Jolanta Svirnelytė

Tyrę, nuo ko priklauso naujagimio dydis, mokslininkai griauna senus įsitikinimus – vaiko didumas priklauso anaiptol ne tik nuo genų. Daug svarbiau yra tėvų ekonominė ir socialinė padėtis. Ir dar daugiau mamos išsilavinimas – kuo mama labiau išsilavinusi, tuo jos vaikutis gims didesnis. Vilnietė Agnė ką tik grįžo iš gimdyklos ir dabar su vyru džiaugiasi mažyliu. Namuose sesės jau laukia dar viena, jau kiek ūgtelėjusi, vilniečių dukrytė.

Ar žinote, kad šis vakaras – ypatingas, nes rytojaus – švento Andriejaus dienos – išvakarėse prasideda, kaip tikėta, stebuklingas laikotarpis. Jis tęsis iki pat Kalėdų ir kaip tik nuo šio vakaro esą tiksliausiai galime sužinoti savo ateitį. Kaip tą padaryti ir iš kur čia tie stebuklai, plačiau siužete. Nesat girdėję apie švento Andriejaus burtus? Papasakojo įdomiausius burtus Kaip tik todėl į kompaniją pasikvietėme etnologą Libertą Klimką.

Nusivilkę chalatus sudėtingiausius komos būsenos pacientus gydantys daktarai savo iniciatyva jau keletą metų be jokio atlygio eina į mokyklas mokyti vaikus, kaip gaivinti žmogų, kai šiam sustoja širdis. Mat ir vos kelios minutės gali išgelbėti gyvybę – tereikia žinoti, kaip pagalbą suteikti. Gydytojai siūlo sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministerijoms bent kartą į metus realiai to mokyti visus Lietuvos vaikus. Švietimo ir mokslo ministerija atkerta, kad to mokoma ir dabar.

Augalai, kaip ir žmonės, jaučia ir skausmą, ir net cypia, kai ant jų užpilama šalto vandens ar veikiami elektra. Tokias reakcijas fiksuoja Lietuvos mokslininkai, pasitelkę techniką ir įgarsinę augalų reakcijas. Dar daugiau – augalai netgi gali protauti – atpažinti savus, įspėti aplinkinius apie artėjantį pavojų ir net ruoštis atremti priešą. Apie tokius kaip iš fantastinio filmo faktus kaip tik dabar – siužete.

Sausio 13-osios įvykiuose sudalyvauti realiai. Tą padaryti šiandieną, girdint automatų tratėjimą, tankų ūžesį ir žmonių šūksnius. Jau visai netrukus tokia galimybė bus reali. Virtualioje realybėje. Lygiai taip netrukus galėsime pasivaikščioti ir po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį, tiksliau – jo paveikslus virš galvų praskriejant juodąją negandą nešantiems paukščiams ar delnuose pasaulį saugant karaliams.

Vaiduokliai – egzistuoja. Tą pripažįsta ir kunigai, ir mokslininkai. Tiesa, visi aiškina šį reiškinį savaip. Tačiau kaip elgtis, jeigu jums pradėjo vaidentis? Su keistais reiškiniais ponia Nijolė sako susidūrusi vos persikėlusi į šį namą Kalvarijoje prieš 17 metų. Jei – įsijunginėja elektra. Netiki kiti. Gal virdulys sugedęs? Tai kad per dvejus metus jau trečią nusipirkus. Moteris sako, kad taip gyvent – siaubinga. Kodėl čia taip darosi? Ogi ant kapinių namai esą pastatyti.

Mažiau miego – daugiau svorio. Tą visiškai rimtai teigia medikai. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ne tik per daug ar nesveikai valgydami, bet ir per mažai miegodami priaugame svorio. Dar blogiau – miego stygius mažina vyrų pajėgumą, o moterims – seksualinį potraukį. Vilnietė Dovilė prieš šešerius metus svėrė maždaug 15 kilogramų mažiau nei šiandien. Svoris pradėjo didėti pastojus. Kilogramai toliau augo jau ir susilaukus.

Mėnulio pilnatis rimtai mus veikia, ar tai – lengvatikių pramanas? Kodėl prakalbome apie tai? Ne tik todėl, kad pilnatis prasidės vos už kelių dienų. Po ilgų ginčų ir tyrimų lietuviai mokslininkai sako radę atsakymą – veikia. Dar daugiau – jie netgi nustatė mechanizmus, kaip tai vyksta. Artėjant pilnačiai neretas atsidūsta. Ypač skubiosios pagalbos gydytojai ir policininkai.

Kartais užtenka suvalgyti vos vieną uogą ir – į akis gali imti žiūrėti mirtis. Būtent su tokiomis situacijomis neretai susiduria vaikų toksikologai, kai vos akimirkai tėvams iš akių gamtoje išsprūdę vaikai į burną įsideda vieną raudoną uogą. O jų, nuodingų, mažieji randa įvairių: nuo žalčialunkio, iki pakalnutės ar šparago. Vis dažniau augalais apsinuodija ir suaugusieji. O nuodingų augalų, pasirodo, pilna visai šalia mūsų. Ligoninė, lašelinės, kartais ir reanimacija.

Norite ilgų blakstienų – viskas paprasta! Tereikia pasilašinti lašiukų. Kokių? Ogi, vaistų nuo rimtos akių ligos – glaukomos. Ir pasirodo, kad Lietuvoje yra daugybė moterų kurioms grožis svarbiau nei sveikata ir geras regėjimas. Jos mieliau renkasi šalutinį vaisto poveikį – vešlias blakstienas ir nekreipia dėmesio į kenksmingą vaistų poveikį. Tiesa, ne visada apie šalutinius vaistų poveikius ir žinome.

Vaikas be perstojo klykia be aiškių priežasčių ar staiga pasidarė labai vangus? O gal jus nežinia ko kankina nerimas ir jaučiate nuovargį? Jus nužiūrėjo bloga akis ir būtina to atsikratyti. Ne, ne pasakas sekam – pasirodo, iki šiol Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie tiki nužiūrėjimų ir prakeikimų galia, taip pat ir moterų, kurios moka nužiūrėjimus ar ligas, kaip sakoma, „nuimti“. Žmonės pasakoja įvairiausių istorijų, kaip stebuklingai veikia užkalbėjimai.

Mažina širdies ligų riziką, apsaugo nuo uždegimo, gerina virškinimą, padeda išlikti sveikiems plaukams ir odai ir netgi sumažina vėžio riziką. Ir tai ne apie kažkokius stebuklingus vaistus, o apie paprastąjį arbūzą. Bent taip teigia užsienio mokslininkai. Dar daugiau – esą derėtų valgyti ne tik arbūzus, bet ir jų sėklas. Karšta vasara ir gaivus arbūzas. Matyt, ne vienam tai neišskiriamas derinys.

Mokslas patvirtino – žmonės sugeria kitų žmonių energiją. Bent tokią prielaidą daro Vokietijos mokslininkai. Tyrimais nustatę, kad vieni kitų energiją sugeria jūros dumbliai, mokslininkai mano, kad taip pat elgiasi ir žmonės. Tačiau kiek tai rimta? Vokietijos mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad augalai gali sugerti energiją iš kitų augalų. O žmogaus kūnas esą turi panašumų, tad ir mes, tarsi kempinės, sugeriam mus supančių kitų žmonių energiją.

Orui pagaliau atšylant, matyt, dažniau trauksime prie ežerų. Tačiau ar esate pastebėję, kad vienų spalva ryškiai žydra, kitų – ypač žalia. Net ir visai greta esančių. Kodėl taip ryškiai skiriasi Lietuvos ežerų spalvos, gal čia tiesiog užterštumas? Pasak geologo, docento Antano Brazausko, dažniausiai žalia ežerų spalva priklauso nuo medžiagų, kurios yra jo pakrantėse ir dugne. Taigi toks vandens spalvų skirtumas, kaip šiuose Bėlio ir Bėlaičio ežeruose Švenčionių rajone, visiškai paaiškinamas.

Ministras laigo paspirtuku Vyriausybės koridoriais ar į susitikimus vilkėdamas kostiumą birzgia elektriniu paspirtuku. Dar daugiau – pamatę vienas kito pirkinį išbando ir.. įsigyja patys. Dviračiai ir paspirtukai tampa vis populiaresni ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp solidžių vadovų. Ankstyvas darbo dienos rytas. Sostinės meras Remigijus Šimašius mina pedalus į savivaldybę. Ir tai – ne koks išskirtinis atvejis, dviratį renkasi palyginti dažnai.

Stebuklingi išgijimai, kai dingsta vėžys, kai su lazdomis pasiramsčiuojantis žmogus jas meta ir atsistojęs nueina, kai išleidusios krūvas pinigų naujausiems medicinos metodams susilaukti vaikučio ir jau nuleidusios rankas moterys pasimeldžia ir pastoja. Šventos vietos ir šventi paveikslai Lietuvoje. Kiek tai realu? Kaip ir tai, kad Šiluvoje apsireiškė Mergelė Marija.

Infarktai, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys. Atrodo, mokslininkai aptiko dar vieną šias ligas ir net alkoholizmą bei savižudybes skatinančią priežastį. Visa tai, pasak mokslininkų, gali paskatinti galingų elektros tinklų skleidžiami dažniai. Sakot, paranojikų kalbos? Tačiau mokslininkai cituoja tyrimų rezultatus. Kiek rimti tokie teiginiai ir ar galim nuo tokio poveikio apsisaugoti? Priraizgyti laidai namo pašonėje. Jame vilniečių šeima gyvena jau trisdešimt metų.

Šaukštas skystos košės ir riekelė vadinamosios šlapdešrės. Lyg vandenėlis persišviečia sriuba ar susprogusios, matyt, pigiausios dešrelės. Ne, ne senus sovietinius laikus darželyje prisimenam, tai – šių dienų realybė. Lietuvos ligoninėse.

Augalai namuose gali mus raminti, apsaugoti nuo galvos skausmo, spaudimo padidėjimo ar netgi perspėti, kad pas mus pavojingai daug kenksmingų medžiagų. Ir tai – ne pramanai, tikina specialistai. Tiesiog reikia žinoti, kuriame kambaryje ir kokius augalus geriau statyti. Dabar vaikštinėjame Vilniaus edukologijos universiteto oranžerijoje, kurioje auga šimtai augalų. Botanikė Teresė Jokšienė sako, kad buvo tirta pora šimtų kambarinių gėlių, kaip jos veikia mūsų aplinką.

Nuo šiol rinkdamiesi Koršunovo spektaklius būkite budrūs – mat manydami, kad einate į Oskaro spektaklį galite atsidurti jo brolio Ervino režisuotame. Taip, garsaus režisieriaus Oskaro Koršunovo brolis taip pat pasuko į režisūrą. Kodėl vyriškis atsisakė pastoriaus pašaukimo ir atsidūrė teatre? Žiūrėkite mūsų reportaže. Vėlus pavakarys, Pranciškonų rūmų skliaUtai ir režisieriaus Ervino Koršunovo spektaklio repeticijos pradžia.

Įsivaizduokite, jums suleidžiama nano dalelių injekcija, tada šalia tos kūno vietos priglaudžiamas magnetas. Ir dalelės, kurios jums ką tik įšvirkštos, veikiamos magneto jūsų kūne suformuoja  peilį ir išpjauna vėžinį darinį. Magnetas atitraukiamas, dalelės išsisklaido ir mūsų kūnas paprasčiausiai jas pašalina. O vėžio – nebėra.

Aiškėja tikrosios priežastys, kodėl garsus Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius vėl pareiškė emigruosiantis. TV3 žinių šaltinių teigimu, dizaineris įtariamas nesumokėjęs visų mokesčių, ir nors mokestinis tyrimas dar vyksta, panašu, kad jau dabar inspektorių pretenzijos dizaineriui siekia dešimtis tūkstančių eurų. Vos prieš tris mėnesius tuometis kultūros ministras, dėkodamas už indėlį į mūsų kultūrą, dizaineriui Juozui Statkevičiui teikė apdovanojimą. Kūrėjas džiaugėsi.

Ryškūs mus supančio magnetinio lauko pokyčiai lemia ne tik tai, kad padaugėja infarktų ir traumų. Itin sumažėjęs arba labai suintensyvėjęs laukas gali būti net ir depresijų, alkoholizmo bei savižudybių priežastis. Bent jau taip sako mokslininkai. Ar iš tiesų tas nematomas magnetinis laukas ir pastūmėja lietuvius žudytis? Infarktai, padidėję kraujospūdžiai ir traumos - būtent su tokiais negalavimais tam tikromis bangomis medikus užgriūva senjorai.

Žaidimas akmenukais. Vaikystėje išmokusios iš mamų ir močiučių piemenaudamos dzūkaitės taip įsijausdavo jį lošdamos, kad nepastebėdavo ir į bandą įsisukusio vilko.  Pavakarys, nors už lango jau tamsu Dzūkijoje, Puvočių kaime ponios Marijonos sodyboje – draugių šurmulys. Ko moterys susirinko? Ogi ne šiaip paplepėt - žaisti akmenukais. Taip, lygiai taip, kaip kadaise vaikystėje, ganydamos karves ir avis. Kadaise, vaikystėje, buvo oi, kaip įgudusios, dabar reikia prisiminti.

Matyt, jau daugelis esate susėdę prie Kūčių stalo. Kaip įprastai. O štai naujojo Seimo pirmininko šeimai Kūčios šiemet lyg ir įprastos – visi kartu, bet ir ne visai – jų tėtis ir senelis – vienas iš Lietuvos vadovų. Dar daugiau – kaip tik šiuo metu visa Viktoro Pranckiečio šeima susibūrusi jam skirtame Seimo viešbučio bute.

Iki tūkstančio moterų paskelbtų raganomis Lietuvoje galėjo būti sudegintos ant laužo ar paskandintos. Skamba neįtikėtinai? Tačiau kai kurie istorikai daro būtent tokias išvadas. Lietuvos vyriausiojo tribunolo bylose iki šiol išlikę tokių raganų teismų įrašai. Už ką jos buvo kankinamos, tardomos ir siunčiamos myriop, ir kokios tos Lietuvos raganos? Dabar raganos ir jų susiėjimai atrodo štai taip. Basomis per degančias anglis, pašaliniams gal nelabai suprantamas bendravimas ir apeigos prie laužo.

Septyni Panevėžio dviračių sporto treneriai Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) pateikė neva buvusių, tačiau iš tiesų nė nevykusių varžybų rezultatus gerokai kilstelėdami savo auklėtinių rezultatus. Federacijos vadovai vadina tai kriminalu. Už bandymą sukčiauti, dokumentų klastojimą treneriams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Rugpjūčio 16 dieną, kaip teigia dokumentai, šioje salėje vyko Panevėžio miesto dviračių treko pirmenybės.

Jūsų vaikas baigia mokyklą? Ar pasitaupėte pinigų šventei? Taip, geros išleistuvės, dukrai suknelė gali siekti ir 300 eurų. Kaip abiturientai ruošiasi švęsti išleistuves ir kiek jos kainuoja? Pasak dizainerės dizainerės Lilijos Larionovos , svarbiausia renkantis suknelę, kad mergina jaustųsi gerai. Užuot klausius draugių ar mamų patarimų abiturientėms derėtų apsispręsti pačioms, ko nori. Išleistuvės – didelė šventė, tad svarbu, kad mergina jaustųsi patogiai ir gerai.

Ar jau pasiruošėte Velykoms? Pyragai iškepti? Tikriausiai ir tradicinė Velykų boba? Jei ne – dar kuo puikiausiai galite spėti ją išsikepti. Kokia ta tikroji Velykų boba? Ogi skirtinguose Lietuvos kraštuose – kitokia. Tikriausiai prisimenate dešimtoką Roką ir jo močiutę ponią Veroniką. Dabar jie šildo pieną, imasi mielių ir močiutės prižiūrimas šešiolikmetis trina jas su cukrumi. Taip, tai tie patys taujėniškiai, pas kuriuos lankėmės Kūčių išvakarėse ir anūkas su močiute kepė kūčiukus.

Judesiai, atliekami su tam tikrais specialisto paspaudimais. Minkšti rankų prisilietimai gali padėti išvengti operacijos bei ilgo ir skausmingo gydymo. Manote, mistika? Manualinės terapijos specialistai, kineziterapeutai tikina, kad tai – realybė. Anot specialistų, metodais galima gydyti ne tik susuktą nugarą, išvaržą, po traumų mažiau judančias rankas ir kojas, bet ir galvos skausmus ar net smegenų traumas.

Dabar Lietuvos karių rankose esantys automatiniai ginklai AK-4, Vyriausybei nusprendus, netrukus turėtų atsidurti pas Lietuvos šaulius. „Bus perduoti ginklai, kada Šaulių sąjunga bus pasirengus juos priimti. Nes Vyriausybės sprendimas yra priimtas, kariuomenė yra ginklus atrinkusi ir mes galim tą padaryti. Matyt, kad praeis Nauji metai, prasidės intensyvesnis darbas ir galėsim ginklus perduoti”, - sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Nors iki Naujųjų dar pora dienų – bilietai į šventinius koncertus ir spektaklius bene visur jau išparduoti. Nepaisant, ar kainuoja 30 ar 200 eurų, kaip kad Operos ir baleto teatre. Koncertų organizatoriai sako, kad šiemet bilietus šventinei nakčiai žmonės pradėjo šluoti daug anksčiau ir daug daugiau norinčiųjų ir negalinčių atsisveikinti.

Dieną naktį mirksinčios girliandos balkonuose, languose ir žybsinčios ant išdabintų eglių. Gražu? Tačiau kiek toks grožis saugus? Saugus, jeigu tvarkingas ir – tinkamai naudojamas. Pasirodo, kaitinimo lemputėms būtina pertrauka, mat joms perkaitus gali akimirksniu kilti gaisras. Ir ne bet koks – eglutė supleška vos per 15 sekundžių, o kambarį liepsna praryja per 7 minutes. Tiesa, naujoviškos girliandos jau naujos kartos – su led lemputėmis, kurios nekaista.

Jau pasipuošėte Kalėdų eglutę? O gal ir dovanas spėjote nupirkti? Visiems po truputėlį rengiantis šventėms užsukome pažiūrėti, kaip Kalėdoms ruošiasi Lietuvos miestų vadovai. Taigi, kaip Kalėdoms ruošiasi Lietuvos merai? Artėjant šventėms užsukim į svečius pas vieną turtingiausių – Kauno merą poną V. Matijošaitį. Pasitikusi svečius savo namus kartu su šeimininku neatsilikdama nė per žingsnį mums aprodo ir karoliais pasidabinusi Broškė.

Kaip jūsų šeimoje įprasta puošti Kalėdų eglutę? Stikliniais įvairiaspalviais žaislais ir žybsinčiomis girliandomis? Tačiau ar žinote, kad dabar bene populiariausia eglutės puošmena, daugelio pamėgti stikliniai burbulai – iš 16 amžiaus atėjęs obuolio simbolis. Eglučių puošimo tradicija pasklido po Europą iš Vokietijos dar 16 amžiuje, tiesa, pas mus atėjo gerokai vėliau.

Tikriausiai prisimenate ponią, kuri prieš tris savaites paskerdė paskutinę kiaulę visame Trakų rajone. Kaip tik dabar ji mirko kiaulaitės lašinius sūryme ir ruošia juos rūkymui. Pasak moters, lašinius valgo ji nuo mažens – tą darydavo ir tėvai, ir seneliai, kaip kad nuo senų laikų jos protėviai kiaules auginę ir patys savus lašinius ruošę. Kas dieną ūkininkė sako lašinių nevalganti, tačiau po sunkesnių darbų gardu suvalgyti kokį bryzelį.

Norite greitai užsidirbti? Lengvai. Nė neišeidami iš namų? Kaip tik tokį būdą jums siūlome! Tokių ir panašių skelbimų vis daugėja internete. Jie prieš akis vis iškyla tiesiog naršant socialiniuose tinklalapiuose. Gal ir teisybė? Kaip veikia tokie mechanizmai? Tik... pačių siūlytojų taip užsidirbti pinigų paklausti neįmanoma – tinklalapyje nenurodytas nei telefonas, nei elektroninio pašto adresas. Kiek tai teisėta?   „Aš tai vertinčiau kaip reklamą. Reklamą ir daugiau ne siūlymą.

Filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ kūrėjai apkaltinti plagiatu ir paduoti į teismą. Tikinantis, kad kino menininkai pavogė jo kūrinį, literatas reikalauja šimtų tūkstančių eurų kompensacijos. Ar Lietuvoje išties klesti plagiatas, o gal nepagrįstais kaltinimais siekiama išgarsėti – domėjosi TV3 žurnalistai. Prašo milžiniškos kompensacijos 200 tūkstančių eurų už turtinę žalą ir 7 tūkstančiai už neturtinę.

Ar esate kada ragavę lietuvišką vyną? Ne, kalbame ne apie prastą, vadinamą rašalu. Pasirodo, Lietuvoje yra visas būrys gaminančių kokybišką vyną iš uogų, obuolių, tačiau įsigyti jo dažniausiai neįmanoma. Mažieji Lietuvos vyndariai piktinasi, kad valstybė sukūrusi tokią barjerų sistemą pagal kurią tapti legaliu, įsigyti licenciją ir pardavinėti savo vyną jiems neįmanoma.

Jeigu važiuodami pro šalį stabtelėsite Kintų miestelyje, nenustebkite, kad jus beišlipantį iš automobilio pasitiks... gandras. Taip, gerai išgirdote – po miestelį vaikštinėja ir su žmonėmis bendrauti taikosi raudonsnapis ilgakojis. Vietiniai stebisi šiltus kraštus į jų Kintus išmainiusiu ilgasnapiu. „Vasarą tai taip, čia pilna tų gandrų, bet kad pasiliktų taip rudenį, spalio mėnesį, lapkričio – aš pirmą kartą matau“, - tvirtina miestelio gyventojai.

Gydytis galima ne tik vaistažolėmis, bet ir prieskoniais  –  apie jų tikrą ar menamą galią kalbama ir diskutuojama vis dažniau. Esą cinamonas su medumi mažina cholesterolio kiekį. Jis esą padeda ir peršalus ar suskaudus pilvą. Gvazdikėliai - mažina įtampą ir gerina kraujotaką, o ciberžolė ne tik stiprina imunitetą, bet ir gydo  inkstų, kepenų ligas.

Į viešumą iškilo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip auklė muša mažametį berniuką. Ir šįkart skandalo herojė – lietuvė auklė prižiūrinti Lietuvių emigrantų vaiką. Įnikusi į kompiuterį moteris kalba telefonu. Šalia besisukantis vaikutis, ją, matyt, erzina, tad per daug nesukdama galvos moteris mažyliui tiesiog smogia per veidą. Nors vaizdo įrašas ir be garso, matosi, kaip mažylis pravirksta. Moteris rėkia ant mažylio toliau. Tai – dar ne viskas.

Šešių tūkstančių eurų atlyginimas, keturi tūkstančiai biuro išlaidoms, apmokami lėktuvo bilietai kas savaitę į Briuselį ir namus, be to, dar bene du tūkstančius eurų siekiantys dienpinigiai. Tiek kiekvieną mėnesį gauna mūsų europarlamentarai. Ką už tokius pinigus jie dirba? Ir kaip Briuselyje įsikūrę mūsiškiai? Pas europarlamentarus lankėsi mūsų žurnalistai.

Apie artėjančią ligą galima nustatyti iš auros, gydytis galima ir virpesiais – ir ne tik muzikos, bet ir spalvų, kvapų. Pagyti galima ir medituojant ar užsiimant joga. Tokie garsaus kardiochirurgo, širdies elektrostimuliacijos pradininko profesoriaus Jurgio Brėdikio teiginiai drebina mūsų akademinę mediciną. Kaip tai vertinti – populiariąja literatūra grįstos mintys ar realybė? Panašių širdies operacijų profesorius Jurgis Brėdikis atliko ne dešimtį, nežinia nė kiek šimtų.

 Lietuva – Onų ir Jonų kraštas. Ir tai sakome anaiptol ne ironizuodami – būtent dabar šiais vardais daugiausia Lietuvoje gyvena žmonių. Tiesa, laikui einant pastebimos bangos, kai vienus populiariausius vardus staiga keičia kiti. Jau dešimt metų Lietuvoje gyvenanti prancūzė Mariellė augina tris vaikus. Už lietuvio ištekėjusi žurnalistė vaikus pavadino Onos, Noemi ir Jono vardais.

Gydytis dėlėmis, kinų ar indų medicina netrukus Lietuvoje gali būti taip pat įprasta, kaip ir eiti pas chirurgą ar šeimos gydytoją. Mat jau netrukus Seime gali būti svarstomas įstatymo projektas, kuriuo bus įteisinta vadinamoji netradicinė medicina. Vieni medikai baiminasi, kad taip gali būti įteisinti šarlatanai, kiti džiaugiasi, kad atvirkščiai – įteisinus ir įvedus tvarką, bus užkirstas kelias apsišaukėliams.

Baletas suaugusiems – sporto ir dietų alternatyva, o kartais ir nugaros, sprando skausmų gydymas – vis dažniau vilioja skelbimai. Tikindami, kad net jei jums gerokai per trisdešimt – tikrai ne vėlu pradėti mokytis baleto. Kiti kviečia vos pusmečio kūdikius lankyti baleto pamokėles. Ar iš tiesų sulaukę vyresnio amžiaus gali pradėti šokti baletą ir kiek yra baleto vos kelių mėnesių mažylių balete, domėjosi Jolanta Svirnelytė. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

 Norite sveikai maitintis, numesti svorio, bet neturite laiko gaminti? Verslininkai siūlo savo paslaugas ir čia. Jums nebūtina per dieną suktis prie viryklės. Iš anksto užsisakę, kas rytą galite gauti į namus ar darbą atvežamus pusryčius, pietus ir vakarienę. Dietologų subalansuotą. „Norintiems lieknėti yra siūlomas tam tikras kaloringumas. Tai 1200 kalorijų, 1600 kalorijų.

Moksliniai tyrimai skelbia, kad atsisakyti mėsos nėra sveika. Ir žeria argumentus. Sveiką gyvenseną pasirinkusieji tikina, kad yra ir priešingus dalykus įrodančių tyrimų. Tad kur yra tiesa? Valgydami mėsą ar atsisakydami jos esam sveikesni? Ponia Lina mėsos nevalgo jau penkiolika metų. Iki tol šešiasdešimtmetė moteris pasakoja valgiusi viską. Dabar ruošianti tik vegetariškus patiekalus moteris pataria, ko pati išmoko per pastaruosius metus.