Lietuvos mokyklose, duos 500 eurų mėnesines stipendijas. Tokį pasiūlymą kritikuoja dalis švietimo ekspertų, esą sparčiau reikia didinti ne tik stipendijas, bet ir mokytojų atlyginimus.

Lietuvoje brangsta ir pienas. Vien per spalį parduotuvėse dalis iš pieno gaminamų produktų brango dešimtadaliu, ir tai tik pradžia. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes ir įspėja gyventojus. Esą per artimiausius mėnesius kainos toliau tik kils. Pienas ir iš jo gaminama grietinė, varškė, sūris, sviestas ir kiti produktai gali brangti ir dešimtimis procentų. Jonavos rajone įsikūrusi Pauliukų žemės ūkio bendrovė turi 2 tūkst.

Spalį Lietuvoje mirė maždaug 1000 žmonių daugiau nei įprasta. COVID-19 sergamumo rodiklius analizuojantys ekspertai dėl aukšto perteklinio mirtingumo bado pirštais į koronaviruso pandemiją, kuri esą yra viena iš pagrindinių mirčių priežasčių. Specialistai nemato priežasčių, kodėl lapkritį situacija turėtų gerėti, ir kalba, kad Lietuvai gali prireikti griežtesnių ribojimų pandemijai valdyti. Per Vėlines gyventojai šiemet lanko daugiau kapų nei įprasta.

Seime kryžiuojamos ietys dėl profilaktinių COVID-19 testų. Prezidentui vetavus valdančiųjų priimtas pataisas parlamentarai dar kartą ginčijasi, kas turi mokėti už darbuotojų greituosius antigenų testus: valstybė ar patys darbuotojai. Nausėdos komanda Seime piktinasi, kad profilaktiniai testai gyventojams per didelė finansinė našta ir laido kritikos strėles į Vyriausybę, o Šimonytė pasiduoti neketina: Seimo dauguma ruošiasi atmesti Prezidento veto.

Lietuvos pasieniečiai ne tik stabdo į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalus, bet ir gaudo kontrabandininkus. Į pareigūnus automobiliu rėžėsi trisdešimtmetis gyventojas iš Druskininkų savivaldybės gyventojas. Jis į savo automobilyje vežė daugiau nei 17 tūkstančių pakelių kontrabandinių cigarečių. Pareigūnai bėglį stabdė ginklu, iš viso paleisti 7 šūviai. Į pasieniečių visureigį Varėnos rajone įsirėžė „Audi Q5“, kurio vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti.