Justė Petkevičiūtė

Siaubingas incidentas Argentinoje – pusiausvyrą praradusi mergina nukrenta tiesiai po atvažiuojančiu traukiniu. Mergina ima svyruoti ir krisdama tiesiog rėžiasi į atvažiuojantį traukinį, bei nugarma nuo platformos. Perone laukiantys žmonės – šokiruoti, net bijo žiūrėti, ar moteriai viskas gerai. Tačiau netrukus būrys argentiniečių atskuba jai į pagalbą ir ištraukia merginą iš plyšio. Ji gyva. Į peroną atvyksta medikai ir išsiveža merginą neįgaliojo vežimėlyje.

Smurto protrūkis Švedijoje. Šalies miestus sudrebino įsiutusių musulmonų susirėmimai su Švedijos pareigūnais. Riaušes išprovokavo vietos parlamente siekiantis kraštutinių dešiniųjų politikas, kuris sudegino šventą musulmonų knygą Koraną ir pagrasino šį įžeidžiantį veiksmą pakartoti. Tai – visai nepanašu į ramybe garsėjančius Skandinavijos miestus. Tačiau būtent tokie susirėmimai tarp musulmonų imigrantų ir pareigūnų šiomis dienomis drebino Švedijos miestus.

Garsiausio pasaulio futbolininko Cristiano Ronaldo šeimoje – skaudi nelaimė. Superžvaigždė ir jo mylimoji neteko kūdikio. Dvynių laukusi šeima vakar pasidalijo žinia, kad mergytė išgyveno, tačiau berniukas mirė. 28-erių Georgina Rodriguez ir 37-erių „Manchester United“ žvaigždė Cristiano Ronaldo pasauliui dar spalį pranešė žinią, kad laukia šeimos pagausėjimo – dvynukų. Tačiau dabar jų namus aplankė skaudi nelaimė.

Keturios Rusijos okupantų raketos šįryt smogė Lvivui – miestui, per kurį Ukrainą pasiekia Vakarų tiekiami ginklai ir humanitarinė pagalba. Per išpuolį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir tai – neabejotinai – okupantų kerštas už ukrainiečių nuskandintą raketnešį „Maskva“. Beje, pirmą kartą pasirodė degančio kreiserio vaizdas, įrodantis, kad kai jis skendo, jokios audros jūroje nebuvo.

Vokiečiai Bonoje džiaugiasi pavasariu. Mieste pražydo įspūdinga vyšnių alėja, kuria be jokių koronaviruso apribojimų pirmą kartą po dvejų metų pertraukos gali džiaugtis šimtai žmonių.  Ryškiaspalvių žiedų kekėmis pasipuošė dešimtys vyšnių medžių Bonoje. Atėjus pavasariui ir pražydus vyšnioms, čia apsilanko net tie, kuriems alėja būna ne pakeliui. Žmonės, kaip ir mūsų sakurų parke, skuba įsiamžinti prie laikino grožio – vyšnios čia žiedais džiugina daugiausia dvi savaites.

Rusijos laivyno pasididžiavimas, raketinis kreiseris „Moskva“, atgulė Juodosios jūros dugne. Tai patvirtino net Rusijos gynybos ministerija, tiesa, ji sako, kad „Moskva“ nuskendo, kai siautėjant audrai pavirtęs ant šono buvo tempiamas į Krymą. Tačiau Kremlius tyli, kad 750-ies milijonų dolerių vertės kreiserį nukovė Ukrainos raketos. Visgi Putino karo generolai jau šiąnakt smogė prie Kyjivo esančiai priešlaivinių raketų gamyklai ir žada dar daugiau smūgių Kyjivui.

Neįtikėtinos naujienos iš Ukrainos. Kyjivas skelbia, kad naktį raketomis „Neptun“ smogė Rusijos karo laivyno pasididžiavimu laikomam kreiseriui „Moskva“. Anot ukrainiečių laivyno flagmanas skęsta Juodojoje jūroje, tačiau Rusija tai neigia ir meluoja, neva moderniausia ginkluote prifarširuotas laivas didelių nuotolių patyrė dėl jame kilusio gaisro. Beje, Ukraina smogė ne bet kokiam laivui, o tam, kurį Gyvačių salos gynėjai pasiūtė „ant trijų raidžių“. Regis, jis ten ir keliauja.

Prezidentas Gitanas Nausėda lankosi Ukrainoje. Kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais jis pirmiausia nuvyko į Borodyanką, paskui susitiko su Zelenskiu. Anot prezidento, okupantų nušluota Borodyanka persmelkta skausmo. Tiesa, šį vizitą lydi ir skandalas. V. Zelenskis dėl ryšių su Rusija atsisakė Kyjive priimti Vokietijos prezidentą. Nepaisant to, Berlynas šiandien galiausiai nusprendė tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Rusija telkia gausybę karinės technikos ir dešimtis tūkstančių karių Rytų Ukrainos puolimui, o Ukrainos kariai ruošiasi paskutiniam mūšiui Mariupolyje: jie praneša, kad šiame mieste nebeturi kuo gintis ir yra apsupti okupantų, o tai reiškia, kad kariai žus arba pateks į nelaisvę. Tiesa, Ukrainos kariuomenės susigrąžintose teritorijose žmonės pasakoja apie rusų karių tamsumą. Zelenskis pirmą kartą prabilo apie tai, kad Mariupolyje aukų gali būti ir dešimtys tūkstančių.

Rusų okupantų nusikaltimų žmoniškumui įrodymų – vis daugiau. Šiandien prie Kyjivo šulinyje rasti dviejų nukankitntų vyrų lavonai. Jie ten išgulėjo beveik mėnesį. Ukrainos generalinė prokurorė skelbia, kad iš Putino ordos gniaužtų išlaisvintame sostinės regione jau rasta daugiau nei 1200 civilių lavonų. Savo ruožtu Kyjive netikėtai apsilankęs britų premjeras nepabūgo su Volodymiru Zelenskiu išeiti į miesto gatves.

Po Krematorsko traukinių stoties sprogdinimo, britai Ukrainai siunčia papildomos ginkluotės už 120 milijonų eurų, o pas Zelenskį nuvykusi Europos Komisijos pirmininkė žada Kyjivui  dar 500 milijonų ginklams. Tačiau tai – ne pati svarbiausia aukščiausių Bendrijos atstovų žinutė Ukrainai. Ukraina taps Bendrijos nare ir jai žadamas gerokai greitesnis kelias į Europos Sąjungą nei įprastai. Beje, šeštadienį į Kyjivą atvyko ir Austrijos kancleris.

Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai, tačiau neužsuka svarbiausio Rusijos pajamų kranelio – milijardų už naftą ir dujas. V. Zelenskis dėl to griežtas – pareiškė, esą kai kuriems bendrijos lyderiams pinigai yra svarbiau už jo šalyje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Černihivo regione tūkstančiai žmonių randa savo namus sugriautus arba sudegintus po to, kai ukrainiečių žemę savo karo batais mindė Rusijos okupantai ir terorizavo beginklius žmones.

Pasauliui kraupstant nuo Bučoje okupantų įvykdytų civilių žudynių, Kyjivas sako, kad tai – tik ledkalnio viršūnė ir įspėja, kad padėtis Mariupolyje dar baisesnė. Savo ruožtu Prezidentė Grybauskaitė gėdina Vakarus – sako sankcijos skylėtos, atsakas per menkas, o skambūs pareiškimai ir smerkimas Putino nesustabdys. Europa gi išsiunčia dešimtis rusų diplomatų ir skelbia apie penktąjį sankcijų paketą, tačiau neatsisako rusiškų dujų ir naftos. Mariupolyje – savo namuose sudegusių žmonių kūnai.

Ukrainiečiams išvijus Rusijos okupantus iš Kyjivo regiono, randama vis daugiau Putino ordos karo nusikaltimų įrodymų. Bučoje rasti rūsiai, kuriuose Putino galvažudžiai suvarydavo ir sušaudydavo žmones. Aukų artimieji sako, kad okupantai ne tik žudė, bet ir lyg išprotėję sadistai kankino žmones, degino ištisas šeimas. O viename Černihivo kaime okupantai beveik mėnesį įkaitais mokyklos rūsyje laikė daugiau nei 300 žmonių.

Atsitraukdami iš Kyjivo regiono rusų okupantai jame surengė tikras skerdynes. Bučoje ir jos apylinkėse  Ukrainos kariai aptiko ne vieną masinę kapavietę su šimtais, pusiau užkastų civilių kūnų. Vieni žmonės suversti į duobes ar šulinius, kiti tiesiog guli gatvėse – sušaudyti arba sudeginti. O nuogi moterų kūnai suvynioti į kilimus. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sako, kad atsitraukdami rusai vykdė genocidą.

Vokietija įspėja, kad artimiausiu metu šalyje gali sutrikti dujų tiekimas. Berlynas baiminasi, kad Europos Sąjungai nesutinkant už dujas atsiskaityti rubliais, Rusija gali užsukti dujų kranelį. Savo ruožtu Lenkija sako, kad siekdama tapti nepriklausoma nuo rusiškų išteklių, imasi ambicingiausio plano Europoje. Varšuva jau uždraudė rusiškų anglių importą ir iki metų pabaigos žada visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

Įspūdingas paramos koncertas Ukrainai. Garsiausios pasaulio žvaigždės susivienijo Birmingame ir Ukrainai siuntė galingą palaikymo žinutę. Per įspūdingus garsenybių pasirodymus, prie kurių prisijungė ir ukrainietė Eurovizijos nugalėtoja Džamala, žmonės Ukrainai paaukojo net 15 milijonų eurų. Triukšmingas, spalvingas ir garsus, bet visai kitoks nei iki šiol Birmingamo arenoje vykę koncertai.

Po daugiau nei dvi savaites vykusių virtualių pokalbių – prie derybų stalo Stambule susėdo Kyjivo ir Maskvos derybininkai. Jų gretose ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, vakar apsiskelbęs, kad per derybas Baltarusijoje neva buvo apnuodytas. O aukų Rusijos karo siaubiamoje Ukrainoje daugėja. Į klausimą rusų derybininkams žurnalistė atsakymo taip ir nesulaukė: „Jūs Mariupolį išlaisvinsite? Ten 5000 nužudytų žmonių, 200 vaikų.

Ukrainiečiams maldaujant pasaulio didesnės karinės paramos, rusai rengiasi lemtingam puolimui pietuose – tikisi užimti Mariupolį ir teritorijas aplink Charkivą. Zelenskis sako leidęs Mariupolio gynėjams atsitraukti, jei tai padėtų išgelbėti žmones, tačiau kariai atsisako pasiduoti. Tuo tarpu Ukrainos savanoriai sako, kad rusų kariuomenė nužudė jau tiek civilių, kad juos palaidoti nespėjama ne tik Mariupolyje, bet ir kituose miestuose.

Savaitgalį nuo raketų smūgių nukentėjo Lvivas. Ugniagesiai visą naktį gesino gaisrą, kuris kilo po to, kai miesto degalų saugyklai smogė dvi okupantų raketos, paleistos iš Krymo. Dar dvi raketos pataikė į Lvivo karinės infrastruktūros objektą. Raketų smūgių liudininke tapo ir lietuvė Marija Dubickienė – paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė, iš Lvivo į karštuosius Ukrainos taškus siunčianti humanitarinę pagalbą civiliams ir taktinę – Ukrainos kariams.

Amerikos prezidentas Joe Baidenas tęsia savo vizitą Lenkijoje. Šiandien Varšuvoje jį iškilmingai sutiko Lenkijos lyderis Andžejus Duda. J. Baidenas jį patikino – kolektyvinė NATO šalių gynyba Amerikai šventa, tad jei Rusija pultų Lenkiją ar bet kurią kitą šalį – sulauktų galingo atsako.  J. Bidenas Varšuvoje susitiko ir su dviem iš Kyjivo atvykusiais Ukrainos ministrais. Po to apsilankė ukrainiečių karo pabėgėlių stovykloje, kur Putiną pavadino skerdiku.

Istorinė diplomatijos diena Europoje. Briuselyje vyksta neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai. Juose retas svečias Senajame žemyne – Amerikos lyderis Joe Bidenas. NATO įspėja – kitas Putino žingsnis Ukrainoje gali būti masinio naikinimo ginklų panaudojimas. Vakarai ne tik tariasi, kaip dar labiau padėti Ukrainai, bet ir didina karines pajėgas Rytiniame NATO flange.

Lenkija skelbia iš šalies išsiuntusi 45 rusų šnipus ir yra priversta atremti Rusijos grasinimus. Tik ne dėl šnipų, o raginimo į Ukrainą siųsti taikdarius. Lavrovas sako, kad tai reikštų Rusijos karą su NATO. Savo ruožtu Europa laukia atvykstančio Amerikos prezidento ir ketina rytoj Rusijai skelbti naujas sankcijas. Savo ruožtu Putinas paskelbė, kad nuo šiol rusiškas dujas priešiškos Rusijai šalys galės įsigyti tik rubliais.

300 Rusijos raketų – tiek jų smogė Ukrainai per pastarąją parą. Tačiau Bidenas sako, kad Rusijos puolimui Ukrainoje stringant, Putinas save vis labiau įspraudžia į kampą ir esą iš desperacijos gali panaudoti masinio naikinimo ginklus.

Odesoje profesionalus karys Jurijus ne tik ginklu gina tėvynę, bet ir traukia tautos vienybės simboliu tapusias dainas. Prasidėjus karui Jurijus savo dainomis užkariavo ir televizijos ekranus, ir socialinius tinklus, ir kasdien sulaukia tūkstančių komentarų ir laiškų. Išskirtiniame interviu TV3 žinioms Ukrainos legenda tapęs laisvės gynėjas pasakoja, kaip muzika atsirado jo gyvenime ir kodėl ji tokia svarbi dabar, kai šalyje vyksta karas.

Rusijos okupantai žiauriai smogė Kyjivui – raketomis sunaikino lietuvių įmonės valdomą didelį prekybos centrą. Ten žuvo mažiausiai 8 civiliai. Siaubą okupantai šiandien sėjo ir Charkive, kur apšaudė taikius protestuotojus. Savo ruožtu Mykolajive susprogdinta psichiatrijos ligoninė, Žytomyras apšaudytas iš „Gradų“. Mariupolyje okupantai pareikalavo pasiduoti apsupto miesto gynėjus, tačiau nieko nepešė. Galingas sprogimas prieš 23 valandą sudrebina Kyjivą.

Pasauliui bejėgiškai stebint, įniršęs Putino režimas naikina ukrainiečius. Okupantai galinga aviacine bomba sunaikino Mariupolio dramos teatrą, kuriame slėpėsi šimtai civilių. Dėl vykstančių gatvės mūšių, kol kas jų likimas neaiškus – dieną buvo žinių, kad bent dalis slėptuvėje buvusių moterų ir vaikų išgyveno, tačiau rūsyje po griūvėsiais sėdinčių žmonių niekas negali gelbėti, nes rusų artilerija ir aviacija toliau sėja mirtį mieste.

Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Amerikos Kongresą. Audringais aplodismentais sutiktas Zelenskis, istorinėje kalboje jis priminė rugsėjo 11-osios įvykius ir tvirtai kartojo prašymus – dar griežtesnių sankcijų Rusijai, neskraidymo zonos virš Ukrainos, ginkluotės. Jautrių karo vaizdų fone Zelenskis pareiškė, kad nemato prasmės gyventi, jei pasaulis nesugeba sustabdyti V. Putino žudynių. Prezidentą Bideną jis paragino tapti taikos lyderiu.

Europos Sąjunga mauna dar didesnį apynasrį Putino karo mašiną finansuojantiems oligarchams. Juodajame sąraše atsidūrė milijardierius Romanas Abramovičius ir dar 14 oligarchų bei Rusijos propagandistų. Naujosios sankcijos palies ir tris Rusijos naftos gigantes. Tiesa, rusiškos naftos ir dujų embargo Bendrija skelbti vis dar nesiryžta. Rusai nebegalės džiaugtis prabangos prekėmis, kurių vertė didesnė nei 300 eurų, ir prašmatniais automobiliais.

Ukrainos ir Rusijos derybininkai – dar kartą derėjosi dėl paliaubų. Tačiau rezultato ir vėl nepasiekė. Visgi Ukraina praneša, kad Rusija jau švelnina toną, neva ir ultimatumų nebekelia. Kitos žinios iš iš Vašingtono, kuris sako, kad Putinas sudėti ginklų Ukrainoje tikrai neketina ir siekia ją sunaikinti. Zelenskis ir vėl ragina agresorių Putiną sėsti prie bendro derybų stalo, tačiau Putinas gręžiasi į Kiniją – esą prašo jos karinės ir ekonominės pagalbos.

Humanitarinę katastrofą išgyvenančiame Mariupolyje – dar viena siaubo diena. Ant miesto ir toliau krentant rusų bomboms, žmonių evakuacija nepavyko. O humanitarinei vilkstinei teko apsisukti uostamiesčio taip ir nepasiekus. Savo ruožtu vakar Rusų subombarduotuose gimdymo namuose ir vaikų ligoninėje žuvo mažiausiai trys žmonės – viena aukų mažametė mergaitė. Ukrainos prezidentas sako, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą.

Vakarai nesutaria, kaip perduoti Ukrainai naikintuvus. Lenkija siūlo savo „MIGus“ siųsti į amerikiečių karinę bazę Vokietijoje. Tada amerikiečiai galėtų jais aprūpinti ukrainiečius, tačiau Vašingtonas sako, kad toks pasiūlymas neįgyvendinamas. Politologai pabrėžia – Vakarai Ukrainai padėti nori, tačiau nė viena šalis nedrįsta, nes bijo įsivelti į karą su Rusija. Zelenskis ragina nedelsti ir naikintuvų perdavimo klausimą spręsti kuo greičiau. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Okupantų teroras Ukrainoje tęsiasi. Rusijos pajėgos iš oro, jūros ir sausumos bombarduoja Ukrainos miestus ir, kaip skelbiama, ruošia didelę ataką prieš sostinę Kyjivą. Nikolajevo ir Charkivo gyvenamieji rajonai po naktinių antskrydžių kone sulyginti su žeme – gatvėse žuvusių civilių kūnai. Ukrainiečiai bando kontratakuoti, teigė sunaikinę rusų karinį laivą prie Odesos, bent 30 priešo sraigtasparnių ir daugybę kitos technikos.

JAV diplomatijos vadovas Anthony Blinkenas sako, kad su Lenkija aktyviai derasi dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai. Už tai mainais Lenkija esą gautų modernių amerikietiškųjų F-16. Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus skelbti naujas sankcijas Rusijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti Rusijos naftos importą. Savo ruožtu sankcijų smaugiami rusai išėjo į protestus prieš Vladimiro Putino karą net 35-iuose Rusijos miestuose. Omonininkai suėmė daugiau nei 1 000 prieš karą pasisakančių žmonių.

Kaip ir skaičiavo Putinas branduolinio karo šmėkla išgasdino Vakarus. Po Zaporižės elektrinės užėmimo, nei Zelenskio maldavimai, nei vaizdai kaip rusų raketos žudo civilius, Vakarų nuomonės nepakeitė. NATO aiškiai paskebė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų. Vakarų lyderiai sako, kad tai – ne jų konfliktas, o neskraidymo zonos įvedimas sukeltų branduolinį karą su Rusija.

Kraujo klanai ir tiesiog gatvėse gulintys žmonių kūnai. Taip šiandien atrodo Ukrainos Charkivo miestas okupantams ir vėl negailestingai apšaudžius gyvenamuosius rajonus. Žmonės Charkive masiškai evakuojasi, tačiau ar pavyks ištrūkti iš pragaru virtusio miesto – nežino. O Kijeve gyvenanti lietuvė Marija pasakoja, kaip sostinėje saugosi nuo diversantų. Moteris ne tik su kaimynais budi gyvenamuosiuose rajonuose, bet ir gamina degančias dovanas okupantas – Molotovo kokteilius.

Rusijos okupantai po pirmųjų taikos derybų paskandino Ukrainą terore. Naktį be perstojo aidėję apšaudymai, siaubą atnešė ir pirmoji pavasario diena. Per sprogdinimą Charkive pražudyta bent dešimtys civiilių. Kitoje vietovėje galimai užfiksuotas ir draudžiamos vakuuminės bombos sprogimas. O Kijeve Rusijos pajėgos smogė ir televizijos bokštui – sutriko televizijos transliacijos. Į Ukrainos teritoriją įžengė ir Baltarusijos kariai.

Ukrainoje intensyvi kova, o Baltarusijoje, iš kurios teritorijos raketomis naikinami Ukrainos miestai, bandymas derėti dėl taikos. Po beveik paros derinimų šalims pavyko susėsti prie stalo ir beveik visą šią dieną kalbėtis. Šalys šį kartą santūrios, nors prieš dvi dienas Putinas trimitavo, jog reikalautų Ukrainos valdžios nuvertimo. Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas.

Antra karo Ukrainoje diena ir Rusijos teroras. Chersone gyvenanti lietuvė pasakoja apie okupantų šaudomus civilius ir gatvėse gulinčius jų kūnus. Prie iš išvažiavimo iš Charkovo apšaudyta šeima bei naktį iš Dnepro ligoninės į rūsius teko nuo bombardavimo evakuoti ką tik gimusius kūdikius. Savo ruožtu iš Ukrainos nuo karo bėgantys lietuviai stringa kilometrinėse eilės, o daugybė sieną pasiekusių ukrainiečių apgręžiami ir siunčiami kautis už tėvynę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautą. Jis prašo visų šalies piliečių ginti Ukrainą, jungtis prie medicinos savanorių, tapti kraujo donorais. O pasaulio lyderių meldžia nenusigręžti nuo Ukrainos. Kitu atveju – karas pasibels ir į mūsų duris. Volodymiras Zelenskis sako, kad Ukrainą užpuolusi Rusija rašosi sau nuosprendį. „Ką girdime šiandien? Tai ne tik raketų sprogimai, mūšiai, orlaivių riaumojimas.

Ukrainoje karo padėtį paskelbęs prezidentas Zelenskis sako, kad šalis savo teritorijų lengvai neatiduos – šalis ginsis, jis ragina žmones išlikti ramiais. Bet Rusijos puolimui intensyvėjant, šalyje kyla panika – prie degalinių ir išvažiavmų iš miestų driekiasi kilometrinės eilės. Vienintelis būdas išvykti – sausumo keliai, mat virš Ukrainos paskelbta neskraidymo zona. Ukraniečių akyse ašaros, o mintyse prakeiskmai Putinui.  „Inicijavau pokalbį su Rusijos Federacijos prezidentu.

Europą skaldantis Putinas rėžė agresyvią ir istorinio melo pilną valandos trukmės kalbą, kurioje Ukrainą pavadino valstybingumo tradicijų neturinčia Lenino šalimi. Be to, Putinas pareiškė, kad Maidano revoliucija priartino Ukrainą prie pilietinio karo slenksčio ir grasina atkeršyti už, kaip sako, Ukrainos radikalų terorą prieš rusakalbius. Putinas kaltina Vakarus ne tik dėl to, kad neva pavertė Ukrainą savo marionete, bet ir dėl to, kad Vakarai užmerkia akis prieš menamą genocidą Donbase.

Galinga audra talžė ne tik Lietuvą, bet ir Europą. Ji skirtingose šalyse jau pražudė mažiausiai devynis žmones, o šimtus tūkstančių paliko be elektros. Audra sutrikdė susisiekimą tiek oru, tiek sausuma, tiek vandeniu. O Britanijoje užfiksuotas ir vėjo gūsių rekordas. 196 kilometrų per valandą uraganiniai vėjo gūsiai sudrebino britams priklausančią Vaito salą Lamančo sąsiauryje. Tai – Anglijos rekordas, o tokio stiprumo audros kaip Eunikė šalyje nebuvo bent kelis dešimtmečius.

Koronavirusu užsikrėtė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta antroji. 95-erių metų monarchė jaučia lengvus COVID-19 simptomus. Jau aišku, kaip ji galėjo užsikrėsti. Apie tai, kad 95 metų Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta antroji gavo teigiamą COVID-19 testą paskelbė Bakingamo rūmai. Karalienė jaučia lengvus į peršalimą panašius simptomus ir ketina toliau eiti pareigas savo rezidencijoje Vindzoro pilyje. Anot Bakingamo rūmų, monarchės sveikatą stebės medikai.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas sako, kad karas Ukrainoje neišvengiamas. Esą Putinas galutinai apsisprendė pulti ir net taikysis į sostinę Kijevą. Kad karas gali prasidėti netrukus rodo ženklai ir iš Donbaso. Apsišaukėliškos separatistų respublikos ne tik masiškai evakuoja žmones, bet ir paskelbė visuotinę mobilizaciją.

Niujorko valstijoje po dvejų metų paieškų surasta šešiametė mergaitė. Tačiau tai – didžiausias džiaugsmas ne jos tėvams, o globėjams. Mat ne kas kitas, o biologiniai tėvai ją ir buvo pagrobę ir kalino slėptuvėje po laiptais. Prieš dvejus metus, būdama vos ketverių, mažylė Paislee dingo lyg į vandenį. Dabar pareigūnai ją – sveiką ir gyvą – rado Niujorko valstijoje esančiame name. Ankšta, nešvari, po laiptais įrengta slėptuvė visą šį laiką ir buvo mažametės kalėjimu.

Belgija pereina prie keturių dienų darbo savaitės. Tai reiškia, kad šalies gyventojai keturias dienas dirbs ilgiau ir turės viena laisva diena daugiau, o darbo užmokestis nesikeis. Tiesa, toks darbo grafikas neprivalomas – keturias dienas per savaitę dirbs tik tie, kurie nori. Šokoladu kvepiančios skanėstų parduotuvės darbuotojai Belgijoje jau netrukus galės dirbti nebe penkias, o keturias dienas per savaitę.

Ukrainos krizė padalijo Lietuvą. Pasienio gyventojai Vilkaviškio rajone sako, kad ginkluotą konfliktą išprovokuoti bando nepasotinama Rusija, o Šalčininkai – priešingai, esą dėl visko kaltina Vakarus ir Putiną laiko gelbėtoju. Propagandos analitikai sako, kad pastaruoju metu itin išaugo dezinformacijos srautai. Tačiau politologai pabrėžia, kad dėl tokio ideologinio skirtumo iš dalies kalta ir pati Lietuva. Ženklas lietuvių ir lenkų kalbomis sveikina visus, atvykstančius į Šalčininkus.

Užsienio reikalų ministerija iš Ukrainos jau evakuoja diplomatų šeimų narius ir nebūtinus darbuotojus ir toliau primygtinai ragina lietuvius iš Ukrainos kuo skubiau išvykti, o suplanuotas keliones į ją atidėti bent kelioms savaitėms. Tačiau šiandien į Kijevę išskridę ir oro uoste kalbinti lietuviai vis dar netiki, kad netrukus prasidės karas, nors kai kurie sako skrendantys tik dėl neatidėliotinų reikalų ir nerimauja, ar pavyks saugiai ir greitai sugrįžti.